- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- I-5644-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01131-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Jonas Platelis
atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atstovui Živilei Targonskienei,
2018 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo grąžinti į valstybės tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – ir atsakovas, Direktorius) 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. A2-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo E. B.“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);
2) grąžinti jį į pareigas, eitas iki atleidimo iš tarnybos;
3) priteisti darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas skundžiamu įsakymu atleido jį iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto - Savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų. Skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis bei Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2018 m. gegužės 24 d. išvada. Tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų skirtas už šiurkštų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 4 punkto pažeidimą.
Teigia, kad eidamas Savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas per informacinę sistemą „Infostatyba“ susipažino su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio pateiktais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, juos išnagrinėjo bei nustatęs, kad reikalavimai yra neaiškūs, nekonkretūs ir pagal juos nėra galimybės rengti statinio projekto sprendinių, pateikė pastabas, siūlydamas minėtai institucijai juos patikslinti. Atsakovas tarnybinio patikrinimo metu konstatavo, kad pareiškėjas pasirašydamas raštą dėl teikiamų pastabų dėl Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio specialiųjų paveldosaugos reikalavimų viršijo savo kompetencijos ribas, kadangi atsakovo teigimu raštą galėjo pasirašyti Direktorius ar tam įgaliojimus turintis subjektas. Pareiškėjo teigimu jis eidamas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas vadovavosi pareigybių aprašymu, Statybos įstatymo ir Architektūros įstatymo nuostatomis, kurios numato, kad būtent vyriausiasis architektas derina dokumentus, reikalingus statinių projektavimui, todėl jis turėjo įgalinimus pasirašyti 2018 m. balandžio 3 d. raštą „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pakeitimo“.
Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundžiamas įsakymas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Atsakovas savo iniciatyva suformavo du galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo subjektus – pirmiausia 2018 m. balandžio 5 d. įpareigojo tyrimą atlikti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausiąją specialistę, o 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A2-100 sudarė 5 asmenų tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją (toliau – ir Komisija). Akcentuoja, kad Komisija tyrimą atliko nevisapusiškai bei neobjektyviai, nenustatė ar jo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis – tarnybinio nusižengimo įvykdymo faktas, jį padaręs tarnautojas, kokios kilo pasekmės, koks priežastinis ryšis tarp neteisėtos veikos bei pasekmių, tarnautojo kaltė, kokie kvalifikuojantys požymiai ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. B. ir jo atstovas advokatas Jonas Platelis nurodė, jog palaiko skundą jame išdėstytų argumentų pagrindu, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame išdėstytomis aplinkybėmis, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog Direktorius sužinojęs apie galimai pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą paprašė jo raštiško paaiškinimo apie atliktus veiksmus pasirašant raštą dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pakeitimo. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuris perduotas Personalo ir teisės skyriaus vyriausiajai personalo specialistei Daliai Bernotienei. Minėta specialistė parengė ir 2018 m. balandžio 10 d. pareiškėjui pateikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 1 (toliau – ir pranešimas). Pranešime pareiškėjo prašoma iki 2018 m. balandžio 13 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai įvykdyto tarnybinio nusižengimo. Direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A2-100 sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija. Atsakovo nuomone minėti veiksmai atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą atitinka Taisyklių reikalavimus.
Akcentuoja, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad Komisija atlikdama tyrimą nesilaikė Taisyklių reikalavimų. Taisyklių 12 punktas suteikia teisę Komisijai imtis papildomų veiksmų, tokių kaip įstaigoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų apklausimas, papildomų dokumentų bei duomenų rinkimas ir t.t. Atkreipia dėmesį, jog tai yra Komisijos teisė, o ne pareiga, taip pat pareiškėjas pats turėjo teisę teikti informaciją ir dokumentus, dalyvauti tiriant juos ar pareikšti nušalinimą tyrintiems asmenims, tačiau jis buvo pasyvus šiame tyrime, o Komisija turėjo visus reikiamus dokumentus teisingam tarnybinio nusižengimo ištyrimui. Komisija išsamiai išnagrinėjo bei aptarė pareiškėjo įvykdyto nusižengimo sudėtį, t. y. nustatė pažeidimo faktą, jį padariusį asmenį, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, pareiškėjo kaltę. Teigia, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas netinkamai atlikdamas teisės aktais nustatytas pareigas įvykdė Valstybės tarnybos įstatymo normų pažeidimus. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjas suvokė savo pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigų atlikimą, tačiau elgėsi priešingai, pažeisdamas teisės aktų nuostatas.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atstovė Živilė Targonskienė nurodė, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. A2-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo E. B.“ (b. l. 19), kurio pareiškėjui E. B. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčydamas įsakymą pareiškėjas reiškia ir išvestinius skundo reikalavimus, kuriais prašoma: grąžinti jį į eitas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skundžiamame įsakyme nurodyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta už šiurkštų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir jos įstatymų) bei 4 punkto (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) pažeidimą. Minėtame įsakyme nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu ir atsižvelgiant į Komisijos 2018 m. gegužės 24 d. išvadą (toliau – ir Išvada) (b. l. 17 – 18).
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo
Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, susijusiais su pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių pažeidimu, todėl svarbu įvertinti, ar atliekant pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą laikytasi pagrindinių tokią procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad paprastai pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia ir tarnybinei nuobaudai skirti yra tarnybinis nusižengimas. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr.: pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-700/2010; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017 ir kt).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybės tarnybos įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2018-01-01 iki 2018-06-01) 30 straipsnio 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė. Taisyklių 3 punktas numato, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjui einat Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas, per informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio specialieji paveldosaugos reikalavimai prekybos paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Šilutėje, statybos projektui. Pareiškėjas susipažinęs su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais 2018 m. balandžio 3 d. raštu Nr. R3-(4.1.12.)-2617 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pakeitimo“ (b. l. 55 – 56), kurį pasirašė kaip savivaldybės vyriausiasis architektas, pateikė pastabas dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Direktoriui tapus žinoma, kad pareiškėjas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui pateikė minėtas pastabas jas pats pasirašydamas, Direktorius žodiniu pavedimu pareiškėją įpareigojo pateikti tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 5 d. atsakovui pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl siūlymo pakeisti prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) Šilutėje specialiuosius paveldosaugos reikalavimus“ (b. l. 52 – 53). Direktorius susipažinęs su tarnybinio pranešimo turiniu, tarnybiniame pranešime užrašė rezoliuciją - „D. Bernotienei pradėti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą“. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, kad tyrimas dėl pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo pradėtas tinkamo subjekto iniciatyva ir tarnybinio pažeidimo tyrimo pradžia laikytina 2018 m. balandžio 5 d.
Už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (toliau – pranešimas) pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu pasirašytinai informuojamas valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikiama nurodytam valstybės tarnautojui turima informacija apie tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 7 punktas). Taisyklių 8 punktas numato, kad Valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijai) rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad Taisyklių 7 ir 8 punktų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į jų priėmimo tikslus. Jomis, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, be kita ko, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises. Kartu šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti įtariamo pažeidimo tyrimo išsamumą ir objektyvumą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-602/2015; 2018 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018 ir kt.).
Pareiškėjui pranešimas įteiktas 2018 m. balandžio 10 d (b. l. 54). Pranešime nurodoma, kad pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – savavališkai, nesilaikydamas Direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-1336 patvirtinto Savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo 30 punkto, išsiuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui 2018 m. balandžio 3 d. raštą Nr. R3-(4.2.12)-2617 be Direktoriaus parašo. Minėtame pranešime pareiškėjo prašoma iki 2018 m. balandžio 13 d. pateikti paaiškinimą dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo. Vadovaujantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 16 d. atsakovui pateikė paaiškinimą „Dėl įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą“ (b. l. 14 – 15). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta darytina išvada, kad pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą nepraleidus Taisyklių 7 punkte nustatyto 5 darbo dienų termino, jis buvo supažindintas su Taisyklių 8 punkte reglamentuota teise pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo ir pareiškėjas pasinaudojo šia teise.
Vadovaujantis Taisyklių 5 punktu Valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją. Esant pagrindui manyti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Direktorius 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. A2-100 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ (b. l. 16) sudarė Komisiją susidedančią iš penkių asmenų: Administracijos direktoriaus pavaduotojo Virgilijaus Pozingio (komisijos pirmininkas), Personalo ir teisės skyriaus vedėjo Arvydo Bielskio, Personalo ir teisės skyriaus vyriausiosios personalo specialistės Dalios Bernotienės, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Viktoro Bičkausko ir Centralizuotos buhalterijos Aptarnaujamų įstaigų poskyrio vedėjos Sonatos Šertvytienės. Vertinant minėtas aplinkybes darytina išvada, kad Komisijos sudėtis atitinka Taisyklių 5 punkto keliamus reikalavimus.
Taisyklių 5 punktas numato imperatyvią sąlygą, kad tais atvejais kai valstybės tarnautojas įtariamas įvykdęs tarnybinį nusižengimą už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisijos sudarymas tarnybinio nusižengimo tyrimui yra privalomas ir būtent komisija privalo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą laikydamasi Taisyklių 11, 12, 13 punktų reikalavimų. Bylos rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų buvo pradėtas ir vykdomas vienasmenio subjekto – Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausiosios personalo specialistės Dalios Bernotienės. Tik 2018 m. balandžio 17 d. Direktoriaus įsakymu Nr. A2-100 tarnybinio nusižengimo tyrimui buvo sudaryta Komisija (b.l.59). Kaip pirmiau minėta, skundžiamu įsakymu pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, todėl konstatuotina, kad atsakovui gavus informaciją apie pareiškėjo galimai įvykdytą tarnybinį nusižengimą už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų, jis privalėjo sudaryti tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją, tačiau komisija sudaryta tik praėjus 12 kalendorinių dienų nuo tyrimo pradžios. Netgi vertinant tai, kad galimai tik pradėjus vienasmeniam subjektui tirti pareiškėjo veiksmus paaiškėjo aplinkybė, kad yra pagrindas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, bylos rašytiniai įrodymai leidžia konstatuoti, kad 2018 m. balandžio 17 d. įsakymu suformuota Komisija neatliko jokių savarankiškų tarnybinio nusižengimo tyrimo veiksmų, išskyrus 2018 m. gegužės 24 d. išvados priėmimą ir pasirašymą, ir tai prieštarauja Taisyklių 11 ir 12 punkto nuostatoms, nes būtent sudaryta komisija privalo atlikti veiksmus susijusius su tarnybinio nusižengimo tyrimu, rinkti duomenis reikalingus tarnybinio nusižengimo tyrimui, įvertinti surinktus duomenis. Būtent Komisija vertina ir apibrėžia kokia apimtimi turi būti pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (Taisyklių 7 punktas) ir būtent komisija vertina valstybės tarnautojo paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kokia bus tyrimo apimtis ir kt. (Taisyklių 12 punktas). Šiuo atveju visi įvardijami veiksmai (įteiktas pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, gautas paaiškinimas, apibrėžtos tyrimo ribos) buvo atlikti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Personalo ir teisės skyriaus vyriausiosios personalo specialistės Dalios Bernotienės, o komisija jokio savarankiško tyrimo neatliko, tuo nepaisyta Taisyklių 7, 8, 12 punktų reikalavimų.
Dėl Komisijos tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo
Pareiškėjas skunde argumentuoja, kad Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, o Komisijos 2018 m. gegužės 24 d. išvada (b. l. 17 – 18) yra nemotyvuota bei nepagrįsta.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei suformuotą teisminę praktiką darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo išvada yra esminė individualaus administracinio akto dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo sudedamoji dalis. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turi imperatyvią prievolę atlikti išsamų bei objektyvų tyrimą, parengti motyvuotą tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą bei laikytis teisės aktų reikalavimų reglamentuojančių tarnybinio nusižengimo tyrimo procesą. Nemotyvuota, formali, priimta pažeidžiant pagrindines procedūras tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra pagrindas pripažinti individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, nepagrįstu.
Analizuojant Išvados turinį nustatyta, jog Komisija konstatavo, kad pareiškėjas, neturėdamas Direktoriaus suteiktų įgaliojimų, 2018 m. balandžio 3 d. parengė, pasirašė ir išsiuntė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui raštą Nr. R3-(4.1.12)-2617 „Dėl specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pakeitimo“. Minėti veiksmai prieštarauja Direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-1336 patvirtinto Savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo 30 punktui, nustatančiam, jog siunčiamus dokumentus turi teisę pasirašyti tik Savivaldybės meras, Direktorius, jų pavaduotojai ir Direktoriaus įsakymu įgalioti pasirašyti asmenys, todėl pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą – pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą (laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų) bei 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas). Komisija atsižvelgdama į minėtas aplinkybes pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Pažymėtina, kad Išvadoje nėra pasisakoma kokie yra pareiškėjo atlikti tarnybinio nusižengimo padariniai, padarymo priežastys, neaptariamos nustatytos tarnybinę atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, nenurodama ar tarnybinis nusižengimas įvykdytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, kokie yra kvalifikuojantys pažymiai (siūloma taikyti tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų, tačiau nėra nurodomi šiurkštų tarnybinį nusižengimą kvalifikuojantys požymiai), nepasisakoma dėl E. B. 2018 m. balandžio 16 d. paaiškinime pateiktų argumentų, nėra motyvuojama, kodėl siūloma pareiškėjui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Iš byloje teikiamų duomenų taip pat nustatyta, kad Direktoriaus rezoliucija įpareigojanti pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą yra priimta 2018 m. balandžio 5 d., o Komisija išvadą surašė 26 –ają darbo dieną nuo Direktoriaus 2018 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. A2-100 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ priėmimo, ir 34 – ąją darbo dieną nuo Direktoriaus rezoliucijos pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo. Todėl konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas truko ilgiau nei 20 darbo dienų, o Išvada apie tyrimo rezultatus į pareigas priėmusiam asmeniui taip pateikta nesilaikant numatyto termino (pateikiama 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios). Taigi nesilaikyta Taisyklių 11 ir 13 punktų reikalavimų. Teismui nėra pateikta jokių faktinių įrodymų, kad į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką šiuo atveju turi būti neįskaitomas laikas dėl pareiškėjo nebuvimo darbe ar laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ir taikytina Taisyklių 11 punkte numatytoji išimtis.
Pažymėtina, kad Taisyklių 12 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija), siekdamas gauti tarnybiniam nusižengimui tirti reikalingą informaciją, turi teisę apklausti su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius įstaigos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat suderinęs su kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovais – šių institucijų ir įstaigų su tarnybinio nusižengimo tyrimu susijusius valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, patikrinti su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, kreiptis dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu, į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, juridinius ir fizinius asmenis, konsultuotis su reikiamais specialistais. Remiantis minėtu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad Komisija turėjo plačius įgaliojimus surinkti informaciją būtiną parengti objektyviai, nešališkai ir pagrįstai tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai. Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, jog Komisija vykdydama tarnybinio nusižengimo tyrimą nesivadovavo Taisyklių 12 punktu ir neatliko jokio savarankiško tyrimo – neapklausė kitų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, nesikreipė dėl papildomus informacijos į kitus subjektus ir t.t. Pažymėtina ir tai, kad Komisija buvo sudaryta iš penkių narių, tačiau išvadoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių komisijos nario Arvydo Bielskio nedalyvavimą komisijai sprendžiant dėl išvadų turinio.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir teisinio reguliavimo visumą konstatuotina, kad Komisijos 2018 m. gegužės 24 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados tiek turinio, tiek formos prasme, jos yra formalaus pobūdžio, nėra nustatytos visos Valstybės tarnybos 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybė, nėra atliktas teisinis vertinimas, išvados parengtos pačiai komisijai neatlikus jokio savarankiško tyrimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas viršijo Taisyklių 11 punkte numatytą imperatyvų terminą, o Išvada į pareigas priėmusiam asmeniui pateikta praleidus Taisyklių 13 punkte numatytą terminą. Dėl aukščiau įvardintų imperatyvių Taisyklių nuostatų pažeidimų konstatuotina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nesilaikant imperatyvaus teisinio reglamentavimo.
Dėl 2018 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. A2-140 teisėtumo ir pagrįstumo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad minėta nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). Sprendžiant klausimą dėl individualaus teisės akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai, bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010, 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. A-882-1440/2014 ir kt.). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukelianti sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016; 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-658/2013). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką konstatuotina, kad atsakovas turėjo imperatyvią pareigą priimtą skundžiamą įsakymą pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais.
Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis). Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kas yra laikoma šiurkščiu pažeidimu.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad per paskutinius 12 mėnesių iki tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios pareiškėjui už kitą tarnybinį nusižengimą buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, todėl darytina išvada, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pareiškėjui galėjo būti skiriama tik nustačius, kad jis savo neteisėtais veiksmais šiukščiai pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklą, nuostatas. Skundžiamame įsakyme teigiama, kad pareiškėjas atleidžiamas iš pareigų už šiurkštų Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 4 punkto pažeidimus, tačiau jame nėra pasisakoma kaip pasireiškė pareiškėjo neteisėtos veikos šiurkštumas, nenurodomas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies punktas kurio pagrindu buvo konstatuota, jog įvykdytas tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu. Kaip anksčiau minėta, skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į Komisijos 2018 m. gegužės 24 d. išvadą, tačiau Išvadoje iš vis nėra nurodoma, kad pareiškėjo galimai padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, o tik Išvados rezoliucinėje dalyje siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, nemotyvuojant tokio siūlymo pagrįstumo bei nepateikiant teisinio pagrindo. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų – nėra pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teismo vertinimu aptartų procedūrinio pobūdžio pažeidimų visuma lėmė, jog atliekant E. B. tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo užtikrintas objektyvus ir visapusiškas faktinių aplinkybių visumos ištyrimas ir įvertinimas, visų galimai įvykdyto nusižengimo aplinkybių išsiaiškinimas, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas įsakymas. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuojama, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. A2-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo E. B.“ prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatoms, todėl naikintinas.
Dėl pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdo
Pripažinus atsakovo įsakymą neteisėtu jis naikintinas, o pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos pripažintinas neteisėtu, taip pat spręstinas klausimas dėl pareiškėjo teisių gynimo būdo. Pareiškėjas skunde suformulavo reikalavimą grąžinti jį į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – Savivaldybės vyriausiojo architekto pareigas. Taip pat pareiškėjas skunde prašo iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovė atsiliepime į skundą akcentuoja, kad pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 12 d. sukako šešiasdešimt penkeri metai, todėl net ir teismui nusprendus pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, jo grąžinimas į eitas pareigas prieštarautų teisės aktams.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas gimė 1953 m. rugpjūčio 12 d., taigi 2018 m. rugpjūčio 12 d. pareiškėjui sukako šešiasdešimt penkeri metai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sueina 65 metai ar baigiasi jo tarnybos pratęsimo terminas, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai. Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalis numato, kad įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakydamas dėl minėtos normos taikymo nurodė, kad jos taikymas yra darbdavio (šiuo atveju atsakovo) diskrecija. Tai reiškia, kad atsakovas turėjo teisę taikyti pareiškėjui tokį atleidimo iš tarnybos pagrindą neatsižvelgdamas į pastarojo valią (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-3363/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas (II). Administracinė jurisprudencija 2013, 25, p. 552-915). Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei teisminę praktiką, akivaizdu, kad valstybės tarnautojui sulaukus šešiasdešimt penkerių metų amžiaus, darbdavys turį teisę jį atleisti iš pareigų neatsižvelgdamas į valstybės tarnautojo valią.
Atsakovas atsiliepimu į skundą ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad darbdavys nepageidauja pratęsti pareiškėjo valstybės tarnybos laiko ir mano atsiradus savarankiškam pareiškėjo valstybės tarnybos pasibaigimo pagrindui nuo 2018 m. rugpjūčio 12 d.. Nustačius savarankišką valstybės tarnybos santykių pasibaigimo pagrindą, kurio taikymas yra išimtinai darbdavio diskrecija ir darbdavys nurodo, jog tarnybos santykių tęstinumui nėra išreiškiama teigiama darbdavio valia, teismas priima sprendimą pripažinti pareiškėjo atleidimą iš pareigų neteisėtu, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos iki dienos kai pareiškėjui suėjo šešiasdešimt penkeri metai, pripažįstant šiuo teismo sprendimu, kad pareiškėjas atleidžiamas iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (valstybės tarnautojui suėjo 65 metai).
Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 10 d. rašte Nr. R3-(4.1.16)-5215 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio“ (b. l. 29) nurodoma, jog pareiškėjo vienos darbo dienos užmokesčio vidurkis 2018 m. gegužės mėn. yra 52,61 Eur. Vadovaujantis pažymos duomenimis pareiškėjui už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. priteisiamas 2840,94 Eur vidutinis darbo užmokestis (neiškaičius mokesčių) už priverstinės pravaikštos laiką (apskaičiuota : 4 darbo dienos gegužės mėn. x 52,61 Eur. + 21 darbo diena birželio mėn. x 52,61 Eur + 21 darbo diena liepos mėn. x 52,61 + 8 darbo dienos rugpjūčio mėn. x 52,61). Taip pat pareiškėjui priteistina piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iki pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos dienos 2018 m. rugpjūčio 12 d., kurios dydį įpareigotinas apskaičiuoti atsakovas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas skunde prašo iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas skunde pateikia bendro pobūdžio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo prašomos priteisti sumos dydžio, nepateikė jokių rašytinių duomenų su jų apskaičiavimu ar pagrindimu. Atsižvelgiant į tai Edmundo Benečio prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu. Teismas pažymi, jog prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikimas nenagrinėtu pareiškėjui netrukdo tokį prašymą pateikti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti pareiškėjo E. B. atleidimą iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – vyriausiojo architekto pareigų neteisėtu ir panaikinti atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. A2-140 „Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo E. B.“.
Pripažinti, kad E. B. iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto – vyriausiojo architekto pareigų atleistas vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punktu (pareiškėjui suėjo 65 metai) šiuo teismo sprendimu.
Pareiškėjui E. B. iš atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteisti 2840,94 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų, 94 ct) (iki mokesčių atskaitymo) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d.
Įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktorių pareiškėjui E. B. apskaičiuoti ir išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas iki 2018 m. rugsėjo 12 d.
Kitoje dalyje pareiškėjo E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.