- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-07
- Bylos Nr.
- 2-325-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00901-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Trečiasis asmuo
- J. F.
- Ieškovas
- UAB „LETEL“
- Atsakovas
- A. A., UAB „LETEL“
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui D. Ž., atsakovo atstovui advokatui V. V., trečiajam asmeniui J. F.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „LETEL“ ieškinį atsakovui A. A. su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų J. F. dėl piniginės prievolės įvykdymo ir atsakovo A. A. priešieškinį atsakovei UAB „LETEL“ su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų J. F. dėl vekselio ir reikalavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „LETEL“ prašo priteisti iš atsakovo A. A. 27 700 Lt įsiskolinimą, atsiradusį paprastojo vekselio, išrašyto trečiojo asmens J. F. naudai, ir reikalavimo teisės perleidimo pagrindu. Paaiškino, kad ieškovė UAB „LETEL“ verčiasi probleminių paskolų išieškojimu. Į ją kreipėsi byloje trečiuoju asmeniu patrauktas asmuo J. F., kuris pateikė galiojantį vekselį, išrašytą atsakovo A. A. (vekselio išrašymo metu M.) vardu. Tarp J. F. ir ieškovės 2012-11-13 buvo sudaryta rašytinė reikalavimo perleidimo sutartis ir papildomas susitarimas, pagal kuriuos J. F. perleido ieškovei UAB „LETEL“, o ieškovė perėmė iš J. F. reikalavimo teisę į 27 700 litų A. M. skolą. Atsakovą A. A. (M.) ieškovė informavo apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo prievolės įvykdymo, tačiau A. A. (M.), pradžioje pripažinęs skolą ir žadėjęs ją padengti, vėliau atsiskaitymo ėmė vengti. Ieškovė turi reikalavimo teisę į skolininką A. A., skolos mokėjimo terminai yra suėję, todėl laiko savo reikalavimą teisėtu ir prašo priteisti skolą bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje be savarankiškų reikalavimų J. F. palaiko ieškovo ieškinį, priešieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad 2010 metais jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Ši įmonė turėjo verslo partnerį A. M. (dabar A.) individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“, abi įmonės vertėsi tarptautiniais pervežimais. A. M. jis gerai pažinojo asmeniškai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų pavasarį prasidėjo finansiniai sunkumai. Jis, žinodamas apie krovinio užsakymą Kazachstane ir įvertinęs, kad jo darbovietėje susidarę finansiniai sunkumai neleis užsakymo įvykdyti, pasiūlė A. M. bendradarbiauti pervežant krovinį. Tačiau paaiškėjo, kad A. M. įmonė neturi lėšų užsakymui vykdyti. Kis pasiūlė A. M. lėšų paskolinti. Jie su A..M. susitarė dėl 38 000 litų paskolos sumos, o įvykus krovinio pervežimui, gautą naudą ketino pasidalinti. Tuo tikslu jis skolinamus pinigus 2010-05-26 atvežė A. A. į Alytų. Prieš tai radęs internete vekselio pavyzdį, jį užpildė įrašydamas 38 000 litų skolinamą sumą, tačiau tą dieną jam pavyko surinkti tik 36 000 Lt. Atvykęs į Alytų pateikė A. M. (A.) užpildyti tuščias vekselio grafas, A. M. (A.) ranka įrašė į vekselį savo vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir pasirašė. Kadangi į Alytų jis faktiškai atvežė ne 38 000 litų, kaip buvo įrašyta vekselyje, bet tik 36 000 litų, pasiūlė A. M. kitoje vekselio pusėje įrašyti esą du tūkstančius jis jau yra grąžinęs. A. M. su pasiūlymu sutiko, jis (J. F.) kitoje vekselio pusėje įrašė, kad 2010-05-26 2000 litų yra grąžinti. Tokiu būdu paskolos sandoris įvyko, jis atidavė A. M. (A.) 36 000 litų, pats gavo vekselį su atitinkamais šio asmens ranka padarytais įrašais, skolos grąžinimo tikslaus laiko nebuvo sutarę, tačiau orientaciniai tai turėjo būti po 1-2 mėnesių, kuomet bus įvykdytas pervežimo užsakymas Kazachstane ir gautas apmokėjimas už pervežimo paslaugą. Praėjus sutartam terminui paaiškėjo, kad A. M. (A.), anot jo žodžių, tikėtos materialinės naudos negavo. Skolą jis ėmė grąžinti dalimis po kelis šimtus ar tūkstančius litų padarydamas bankinį lėšų pavedimą. Taip iki 2011 metų pabaigos A. A. sumažino įsiskolinimą iki 27 700 litų. Tačiau vėliau mokėjimai nutrūko, tapo aišku, kad likusios skolos grąžinimo atsakovas vengia, ėmė nuo jo ir kitų kreditorių slapstytis, tuo tikslu net pakeitė pavardę. Matydamas, kad likusios paskolos dalies atgauti nepavyks, jis kreipėsi į UAB „LETEL“, kurios skelbimą apie superkamus kreditorinius reikalavimus rado laikraštyje, su ja 2012-11-13 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę į 27 700 litų skolą.
Šalies argumentai
Atsakovo A. A. atstovas advokatas V. V. nurodo, kad atsakovas A. A. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir reiškia ieškovei priešinį reikalavimą, kuriuo prašo pripažinti 2010-05-26 A. A. (tuo metu M.) pasirašytą vekselį dėl 38 000 Lt sumos ir 2012-11-13 reikalavimo teisės perleidimo sutartį negaliojančiais. Atsakovo atstovas paaiškino, kad atsakovas A. A. turėjo savo individualią įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir vykdydamas komercinę veiklą bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius, jo įsitikinimu, buvo J. F.. Abi įmonės užsiėmė tarptautiniais pervežimais, gabeno krovinius į Kazachstano Respubliką, dauguma krovinių pervežimų būdavo apmokama avansais. 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ištiko finansiniai sunkumai. Tada J. F. pasiūlė jam, A. A. (tuomet M.) pasirašyti vekselį tai sumai, kuriai A. A. individuali įmonė buvo skolinga pagal buhalterinius dokumentus įmonei „(duomenys neskelbtini)“. A. A. sutiko, pasirašė vekselį 38 000 litų sumai. Tuo momentu, apie kurį nurodo J. F., jis grąžino 2000 litų skolos, perduodamas grynuosius pinigus J. F., apie ką buvo atliktas įrašįas vekselio antroje pusėje. Vėliau jis darė pavedimus į J. F. sąskaitą banke, mokėjimai buvo baigti, tačiau jis, neįvertinęs rizikos, po skolos grąžinimo nesusigrąžino vekselio. Tai, kad vekselis fiktyvus, grindžia 2010-04-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderiu, kuriuo fiksuotas 46 600 litų grynųjų pinigų priėmimas iš individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Šį kasos pajamų orderį jis, paprašytas J. F., išrašė atbuline data, nes tik taip sutapo buhalteriniai apskaitos duomenys įmonėse. Praėjus metams laiko po įmonės skolos grąžinimo, J. F. ėmė neteisėtai antrą kartą reikalauti jau grąžintų pinigų, o vėliau perleido reikalavimo teisę uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“. Atsakovas nurodo kad vekselis žymi apsimestinį sandorį, jis niekada nesiskolino pinigų iš J. F., todėl vekselis pripažintinas negaliojančiu. Prašo sandorį panaikinti CK 1.87 str. 1d. (apsimestinis sandoris) pagrindu, nurodo, kad jis buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Reikalavimo teisės perleidimo sandorį, sudarytą 2012-11-13 tarp pradinio kreditoriaus J. F. ir naujojo kreditoriaus UAB „LETEL“, kuria buvo perleistas reikalavimas į 27 700 Lt skolą, prašo pripažinti negaliojančia, nes jis prieštarauja CK 6.101-6.110 straipsnių nuostatoms. Atstovas teismo posėdžio metu nekonkretizavo, kuri konkrečiai imperatyvi įstatymo norma buvo pažeista perleidžiant reikalavimo teisę, taip pat prašė sprendžiant priešieškinio reikalavimą vadovautis visais teisiniais pagrindais, nurodytais priešieškinyje, o būtent CK 1.78 str. (niekiniai ir nuginčijami sandoriai), CK 1.80 str. (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai) , 3)CK 1.86 str. (tariami sandoriai), 4) CK 1.90 str. (dėl suklydimo sudarytas sandoris).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. gegužės 6 d. atsakovas A. A. (tuo metu M.) pasirašė trečiajam asmeniui J. F. paprastąjį vekselį, kuriuo užtikrino besąlyginį savo įsipareigojimą sumokėti 38 000 litų. Pagal paprastąjį vekselį iki 2011 metų pabaigos A. A. sumokėjo J. F. 10 300 Lt, vėliau mokėjimų neatliko. J. F. 2012 m. lapkričio 13 d. reikalavimo teisę dėl dalies įsiskolinimo- 27 700 litų rašytinės sutarties pagrindu perleido ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“. Pastaroji, negaudama mokėjimų iš skolininko A. A. pagal reikalavimo perleidimo sutartį, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Byloje kilo ginčas dėl vekselio prigimties ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumo.
Šalys skirtingai aiškina pinigų perdavimo ir panaudojimo tikslą. Trečiasis asmuo J. F. teigia 36 000 litų paskolinęs A. A. jo pasirašyto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, o A. A. atstovas teigia, kad sandoris tarp A. A. ir J. F. yra tariamas, skirtas kitam sandoriui, t.y. A. A. individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, pridengti.
Dėl vekselio
Įvertinus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad paskolos sutarties, atitinkančios CK 6.870 straipsnyje nurodytą sąvoką, sudarymo tarp A. A. ir J. F. faktas yra įrodytas. Nekyla ginčo, kad A. A. savo ranka 2010-05-26 įrašė į iš anksto atspausdintą paprastojo vekselio blanką savo asmens duomenis – vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė, taip patvirtindamas besąlyginį įsiskolinimą grąžinti J. F. 38 000 litų. Išrašytas paprastasis vekselis pilnai atitinka jo sąvoką, apibrėžtą LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 1 str. 1d., 4d. bei jam keliamus reikalavimus. Ta aplinkybė, jog kitoje vekselio pusėje yra padarytas įrašas, kad tą pačią dieną buvo grąžinti 2000 litų, atitinka J. F. parodymus, jog jis paskolos suteikimo dieną, neturėdamas planuotos paskolinti 38000 litų sumos ir būdamas iš anksto pasiruošęs spausdintą paprastąjį vekselį 38 000 litų sumai, susitaręs su A. A., faktinį skolos dydį fiksavo padarydamas atitinkamą įrašą vekselio antrojoje pusėje, pažymėdamas apie 2000 litų grąžinimą. Civilinio kodekso 6.875 str. 3d. numato, kad kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų. J. F. parodymais ir įrašais vekselio antroje pusėje nustatyta, kad A. A. 2010-05-26 gavo iš J. F. 36 000 litų.
Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Paskolos gavėjas taip pat turi teisę ginčyti sandorius bendraisiais pagrindais, įtvirtintais Civilinio kodekso 1 knygoje. Šiuo ginčo atveju paskolos gavėjas ginčija paprastąjį vekselį bendruoju sandorių negaliojimo pagrindu - nurodo esant sandorį tariamą, skirtą kitam sandoriui pridengti.
Atsakovo A. A. aiškinimas esą vekseliu iš tikrųjų jis buvo užtikrinęs savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolinį įsipareigojimą uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir visą skolą esą yra padengęs, o tai įrodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderis, nėra įtikinama. Atsakovo A. A. minimas kasos pajamų orderis (t.1, b.l. 66) žymi tai, kad individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ įnešė į uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą 46 600 litų. Atkreiptinas dėmesys, kad kasos pajamų orderis išrašytas 2010-04-30, t.y. beveik mėnesiu anksčiau, nei A. A. pasirašė paprastąjį vekselį J. F.. Ši aplinkybė akivaizdžiai rodo, kad A. A. teiginys dėl skolų tarp įmonių grąžinimo negalėjo būti fiksuojama vekseliu, nes tokiu atveju reikštų, kad susidariusią skolą A. A. vekseliu įformino vėliau nei ją grąžino, o to negalima paaiškinti jokia logika. Atsakovo teiginys, kad jis buvo įkalbėtas įforminti kasos pajamų orderį atbuline data „kad sutaptų buhalteriniai įmonių apskaitos duomenys“, nepagrįstas jokiais įrodymais.
Be to, į bylą pateikti DnB banko išrašai neginčijamai įrodo, kad A. A. (ne jo IĮ „(duomenys neskelbtini)“) į J. F. banko sąskaitą per šešis kartus įnešė 8 300 litų ir kiekvieną kartą mokėjimo paskirtį nurodė „pagal vekselį“. Tai rodo, kad A. A. mokėjo įsiskolinimą dalimis, vadinasi, piniginę prievolę J. F. pripažino ir ją vykdė.
Aptariamasis vekselis šiuo metu laikytinas rašytiniu paskolos sutarties įrodymu, nes yra pasibaigęs įstatyme numatytas terminas pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, t.y. vekselis prarado vertybinio popieriaus savybes.
Paskolos sutarties tarp J. F. ir A. A. sudarymo faktas be jau minėtų įrodymų patvirtinamas liudytojo Č. K. parodymais. Liudytojas paaiškino, kad paskolino J. F. pinigų ir kartu su juo atvyko į Alytų, kur autobusų stoties aikštelėje prie jų automobiliu privažiavo atsakovas A. A., o J. F. jam įteikė 36 000 litų. Taigi, tokiais liudytojo parodymais paneigiamas A. A. tvirtinimas esą ne J. F. jam skolino pinigus, bet jis tuo momentu perdavė J. F. 2000 litų, skirtų atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Be to, A. A. užimta pozicija dėl tariamai įvykusio kito sandorio, kuriuo buvo siekiama vekselio pagrindu suderinti tarp įmonių atsiradusius įsiskolinimus, nėra logiška ir įtikinama. A. A. atstovas negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu reikėjo pridengti tarp įmonių susidariusį įsiskolinimą sandoriu, sudaromu tarp fizinių asmenų, kita vertus, tokia versija negali būti įtikinama dar ir dėl to, kad J. F. niekada nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jis dirbo šioje įmonėje vadybininku, apie ką atsakovas A. A. neabejotinai žinojo, nes su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne vienerius metus ir vykdė tarpusavio atsiskaitymus, todėl matė, kad finansiniuose įmonių atsiskaitymo dokumentuose įmonės vadovu nurodomas kitas asmuo.
Kita svarbi aplinkybė, paneigianti atsakovo versiją dėl tariamo sandorio yra ta, kad J. F. vekselio išrašymo momentu jau beveik mėnesį laiko uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, jis buvo atsiskaitęs iš darbo 2010-05-01, ir netgi tuo atveju, jei A. A. šio fakto nežinojo, negali būti įtikinama, kad J. F., priimdamas vekselį, vis dar veikė įmonės, kurioje nedirba, interesais.
Įvertinus surinktus įrodymus akivaizdu, kad išrašydamas paprastąjį vekselį A. A. tokiu būdu užtikrino paskolos, gautos iš J. F. grąžinimą. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus <...>, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) <...> bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870str.). Aptartais įrodymais nustatyta, kad paskolos davėjas J. F. iš viso paskolino A. A. 36 000 litų, dalį paskolos grąžino, neįvykdyta prievolė kreditoriui reikalavimo perleidimo uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“ momentu sudarė 27 700 Lt. .
Dėl skolos perkėlimo
Atmetus atsakovo reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu spręstinas klausimas dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties (t.I, b.l. 42-44) atitikimo įstatymo reikalavimams. A. A. atstovas advokatas V. V. nurodo, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė ir negalioja, nes prieštarauja įstatymui, t.y. kreditorius J. F. perleido reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „LETEL“ neturėdamas atsakovo A. A. sutikimo ir neinformavęs jo apie numatomą reikalavimo perleidimą, prašė vadovautis visais teisiniais pagrindais, nurodytais priešieškinyje, o būtent CK 1.78 str. (niekiniai ir nuginčijami sandoriai), CK 1.80 str. (imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai) , CK 1.86 str. (tariami sandoriai), CK 1.90 str. (dėl suklydimo sudarytas sandoris).
CK 6.101 str. numato, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimo sudarymo momentu pradinis kreditorius J. F. turėjo galiojantį reikalavimą į 27 700 Lt. Jo sudarytas reikalavimo perleidimo atvejis nepatenka į sąrašą atvejų, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą (CK 6.102 str.), reikalavimas perleistas įstatymo numatoma rašytine forma (CK 6.103str.). Kaip matyti iš į bylą pateiktų pranešimų, UAB „LETEL“ informavo skolininką A. A. apie sudarytą reikalavimo perleidimą, išsiųsdama pranešimą registruota pašto siunta (T.i, b.l. 45, 46). Reikalavimas perleistas pagal įstatymo reikalavimus, pripažinti jo negaliojančiu nėra teisinio pagrindo, juolab, kad atsakovo atstovas plačiau jokiais argumentais negrindė teisinių sandorio negaliojimo pagrindų, nurodytųdf priešieškinyje. Esant šioms aplinkybėms priešieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl palūkanų
CK 6.210 str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovės reikalaujamas 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-03-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 112 litų pašto išlaidų valstybei ir 831 litas žyminio mokesčio ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „LETEL“, į.k. 302660645, 27 700 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius septynis šimtus litų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-03-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 831 Lt (aštuonis šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 112 Lt (vieną šimtą dvylika litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.