Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sigutei Dagienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, nukentėjusiajam G. D., kaltinamųjų gynėjai advokatei Genei Čepienei, kaltinamojo D. R. atstovei pagal įstatymą D. R., kaltinamojo R. B. atstovei pagal įstatymą S. B., Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, besimokantis Mažeikių politechnikos mokyklos 2-ame kurse, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), 2012-06-25 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., bei 178 str. 1 d.

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nesusituokęs, besimokantis Mažeikių politechnikos mokyklos 2-ame kurse, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tai yra jis 2012 metų balandžio mėnesio viduryje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, nuo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, G. D. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti, svetimą, G. D. priklausantį, 1275 litų vertės turtą - automobilio priekinio ir galinio bamperio apdailos juosteles su parkavimo sistemos judesio davikliais, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes juostelių nepavyko nuimti.

Be to, D. R. laikotarpyje tarp 2012-04-09 20.30 val. ir 2012-04-10 08.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su R. B., nuo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, G. D. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą - automobilio priekinio ir galinio bamperio apdailos juosteles su parkavimo sistemos judesio davikliais, tuo padarydamas G. D. 1275 litų turtinę žalą.

R. B. pagrobė svetimą turtą, tai yra laikotarpyje tarp 2012-04-09 20.30 val. ir 2012-04-10 08.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas kartu su D. R., nuo nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Mažeikių m., prie (duomenys neskelbtini) namo, G. D. priklausančio automobilio „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, G. D. priklausantį turtą -automobilio priekinio ir galinio bamperio apdailos juosteles su parkavimo sistemos judesio davikliais, tuo padarydamas G. D. 1275 litų turtinę žalą.

D. R. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kalbantis su su draugu R. B., jis pasakė, kad bendras pažįstamas T. K. ieško kažkokių detalių automobiliui. Po kiek laiko jis paskambino T. K. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį pasikalbėti. T. K. atvažiavo BMW markės 5 klasės automobiliu. Jie kalbėjosi pas T. K. automobilyje, kuriame T. K. pasakė, kad jo automobiliui neveikia ir reikalingos juostelės su parkavimo sistemos davikliais jo BMW automobiliui. Jam paklausus kaip tos juostelės atrodo, T. K. parodė į kažkokį prie gatvės stovėjusį BMW markės automobilį, ir jame buvusias parkavimo sistemos juosteles. Po kiek laiko jis pamatė, kad M. Daukšos gatvėje, netoli jo namo, iš gatvės pusės stovi BMW markės automobilis. Jis kažkokią naktį vienas pats nuėjo prie to BMW markės automobilio ir pabandė nuimti tas juosteles, manė, kad jos gali būti tokios, kokių reikia T. K., ir jas galės jam parduoti. Tačiau jam nepavyko nuimti juostelių ir išėjo namo. Vėliau sutiko R. B., kuriam pasakė, kad bandė nuo vieno BMW automobilio nuimti T. K. reikalingas juosteles, tačiau jam nepavyko ir jie susitarė, kad vakare kartu nueis prie to BMW automobilio ir pabandys nuimti nuo jo juosteles. Kai sutemo abu kartu nuėjo prie nusižiūrėto BMW automobilio. Jis iš namų turėjo pasiėmęs peiliuką. Jie abu kartu nuo BMW automobilio nuėmė iš viso 5 juosteles, iš kurių kelios sulūžo. Kelias nuimtas juosteles nunešė į jo laiptinėje esančią elektros skydinę, o kitas, kurios netilpo, nunešė į šalia esantį miškelį ir paslėpė. Po to jie išėjo namo. Kitą dieną jis parsinešė juosteles ir paskambino T. K., kuriam atvažiavus jas jam parodė. T. K. apžiūrėjęs juosteles pasakė, kad juostelės netinkamos, sulūžusios, viena buvo subraižyta. T. K. pasiūlė 150 litų ir jis sutiko, bet tada davė už juosteles tik 100 litų, paskui sakė dar duos 50 litų, tačiau neatidavė. Jis R. B. iš gautų 100 litų už parduotas juosteles davė 30 litų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, su mamos pagalba atlygins padarytą turtinę žalą. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė.

R. B. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kažkada bendravo su T. K., kuriam jis siūlė pirkti draugo automagnetolą. T. K. automagnetolos nepirko, tačiau pasakė, kad jo automobiliui BMW neveikia parkavimo sistemos davikliai ir jam reikėtų tokių automobilio juostelių. Apie tai, kad T. K. reikia automobilio juostelių pasakė D. R.. Vėliau D. R. jam sakė, kad vienas bandė nuimti nuo automobilio BMW juosteles, tačiau jam nepavyko, todėl pasiūlė pabandyti jas nuimti abiems ir parduoti T. K., jis su pasiūlymu sutiko. Naktį abu su D. R. nuėjo prie nusižiūrėto BMW automobilio, jis su savimi turėjo atsuktuvą. Abu kartu nuiminėjo nuo BMW automobilio juosteles su parkavimo sistemos davikliais. Kai jis nuiminėjo vieną juostelę, jis ją sulaužė. Kelias nuimtas juosteles parsinešęs D. R. paslėpė savo namo elektros skydinėje, o kur likusias nežino. Kitą dieną D. R. nunešė atvažiavusiam T. K. pavogtas juosteles ir grįžęs jam davė 30 Lt. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su globėjos pagalba bandys atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė. Taip pat anksčiau prieš šį nusikaltimą yra padaręs kitų nusikaltimų, kurių padarymą jis pripažįsta, ir dėl kurių turi būti teisiamas Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:

Nukentėjusysis G. D. parodė, kad iš ryto atėjo prie savo automobilio BMW 730 ir pamatė, kad nuo automobilio priekinio ir galinio bamperio buvo pagrobti atstumo davikliai kartu su apdailos juostomis. Automobilyje signalizacija įrengta, automobilis draustas „Kasko“ draudimu. Jam už automobilio sutvarkymą sumokėjo draudimo kompanija, tačiau pagal sutartį buvo išskaičiuota 5 proc. franšizė, tai yra išskaita. Kaltinamųjų atsiprašymą priima, jiems atleidžia, tačiau mano, kad jiems turtinius reikalavimus gal būt reikš civiline tvarka.

Liudytojas T. K. parodė, kad šių metų balandžio mėnesį susitiko kieme pažįstamą R. B., kuris pasiūlė pirkti automagnetolą, jis sakė, kad jo dėdė prekiauja įvairiom detalėm ir todėl jis siūlo ją pirkti. Jis automagnetolą pirkti atsisakė, tačiau pasakė, kad jam reikia jo BMW automobiliui „partronikų“, kadangi jo neveikia. Praėjus kuriam laikui jam paskambino pažįstamas D. R. ir paprašė atvažiuoti pas jį į kiemą. Jam atvažiavus D. R. paklausė kokių dalių jam reikia, kadangi R. B. jam buvo pasakęs, kad jis pirktų parakavimo sistemą. Jis tada D. R. parodė lygtai ant savo BMW 530, ar kito netoli stovėjusio BMW automobilio parkavimo sistemos dalį. D. R. pasakė, kad reikiamas dalis galėtų gauti iš kažkokio draugo. Jis D. R. pasakė, kad už reikiamas dalis sumokėtų apie 400 litų. Praėjus kuriam laikui D. R. jam paskambino ir vėl paprašė pas jį atvažiuoti. Kai jis atvažiavo pas D. R. į kiemą, jis išnešė parkavimo sistemos dalis - penkias juosteles, kurias apžiūrėjęs pamatė, kad jos netinkamos jo automobiliui ir dar sulūžusios. D. R. pasiūlė, kad gali juosteles nupirkti už 150 litų, nes manė, kad jas galės parduoti už brangesnę kainą. D. R. sutiko, ir jam davė 100 litų, ir sutarė, kad dar 50 litų atiduos vėliau, tačiau neatidavė. Iš kur D. R. gavo detales nežino, ir jo neklausė, neįtarė, kad jos gali būti vogtos. Kadangi detalės jam netiko, jis įdėjo skelbimą skelbimų portale „Autogidas“, ir detales iš jo nupirko nepažįstamas vyriškis atvykęs iš Telšių.

2012-04-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Mažeikių m., M. Daukšos gatvėje ties 54 namu (6-9 b.l.).

Kaltinamųjų D. R. bei R. B. kaltė pilnai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tai yra kaltinamųjų prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, įvykio vietos apžiūros, kitais byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad D. R. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., bei 178 str. 1 d., kadangi jis vienos nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimo įvykdyti nebaigė, dėl nuo valios nepriklausančių priežasčių, bei padarė kitą baigtą nusikalstamą veiką - svetimo turto pagrobimą, o R. B. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, jis įvykdė svetimo turto pagrobimą, tai yra nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

D. R. kėsindamasis pagrobti svetimą turtą ir kartu su R. B. grobdami svetimą turtą, suprato, kad jų veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, jie suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo D. R. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. bei 178 str. 1 d., o R. B., pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamųjų D. R. bei R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamųjų D. R. bei R. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl svetimo G. D. priklausančio 1275 Lt vertės turto pagrobimo yra ta, kad šią nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupėje.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-P-85/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta matyti, jog kaltinamasis D. R. būdamas nepilnametis nusikalto pirmą kartą, nes šioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė 2012 m. balandžio mėnesį, o 2012-06-26 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarytą 2012 m. birželio mėnesį, susitaikius su nukentėjusiuoju pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. (30 b.l.), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, administracine tvarka nebaustas, ateityje planuoja tęsti mokslą, kaltinamas įvykdęs du tyčinius nesunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, kadangi D. R. pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs dvi nusikalstamas veikas, nukentėjusiojo atsiprašė, pažadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir todėl taikytinas Lietuvos Respublikos BK 93 str. bei kaltinamasis D. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 2 d., jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 82 str.

Kaltinamasis R. B. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą padarė tarp 2012-04-09 20.30 val. ir 2012-04-10 08.30 val., o iš teismui pateiktų duomenų bei teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad dėl svetimo turto pagrobimo įsibraunant į patalpą, neteisėto svetimos elektroninės mokėjimo priemonės įgijimo, panaudojimo finansinėms operacijoms imituoti, sukčiavimo baudžiamoji byla yra atiduota į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, kuriame jau yra paskirtas teisiamasis posėdis, šias nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinamas R. B., jis nurodė, kad pripažįsta padaręs. Atsižvelgiant į tai, nors kaltinamasis R. B. ir prisipažino šioje byloje padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau jam jau ne kartą padarius tyčinius nusikaltimus, taip pat atsižvelgiant į jo neigiamą charakteristiką, nurodytą teisiamojo posėdžio metu globėjos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo, todėl nesant pagrindo teismui manyti, kad kaltinamasis R. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str., nėra pagrindo, nes nepilnametį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, skirdamas bausmę R. B. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat ir bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais, numatytais BK 91 str. bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Skiriant bausmę R. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, tai yra, kad jis bendrininkų grupe, būdamas vykdytoju padarė baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią ir į sunkinančią aplinkybes, o taip pat į jo asmenybę, kad jis nepilnametis, mokosi, turintis pastovią gyvenamąją vietą, anksčiau teismo neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka baustas, teisme nukentėjusiojo atsiprašė, nors byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo, tačiau žala neatlyginta. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad R. B. bausmės tikslai bus pasiekti, už vieną padarytą nusikalstamą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 254 str. 5 d., 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

D. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., bei 178 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 3 p. ir skirti jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, 40 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, juos atliekant per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, elgesio apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Palikti galioti D. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir nubausti jį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., mokytis, ir per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Palikti galioti R. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.