- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- ATP-439-134/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00165-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-439-134/2016Teisminio proceso Nr.4-26-3-00165-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau-Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimo B. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiamu nutarimu B. V. nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str. - įspėjimu.
2. B. V. nubausta už tai, kad būdama ūkininke, vykdančia individualią žemės ūkio veiklą ir darbdaviu, leido D. V. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 20 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. dirbti jos ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), melžėja, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai antrojo darbo sutarties egzemplioriaus bei nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 1, 2, 3, 5 ir 6 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
3.Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti B. V. nuobaudą ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose. Skunde nurodyta, jog teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir pažeidėjai skyrė švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, teigia, kad neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos piniginės baudos, nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., negali būti pasiekti. Apeliantas nurodo, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o ne tenkinti pažeidėjo asmeninį interesą, be to, teismas skirdamas mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda, savo sprendimo nemotyvavo. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas pažeidėjai švelnesnę nei sankcijos ribose numatytą nuobaudą, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę nurodė tai, kad ji yra sulaukusi 65 metų amžiaus, yra pensininkė, neteista, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenurodė išimtinių aplinkybių, kurie leistų taikyti jai mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, nes visi asmenys privalo laikytis norminiais aktais nustatytos tvarkos nepriklausomai nuo jų sveikatos, amžiaus ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis teisėmis ar garantijomis. Apylinkės teismas nurodė, kad priimant sprendimą atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį ir šį teiginį motyvavo tuo, kad B. V. ūkyje dirbo tik vienas asmuo, darbas susijęs su galvijų priežiūra, didelė žala valstybei nepadaryta, atsižvelgė į ūkyje dirbusios D. V. asmenybę bei elgesį, tačiau su tokia motyvacija Institucija nesutinka, nes D. V. pažeidėjos ūkyje dirbo nelegaliai nuo 2013-09-20 iki 2015-11-02, tai rodo, kad administracinis pažeidimas truko ilgą laiką per kurį D. V. buvo nedrausta socialiniu draudimu, nuo nelaimingų atsitikimų darbe, jai nebuvo kaupiamas darbo stažas būtinas siekiant senatvės pensijos, nebuvo suteikiamos atostogos, savaitinis poilsis, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir pati B. V., nurodydama, kad dėl sveikatos būklės pati ūkyje dirbti negalėjo o po priimto 2014-09-10 baudžiamojo įsakymo nebuvo mokamas ir darbo užmokestis ir šių aplinkybių teismas nevertino. Be to, neaišku dėl ko teismas vertino D. V. elgesį, nes administracinį pažeidimą padarė ne D. V., o B. V.. Skundžiamu nutarimu buvo pripažinta, kad nebuvo padaryta didelė žala valstybei, tačiau Institucija su šiuo motyvu taip pat nesutinka nurodydama, kad B. V. nustatyta tvarka neįdarbindama ūkyje dirbusio asmens, padarė didelę žalą ir valstybei, nes už nelegaliai dirbusį asmenį nebuvo tinkamai mokami mokesčiai, valstybė negavo dalies pajamų, o už ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimus valstybė numatė griežtas sankcijas, kas rodo kad nelegalus darbas pripažįstamas šiurkščiu pažeidimu.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kad įstatymų numatyta nuobauda už teisės pažeidimą būtų švelninama iki mažesnės nei numatyta straipsnio sankcijoje, todėl jai turi būti paskirta straipsnio sankcijoje numatyta bauda. B. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad toliau ketina užsiimti ūkine veikla, nepaisant amžiaus ir sveikatos, nepripažino padariusi teisės pažeidimo, kas rodo, kad paskirtas įspėjimas už administracinį teisės pažeidimą nepasieks administracinei atsakomybei keliamų tikslų.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
5. Skundžiamu nutarimu B. V. buvo nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d., ginčo dėl pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl jos kaltės padarius šį administracinį teisės pažeidimą. Apeliaciniu skundu administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija tik nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu, nurodydama, kad skiriant administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. B. V., ATPK 30¹ str. nuostatos, numatančios galimybę asmeniui, skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, nagrinėjamu atveju pritaikytos netinkamai, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
6. ATPK 41³ str. 1 d. sankcija už nelegalų darbą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį numato baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
7. Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., pagal kurį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. 1 d. pagrindu, kuriuo remiantis, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali nuobauda, skirti švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tokiu būdu neabejotina, jog ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtina išimtį iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, taikomą tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, pripažintina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų, todėl nurodyto straipsnio nuostatų taikymas, negali būti formalus.
7.1. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas B. V. administracinę nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., pripažino, kad yra pagrindas pažeidėjai B. V. skirti švelnesnę nei numatyta šio straipsnio sankcijoje administracinę nuobaudą, atsižvelgiant į tai, kad jos ūkyje dirbo tik vienas asmuo, darbas yra susijęs su galvijų priežiūra, didelė žala valstybei nebuvo padaryta, įvertinto O. V. asmenybę – administracine tvarka ankščiau nebausta, yra ligota, senyvo amžiaus ir tai vertino kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, todėl pritaikius ATPK 30¹ str., skyrė jai įspėjimą, kuri nenumatyta ATPK 41³ str. 1 d. straipsnio sankcijoje ir yra švelnesnė nei numatyta straipsnio sankcijoje minimali administracinė nuobauda - bauda.
7.2 Pripažintina, kad atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes bei įvertinus B. V. asmenybę, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sulaukusi 78 metų amžiaus, yra mažai vaikštanti, ligota, vienintelė įregistruoto ūkio, kuriame laiko gyvulius, nare, negalinčia jais pasirūpinti, jos gaunamą senatvės pensiją (258, 30 eurų), skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai, taikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, tačiau apsiribodamas tik nuobaudos - įspėjimo paskyrimu, paskyrė per švelnią nuobaudą, neatitinkančią proporcingumo reikalavimų, nes tarp padaryto teisės pažeidimo ir už jį skirtos nuobaudos nėra pasiekta teisinga pusiausvyra. Atsižvelgiant į apylinkės teismo posėdyje B. V. išsakytas nuostatas dėl padaryto pažeidimo, kurio ji nepripažino ir nurodė, kad ir toliau taip ūkininkaus, kad jos turtu naudojasi tas, kas prižiūri gyvulius, kad dauguma laiko ji praleidžia ligoninėje ir kad iš dalies jos suvokimą dėl D. V. darbo jos ūkyje lėmė ir jų susitarimas, kad už D. V. pagrobtus iš jos pinigus pasižadėjo atidirbti prižiūrint jos gyvulius ir ji tyčia nesiekė nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ar įmokų į socialinio draudimo fondus ir tokiu būdu išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, o norėdama tik atgauti pavogtas lėšas, kurios buvo priteistos jai pagal Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014-09-10 teismo baudžiamąjį įsakymą, jos gauta nauda nebuvo didelė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikytina, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. (nubausti bei auklėti, kad laikytųsi įstatymų, taip pat, kad nepadarytų naujų teisės pažeidimų) gali būti pasiekti paskyrus (pripažinus, kad apylinkės teismas pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas) griežtesnę nuobaudą nei skyrė apylinkės teismas, t.y. skiriant baudą, mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos minimumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia administracinė nuobauda būtų labiau proporcinga padarytam pažeidimui, nes, kad ir nedidelės baudos paskyrimas turėtų didesnį auklėjamąjį poveikį ir lemtų jos apsisprendimą ateityje nedaryti panašių pažeidimų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atnaujintose nutartyse Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.
7.3 . Apibendrinus tai, pripažintina, kad apylinkės teismas, skirdamas B. V. nuobaudą, teisingai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas, tačiau paskirta administracinė nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimų, nes yra per švelni, todėl skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarimas keistinas, skiriant baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarimą pakeisti: paskirtą B. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. įspėjimą panaikinti ir, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d., skirti 60 (šešiasdešimt) eurų baudą.
Nutartis neskundžiama.