Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Gyvenamųjų namų Gytarių 37 ir 39 statybos bendrijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinėje byloje Nr. B2-1516-373/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo Gyvenamųjų namų Gytarių 37 ir 39 statybos bendrijai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Gyvenamųjų namų Gytarių 37 ir 39 statybos bendrija (toliau Bendrija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė atsakovui Bendrijai iškelti bankroto bylą, areštuoti jos trumpalaikį ir ilgalaikį turtą, sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš atsakovo turto kol bus priimtas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o atsakovo administratoriumi paskirti kooperatinę bendrovę „Jonas ir sūnūs“. Nurodė, kad steigiant Bendriją buvo perimti visi GNK „Magnolija“ kreditoriniai įsipareigojimai AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį, kurie sudaro 46 435,93 Lt. Patikrinus Bendrijos buhalterinius dokumentus nustatyta, jog atsakovo neigiamas turto ir įsipareigojimų balansas yra 31 367,44 Lt, t. y. atsakovas yra nemokus ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Bendrijai keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nustatė, kad atsakovas yra bendrija ir vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 1 straipsnio 2 dalimi konstatavo, kad atsakovui ĮBĮ nėra taikomas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad Bendrijų likvidavimo procedūra yra numatyta CK 2 knygos VIII skyriuje ir Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas Bendrija atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nepagrįstai rėmėsi Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 16 straipsniu, nes šis įstatymas reglamentuoja tokių bendrijų veiklą. Bendrijos veiklą reglamentuoja CK 2 knygos II dalis. Be to, civilinėje teisėje teisinių santykių subjektai gali laisvai veikti įstatymo nustatytose ribose, o CK 2.106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindas likviduoti juridinį asmenį gali būti teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusį asmenį.

2. Steigiant atsakovą (bendriją) buvo perimti visi kreditoriniai GNK „Magnolija“ įsipareigojimai AB „Swedbank“, ši sudaro 46 435,93 Lt. Pagrindinė Bendrijos veikla buvo pastatyti Gytarių 37 ir 39 namus iš bendrijos narių lėšų ir gauto kredito, pastatai yra pastatyti ir įregistruoti, tačiau atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriumi AB „Swedbank“, nes iš kooperatyvo narių surinktos lėšos buvo pasisavintos ir iššvaistytos GNK „Magnolija“ buhalterės ir pirmininko. Atsakovo neigiamas turto ir įsipareigojimų balansas yra 31 367,44 Lt, todėl, vadovaujantis ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsnio 1, 2 dalimis, 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu, atsakovui keltina bankroto byla.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje byloje ginčas kilo dėl ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo, tai yra ar įmonių bankroto įstatymas taikomas gyvenamųjų namų statybos bendrijoms.

Kaip žinoma, bankroto instituto paskirtis yra apsaugoti pirmiausia nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai vykdyti savo prievoles, kreditorių teises ir interesus, tenkinant jų reikalavimus iš bankrutuojančio skolininko turto, o tuo pačiu ir paties skolininko interesus, likviduojant skolų naštą ir apsaugant nuo dar didesnių skolų. Galimybė būti bankroto proceso subjektu nėra būdinga visiems subjektams. Konkretų asmenų, galinčių bankrutuoti, ratą imperatyviai nustato įstatymai – ĮBĮ bei kiti specialūs įstatymai, reglamentuojantys tam tikra veikla besiverčiančius juridinius asmenis. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė teismas, ĮBĮ 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas biudžetinėms įstaigoms, politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms, religinėms bendruomenėms ir religinėms bendrijoms. Tuo tarpu gyvenamųjų namų statybos bendrijos šiame įstatyme nėra įvardytos.

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo gyvenamųjų namų statybos bendrijai. Gyvenamųjų namų statybos bendrija – tai fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individuliais gyvenamaisiais namais arba butais (gyvenamosiomis patalpomis). Ši bendrija atsako už savo prievoles jai priklausančiu turtu. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas nustato būtent daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. Todėl apeliantė teisingai nurodo, jog priešingai nei sprendė teismas, šis įstatymas statybos bendrijoms nėra taikomas, o jų veikla šiuo metu nėra reglamentuojama įstatymu. Šių bendrijų atžvilgiu taikomos CK antrosios knygos II dalies „Juridiniai asmenys“ bendrosios nuostatos. Kaip nurodoma Civilinio kodekso 2.46 straipsnio 1 dalyje, juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus (įstatus, steigimo sandorį), o CK 2.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog juridinių asmenų steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 38 straipsnyje nurodoma, kad bendrijos veikla nutraukiama, jeigu visuotinis bendrijos narių susirinkimas pripažįsta, kad būtina bendriją likviduoti arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. To paties nutarimo 39 straipsnyje nurodyta, jog tokia bendrija likviduojama įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo Bendrijos ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, neišnagrinėjo ir neįvertino apelianto nurodytų aplinkybių, susijusių su šios Bendrijos steigimo, perregistravimo aplinkybėmis, veiklos pobūdžiu, valdomu turtu, nepareikalavo, kad būtų pateikti Bendrijos įstatai, tai yra neišanalizavo faktinio bendrijos statuso ir tuo neatskleidė bylos esmės, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas, ar šios bendrijos atžvilgiu yra taikomos ĮBĮ nuostatos. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina, o Bendrijos ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Gyvenamųjų namų Gytarių 37 ir 39 statybos bendrijos ieškinio priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.