Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-490-193/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
1S-490-193/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Gilys
Kategorijos
Nr. 1S-490-193/2009
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
N U T A R T I S2009 m. birželio 25 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys,sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. Ž.,prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. Ž. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-06-02 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro R. Juozainio 2009-05-08 nutarimo, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės K. Jankūnienės 2009-04-06 nutarimo ir Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjo E. Jevsejevo 2009-03-18 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2009 m. kovo 16 d. Utenos apskrities Anykščių rajono policijos komisariate buvo gautas G. Ž. pareiškimas apie tai, kad 2009 m. vasario mėnesio pabaigoje nuvykęs į dukros I. Ž. žemės ūkio paskirties sklypo valdą, esančią Anykščių r. (duomenys neskelbtini), kurią jis valdo pagal I. Ž. suteiktą įgaliojimą, pastebėjo, kad yra nupjauta ir pavogta 33 juodalksniai, kurių bendras tūris 12,889 kub.m., 3 klevai, kurių bendras tūris 0,147 kub.m., 1 ieva, kurios tūris 0,034 kub.m., 10 sausų juodalksnių, kurių bendras tūris 2,322 kub.m., 5 gluosniai, kurių bendras tūris 0,924 kub.m. Pareiškėjas nurodė, kad nukirstos medienos vertė yra 1436,84 Lt, taip pat buvo išvažinėta jo valda. Šia medžių vagyste pareiškėjas G. Ž. įtaria gretimos miško valdos savininką A. K., kuris atliko miško tvarkymo darbus ties jų sklypus ribojančiu upeliu. Pareiškėjas G. Ž. prašė A. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės ir turto sugadinimo bei A. K. nubausti įstatymo nustatyta tvarka.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas Ernestas Jevsejevas 2009-03-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl G. Ž. pareiškime nurodytų aplinkybių A. K. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. G. Ž. apskundus pastarąjį nutarimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Klementina Jankūnienė 2009-04-06 nutarimu atsisakė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo Ernesto Jevsejevo 2009-03-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. G. Ž. nesutinkant ir su šiuo prokuroro nutarimu bei jį apskundus, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ričardas Juozainis 2009-05-08 nutarimu atmetė G. Ž. skundą ir atsisakė panaikinti aukščiau minimus 2009-04-06 ir 2009-03-18 nutarimus.

Skundžiama nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismas kaip nepagrįstą atmetė G. Ž. skundą dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R Juozainio 2009-05-08 nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės K. Jankūnienės 2009-04-06 nutarimą ir Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjo E. Jevsejevo 2009-03-18 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, panaikinimo.

Skundą padavęs asmuo – G. Ž. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-06-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr.prokuroro R. Juozainio 2009-05-08 nutarimą, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės K. Jankūnienės 2009-04-06 nutarimą ir Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjo E. Jevsejevo 2009-03-18 nutarimą, bei pavesti prokurorams atlikti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Mano, kad teismas nesigilino į jo pateikiamus argumentus, neanalizavo byloje surinktų įrodymų ir be pagrindo padarė išvadą, kad A. K. nepagrobė dukrai I. Ž. priklausančio turto. Nurodo, kad iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir vyr. specialistes L. B. parodymų matyti, kad 44 juodalksniai buvo iškirsti jo dukrai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame miško sklype. Neteisėtai ir be leidimo iškirsti medžiai buvo dar kirtavietėje, o A. K. iš atvykusių pareigūnų ir jo paties įsikišimo jau žinojo, kad iškirto svetimą mišką. Teigia, kad pats miško iškirtimo faktas nesuteikė teisės A. K. pasisavinti svetimą turtą, t. y, 44 medžius, 19 kub. metrų medienos, kurios vertė apie 1436 litų. Ši mediena buvo išvežta iš kirtavietės A. K. jau žinant, kad tai jo dukrai I. Ž. priklausančio miško mediena. Nekreipdamas dėmesio į tai, kad A. K. dukrai I. Ž. priklausančio miško medieną parsivežė į savo sodybos kiemą ir vėliau ją realizavo. Todėl 44 medžių, 19 kub. metrų medienos, kurios vertė apie 1436 litų, kaip turto atviro pagrobimo ir užvaldymo faktas yra akivaizdus. A. K., nors ir su kitų asmenų pagalba, iškirto jam nepriklausančius medžius, bei vėliau, jau žinodamas, kad šie medžiai priklauso jo dukrai I. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, šį turtą užvaldė bei pasisavino, nes parsivežė svetimą medieną pas save į sodybą, o vėliau veikdamas taip pat tyčia ją realizavo kaip savo bei gautus pinigus pasisavino. Tai atitinka BK 178 str. 1 d. sudėties požymius. Tas faktas, kad vėliau A. K., jam reikalaujant patraukti pastarąjį baudžiamojon atsakomybėn, atlygino dukrai padarytą žalą, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o ne jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Teismo posėdyje G. Ž. prašo skundą tenkinti, nurodo, kad aukštojo teisinio išsilavinimo jis neturi, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš G. Ž. skundo turinio seka, kad jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo dukrai I. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pagrobimo ar pasisavinimo, t.y. veikų numatytų BK 178 str. 1 d. ir 183 str.1 d. Veikos, numatytos BK 178 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., yra sąraše nusikalstamų veikų, išvardintų BPK 167 straipsnyje; jas padarius ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra gautas nukentėjusiojo skundas, jo teisėto atstovo pareiškimas ar prokuroro reikalavimas. Tai nustatyta ir BK 145 straipsnio 3 dalyje. Dėl šių veikų padarymo baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jei nukentėjęs asmuo (jo atstovas) nerodo tokios iniciatyvos, taip pat jeigu pradėti ikiteisminį tyrimą nereikalauja prokuroras. Tai nustato BPK 3 str. 1 d. 6 p.

Sutinkamai su BPK 28 str. 1 d. nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. G. Ž. skunde pats nurodo, kad jo nurodoma kaip neteisėta veika buvo padaryta žala dukters I. Ž. turtui, todėl nukentėjusioji dėl G. Ž. nurodomų neteisėtų veiksmų gali būti tik I. Ž. ir ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas esant nukentėjusiosios I. Ž. pareiškimui. Skundą nagrinėjančiam teismui tokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas yra inicijuojamas pagal I. Ž. pareiškimą, nepateikta, visi skundžiami nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis priimti pagal G. Ž. pareiškimus ir skundus.

Aukščiau nurodyti BPK straipsniai leidžia ikiteisminį tyrimą pradėti ir pagal nukentėjusiojo teisėto atstovo pareiškimą. I. Ž. yra pilnametė, t.y. turinti 18 metų amžiaus, tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ji būtų neveiksni, todėl G. Ž. nėra I. Ž. atstovas pagal įstatymą.

BPK 55 str. nustatyta, kad nukentėjusiojo įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis jam teisinę pagalbą, ginantis jo teises ir teisėtus interesus, juo gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams.

Medžiagoje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą G. Ž. pateiktame 2008 sausio 10 d. įgaliojime G. Ž. nėra įgaliotas atstovauti I. Ž. baudžiamosiose bylose, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad G. Ž. būtų advokatas, advokato padėjėjas ar asmuo turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Tokiu būdu G. Ž. nėra teisėtas nukentėjusiosios atstovas, kaip to reikalauja BPK.

Prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą pateiktoje medžiagoje nėra.

Iš to, kas išdėstyta seka, kad dėl skundžiamo įvykio nėra BPK nustatyta tvarka gautas nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nėra prokuroro reikalavimo pradėti procesą, todėl baudžiamasis procesas pagal G. Ž. pareiškimą ar skundus negalėjo būti pradėtas (BPK 3 str. 1 d. 6 p.). Nors 2009-03-18 d. Anykščių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo nutarimu baudžiamasis procesas atsisakytas pradėti kitais pagrindais (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), šio nutarimo I. Ž. kaip nukentėjusioji neskundė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad paminėtas nutarimas ir vėlesni priimti nutarimai ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ

Atmesti G. Ž. skundą ir palikti galioti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-06-02 nutartį, kuria atmestas jo skundas dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro R. Juozainio 2009-05-08 nutarimo, Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės K. Jankūnienės 2009-04-06 nutarimo ir Anykščių rajono policijos komisariato tyrėjo E. Jevsejevo 2009-03-18 nutarimo panaikinimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys