Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. S. 2017-01-05, apie 18 val. 33 min., degalinės „Orlen Lietuva“, esančios Varnių g. 50, Kaune, teritorijoje vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,14 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Kaltinamasis A. V. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, parodė, kad 2017-01-05 apie 18 val., būdamas neblaivus (prieš važiavimą kartu su žentu dviese buvo išgėrę butelį degtinės), nuo Lapių sodų pusės važiavo link namų, vairavo automobilį „Citroen C8", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso sugyventinei J. S.. Pasijutęs prastai, sustojo degalinėje „Orlen“, esančioje Varnių gatvėje. Tuo metu prisistatė pareigūnai, kuriems kaltinamasis sukėlė įtarimą. Atvažiavus kitam policijos ekipažui, jam su alkotesteriu buvo nustatinėjamas girtumas, pūsti davė du kartus, nustatė 1,75 promiles, antrą kartą gal daugiau. Su kitu ekipažu važiavo į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujas. Kraujyje buvo nustatytas 2,14 promilių alkoholio. Tuo metu jo sugyventinė J. S. buvo darbe, ji nežinojo apie jo išvykimą. Automobilis, kurį jis vairavo, pirktas už sugyventinės pinigus, ji užsidirbo pinigų automobiliui, dirbdama Anglijoje. Dėl savo poelgio padarė labai dideles išvadas. Pats nesupranta, kaip taip gavosi, kad sėdo už vairo neblaivus. Labai gailisi taip pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš liudytojos M. G. apklausos protokolo matyti, kad 2017-01-05, apie 18.15 val., į degalinę „Orlen Lietuva“, esančią Varnių g. 50, Kaune, atvyko pilkos spalvos automobilis „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ties 3 kolonėle vaizdo stebėjimo kamerų zonoje. Iš paskos jo atvažiavo pareigūnų tarnybinis automobilis ir sustojo šalia šio automobilio. Tuomet pareigūnai pradėjo bendrauti su automobilio „Citroen C8“ vairuotoju. Vėliau atvyko dar vienas pareigūnų ekipažas (b. l. 13).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-01-05 patruliuojant kartu su Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju K. A., apie 17 val. 59 min. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad automobilis „minivenas“, numeriais (duomenys neskelbtini) žydros spalvos, nesaugiai manevruoja kelyje Lapės – Kaunas. Pagal dar vieną Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą paaiškėjo, kad minėtas automobilis įvažiavo į Varnių g. 50, Kaune, esančią degalinę „Orlen“. Nuvykus į minėtą degalinę 18 val. 15 min., pastebėjo eilėje prie kolonėlės stovintį automobilį “CITROEN C8”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendraujant su automobilio vairuotoju, jam buvo paaiškinta, kad buvo gautas pranešimas, kad nuo Lapių važiuoja automobilis, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nesaugiai manevruoja. Pilietis su jais kalbėjo lėtai, nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Blaivumo nustatymui į pagalbą atvažiavo kitas ekipažas. Vyrui buvo nustatytas 1,75 promilės (vidutinis) girtumo laipsnis. Tada A. V. S. buvo pristatytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur asmuo du kartus buvo tikrinamas alkotesteriu bei buvo paimtas asmens kraujo mėginys (b. l. 20).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo K. A. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 21).

Neblaivumo nustatymo dokumente (patikrinimo Nr. 3465) užfiksuota, jog 2017-01-05, 18.33 val. A. V. Statauskui nustatyta 1,75 promilių girtumas (b. l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistės E. Š. išvadoje Nr. T-A 228/2017(01) nurodyta, kad A. V. Statausko kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 19).

Automobilis „Citroen C8“ grąžintas A. V. Statausko dukrai E. K. (b. l. 23).

Tokiu būdu, baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. V. S. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,14 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi kaltinamasis A. V. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamasis A. V. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka baustas (galiojančių administracinių nuobaudų neturi), jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas, todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį mažesnį, nei numatytas bausmės – baudos už nusikaltimus vidurkis.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio nėra.

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,14 promilių alkoholio, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka taip pat laikomas nebaustu, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Dėl BK 72 str. taikymo.

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas.

Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, tai yra automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, kas yra neuždrausta įstatymo, o vairavimą esant neblaiviam. Taigi šiuo atveju transporto priemonė yra kaip vienas iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, tai yra transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis. Šio straipsnio įtvirtintoje dispozicijoje nusikaltimas negali būti padaromas nesinaudojant transporto priemone, ji nėra kaip priemonė, kuri yra pritaikyta nusikalstamai veikai padaryti ar jos panaudojimas labai palengvino nusikalstamos veikos padarymą. Todėl transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, taigi ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Automobilis „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal pakvitavimą perduotas kaltinamojo dukrai E. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininkės nuosavybėje.

Byloje buvo gauta 2017-01-10 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-318, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Regina Atkočaitienė teikia antrinę teisinę pagalbą A. V. Statuskui šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

A. V. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteisti 30 MGL (1129,8 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad sumažinta bausmė yra 20 MGL (753,2 Eur, tai yra septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) bauda.

Išaiškinti A. V. Statauskui, kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės ai. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirti A. V. Statauskui baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. V. Statausko nepriteisti.

Automobilį „Citroen C8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotą E. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti automobilio savininkės nuosavybėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.