- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-2698-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31187-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. M., prašydama priteisti iš atsakovo 984,75 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme gauta tarp ieškovės ir atsakovo 2021 m. liepos 20 d. sudaryta taikos sutartis, kurią šalys prašė patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nutarė patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, bylą nutraukti.
4. 2021 m. rugpjūčio 9 d. teisme gautas pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl papildomos nutarties priėmimo, kuriuo prašoma valstybės naudai priteisti 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas už ieškovės R. M. atstovavimą byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo.
6. Nutartyje nurodė, kad byla išnagrinėta 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinus šalių taikos sutartį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti valstybei išlaidas už antrinę teisinę pagalbą, kurių atlyginimo klausimas neišspręstas nurodyta 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi.
7. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog šalys taikos sutartimi susitarė neatlyginti viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nėra pagrindo teigti, kad aptariama nutartimi liko neišspręstas kurios nors šalies (konkrečiai – ieškovės) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo-prielaidų papildomo sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjos prašymą atmetė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti papildomą nutartį dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teisės aktuose nėra įtvirtinta teisė proceso šalims inicijuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą ir savarankiškai nuspręsti, kad sudarant taikos sutartį šios išlaidos būtų priskiriamos kurios nors šalies patiriamoms išlaidoms ir vienašališkai taikos sutartyje numatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų paskirstymą. Proceso šalims nesuteikta teisė susitarti dėl valstybės patirtų išlaidų ar numatyti jų atlyginimo tvarką. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kaip atskiros specifinės išlaidos, šiuo atveju, paskirstomos vadovaujantis CPK 99 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis ir atskirai, neįtraukiant į taikos sutarties sąlygas.
8.2. Spręsti klausimą ar priteisti, ar nepriteisti patirtas bylos šalių išlaidas ir kaip jas paskirstyti teisė yra suteikta tik teismui o ne bylos šalys. Teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręstas papildomos nutarties priėmimo klausimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-4800-905/2021 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos priteisimo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
11. Taikos sutartimi šalys, be kita ko, susitarė, kad su bylinėjimusi susijusių išlaidų šalys viena kitai neatlygina, o teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, jei tokių būtų, atlygina lygiomis dalimis.
12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovei R. M. byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudarė 220 Eur. Duomenis apie ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pareiškėja pateikė 2021 m. liepos 23 d., t. y. iki teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria byla baigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, priėmimo.
13. Šios išlaidos skundžiama nutartimi valstybės naudai nebuvo priteistos. Išlaidų nepriteisimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė jog atitinkama šalis atlygina antrinės pagalbos išlaidas, dėl ko teismas tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirstė.
14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirąjį skundą grindė tuo, kad pirmosios instancijos teismas ex officio privalėjo spręsti klausimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kadangi išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, patyrė ne ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, o valstybė; bylos šalys taikos sutartimi negalėjo nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei neatlyginimo.
15. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai teismas byloje nepriima sprendimo iš esmės reglamentuotas CPK 94 straipsnyje, pagal kurį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (1 d.). Jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto (2 d.). Nagrinėjamu atveju tokia situacija (teismui nepriėmus byloje sprendimo iš esmės) susiklostė teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytoje teisės normoje reglamentuojama situacija, kai bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Tuo tarpu bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo CPK 277 straipsnyje nustatyta tvarka.
17. Remiantis išdėstytu, nepriklausomai nuo bylos baigties (t. y. ar byla baigiama priėmus sprendimą dėl ginčo esmės, ar ne), byloje susidariusių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, viršijančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią ribą (CPK 96 str. 6 d.), priteisimo klausimas teismo turi būti išspręstas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos motyvai, kuriais nurodoma, kad šalims sudarius taikos sutartį ir joje neaptarus valstybei priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, tokios išlaidos valstybei neatlyginamos, laikytini nepagrįstais, neatitinkančiais teisinio reglamentavimo.
18. Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties matyti, kad šalys taikos sutartimi neaptarė ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas neturi pareigos spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.
19. Pritartina pareiškėjos argumentui, kad nei ieškovė, nei atsakovas, sudarydami taikos sutartį, negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jos jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017).
20. CPK 96 straipsnio 1 dalyje (kuri taikytina sprendžiant valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą (CPK 99 str. 2 d.)) įtvirtina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
21. Atsižvelgiant į byloje pareikštą ieškinį, taikos sutartimi išspręstus reikalavimus, spręstina, kad taikos sutartimi buvo patenkinta 100 proc. ieškovės reikalavimų, dėl ko ieškovė neturi pagrindo apmokėti byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atleistas nuo byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo (CPK 178 str.). Nurodytų motyvų pagrindu, valstybės išlaidos, patirtos ieškovei byloje suteikiant antrinę teisinę pagalbą, visa apimtimi (100 proc.) priskirtinos atsakovui.
22. Vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas.
23. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad duomenis apie ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pareiškėja pateikė 2021 m. liepos 23 d., t. y. iki teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria byla baigta patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, tačiau 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi teismas pareiškėjos reikalavimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo neišsprendė. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi išsprendė ne visus byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimus. Tai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą priimant papildomą nutartį.
24. Kadangi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą, tačiau skundžiama nutartimi neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo klausimo, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimu, panaikina skundžiamą nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės, priteisiant iš atsakovo valstybės naudai 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 99 str. 2 d., 277 str. 1 d. 1 p., 337 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalimi, 277 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.