- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-21
- Bylos Nr.
- A18.-1108-783/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Nukentėjusysis
- G. R., M. Ž.
- Pažeidėjas
- M. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo su profesiniu (statybininko), nesusituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. buvo kaltinamas tuo, jog jis 2018 m. rugpjūčio 4 d. apie 1.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,57 promilės girtumas) viešoje vietoje svirdinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, tuo įžeidė žmogaus orumą ir dorovę. Aiškinantis pažeidimo aplinkybes M. V. policijos pareigūnams M. Ž. ir G. R. pareikalavus prisistatyti, atsisakė tai daryti, išvadino juos „gaidžiais, mentais“, taip įžeisdamas policijos pareigūnų garbę ir orumą, sulaikomas nevykdė teisėtų reikalavimų eiti iki tarnybinio automobilio, vedant stangrino rankas, muistėsi, stumdėsi trukdydamas jį sulaikyti.
M. V. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusižengimų nepripažino. Parodė, jog 2018 m. rugpjūčio 3 d. vakare prie tvenkinio poilsiavietėje vakarojo, vartojo alkoholį, klausėsi muzikos. Jiems bevakarojant atvažiavę policijos pareigūnai pareikalavo pritildyti muziką, klausė, kas organizatorius to vakarėlio, jis atsakė, kad tai jis, nurodė savo vardą ir pavardę. Pareigūnams pareikalavus jie pritildė muziką, ir policijos pareigūnai išvažiavo. Tačiau netrukus atvažiavę pareigūnai sugrįžo, nurodė, jog jie dėl keliamo triukšmo skirstytųsi. Jie pradėjo skirstytis, jis parsinešė dalį daiktų į namus, kitus krovė į netoliese stovėjusį automobilį. Tai pamatęs jo policijos pareigūnas M. Ž. klausė, kada jis važiuosiąs automobiliu, tačiau jis į klausimą atsakė klausimu, kada šiam reikia. M. V. parodė, jog tuo pokalbis ir baigėsi, konflikto nebuvo. Nunešęs dalį daiktų į namus grįžo atgal prie poilsiavietės, užrakino automobilį. Matė toliau, kažkur už 100 m, stovintį policijos pareigūnų automobilį. Pamatęs stovintį policijos automobilį jis įsijungė telefone kamerą ir ėjo link policijos automobilio filmuodamas. Jam priartėjus prie automobilio policijos pareigūnai įjungė šviesas, jis dar filmuodamas atsuko kamerą taip, kad matytųsi jis pats ir toliau stovintis policijos automobilis, spėjo dar pasakyti, kad „man atrodo, tuoj mane sulaikys“, kai iš automobilio iššoko abu policijos pareigūnai, užlaužė rankas, paguldė ant žemės ir uždėjo antrankius, jam tuo metu iš rankų iškrito telefonas. Policijos pareigūnai prieš pargriaudami nieko nesakė, nereikalavo prisistatyti, griebė už rankų, suko jas ir griovė, uždėjo antrankius. Kadangi jis gegužę buvo patyręs rankos traumą, jam šią ranką skaudėjo iki šiol, tos rankos pareigūnams nepavyko užsukti, kaip jie norėjo, jis, kaip nurodyta pažeidime, galėjo tą sužalotą ranką stangrinti. Dėl policijos pareigūnų įžeidinėjimo nieko paaiškinti negali, jis pats nepamena, kad būtų įžeidinėjęs, tačiau kitą dieną nuvyko pas savo pažįstamą V. A., kuris netoliese su drauge žvejojo ir matė patį įvykį, šis jam sakė, kad jis, M. V., pareigūnus išvadino mentais, bet jokių kitų įžeidžiančių žodžių nesakęs. M. V. taip pat nepripažino dėl girtumo svirduliavęs, stebėjosi, kaip pareigūnai, būdami automobilyje, naktį, apie 1.30 val., matė jo paraudusias akis. Po to, kai buvo sulaikytas, policijos pareigūnai paėmė ant žemės nukritusį jo mobilųjį telefoną ir jį grąžino tik Panevėžyje, prieš paleisdami iš sulaikymo 5 val. ryto. Norėjo pareigūnai telefoną grąžinti dar Kupiškyje, tačiau jis pamatęs, kad telefono stiklas yra įsikilęs, atsisakė jį paimti, bet Panevėžyje pasiėmė. Po paleidimo jis telefone norėjo peržiūrėti naktį darytą vaizdo įrašą, kaip jis artėjo prie policijos automobilio, tačiau telefone įrašo nebebuvo. Parodė, jog telefonas nėra apsaugotas slaptažodžiais, jis pats vaizdo įrašo netrynė.
Nukentėjusysis M. Ž. parodė, jog nuvykę pagal pranešimą dėl rimties trikdymo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje rado sėdinčius tris vyrus, kelias moteris, jie vakarojo ir garsiai klausėsi muzikos. Priėję paprašė pritildyti, paaiškino priežastis, poilsiavietėje buvę asmenys geranoriškai sutiko. Jiems išvažiavus atgal į Kupiškį netrukus gavo pranešimą, jog vėl toje pačioje vietoje triukšmaujama. Nuvykę į tą pačią poilsiavietę nurodė visiems skirstytis, buvę asmenys pakluso ir susirinkę daiktus pradėjo skirstytis. Jie su kolege apvažiavo ratą ir sustoję (duomenys neskelbtini) gatvėje rūkė, kai pamatė link jų einantį ir svirduliuojantį M. V., jis kažką garsiai rėkavo. Privažiavę prie jo išlipo, priėjo, paklausė, kodėl be atšvaitų, kodėl vienas, pareikalavo prisistatyti. Teigia, jog M. V. jiems nei pirmą kartą atvažiavus, nei antrą kartą atvažiavus į poilsiavietę savo duomenų nesakė. Matė, jog M. V. turėjo rankose mobilųjį telefoną, tačiau ar jis juo filmavo, negali atsakyti, jeigu ir filmavo, tai labiau pats save. M. V. į jų reikalavimą prisistatyti nesureagavo, po ko jis paėmė M. V. už rankos ir pradėjo vestis link automobilio. Paėjus 5 m M. V. pradėjo muistytis, pasakė, kad niekur neis, išvadino juos mentais, gaidžiais. Kolegei paėmus M. V. už kitos rankos, iš M. V. rankų nukrito telefonas. M. V. pradėjus dar labiau muistytis, jie jį pargriovė ant žemės, uždėjo antrankius bei pasodinę į automobilį pristatė į komisariatą. Mobilųjį telefoną taip pat paėmė, bet jis buvo išjungtas. Atvežus M. V. į komisariato patalpas jis dar apie valandą triukšmavo, daužė duris, po to jie jį išvežė į Panevėžį.
Nukentėjusioji G. R. parodė, jog dėl rimties trikdymo su kolega M. Ž. tą naktį į (duomenys neskelbtini) prie tvenkinio esančią poilsiavietę važiavo du kartus, nes po pirmo karto nutildę muziką poilsiavietėje buvę asmenys ją vėl netrukus paleido. Grįžę antrą kartą į tą pačią vietą pareikalavo visų skirstytis, asmenys neprieštaravo, susirinko daiktus ir išsiskirstė. M. V. ji pažinojo kaip savanorį, taip pat buvo baudusi ir už administracinius nusižengimus. Bendraudami poilsiavietėje su asmenimis neprašė M. V. prisistatyti, jų pirmą kartą prašė pritildyti muziką, antrą kartą, kai išvadų nepadarė – skirstytis. Nukentėjusioji nurodė, jog pavėsinėje kitas asmuo prisistatė. Matė, kad poilsiavietėje vartojamas alkoholis, tačiau dėl to pastabų asmenims nereiškė, nes nenorėjo konflikto. Taip pat nerašė ir protokolo muziką paleidusiam asmeniui, paprastai protokolai ir nutarimai buvo surašomi kitų pareigūnų, jie tik surinkdavo medžiagą. Kai visi pradėjo skirstytis, ji su M. Ž. apvažiavę ratą grįžo netoli poilsiavietės ir rūkė stovėdami, kai išgirdo šūkaujantį asmenį. Nusprendę, kad nenusiramino, automobiliu pradėjo važiuoti link šūkaujančio asmens. Važiuodami gatve pamatė priešais ateinantį ir svirduliuojantį jaunuolį, kaip paaiškėjo, M. V.. Matė, kad jis rankose laiko telefoną ir kažką su juo darė. Jie paklausė M. V., ką šis daro, pasiūlė eiti namo, tačiau M. V. sakė, jog kur nori ten ir vaikšto. Tada jie jį pakvietė ateiti prie automobilio, dėl protokolo surašymo, tačiau M. V. atsisakė tai daryti. Pradėjus M. V. vesti link automobilio jėga šis pradėjo muistytis, išvadino juos mentais ir gaidžiais. M. V. pradėjus muistytis, ji griebė jam už kairės rankos, kolega suko dešinę ranką, matė, kaip iš rankos M. V. iškrito telefonas. Paguldę M. V. ant žemės antrankiais surakino jam rankas, patalpino į automobilį ir parvežė į komisariatą, komisariate M. V. daužėsi, reikalavo jį paleisti. Sakė, kad jie jam sugadino telefoną, už tai turės atlyginti žalą. Po kurio laiko M. V. išvežė į Panevėžio komisariatą.
Liudytojas V. A. parodė, jog tą vakarą žvejojo Kupiškio tvenkinyje, matė, jog netoli esančioje poilsiavietėje vyko vakarėlis, girdėjo, jog kompanija klausosi muzikos. Žvejodamas matė, jog važinėjo policijos automobilis. Parodė, jog matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė gatve einantį M. V.. Paaiškino, jog prieš sulaikant matė M. V., šis ėjo gatve ir filmavo, kai prie jo privažiavo policijos automobilis, iš jo iššoko du policijos pareigūnai, šaukė M. V. stovėti, vienas pribėgęs bandė M. V. parversti, tačiau jam iškart nepavyko, tada prišoko kita pareigūnė, abu dviese jie M. V. parvertė jį ant žemės, užlaužė rankas, M. V. šaukė, kad jam skauda. Prieš pareigūnams pargriaunant M. V. girdėjo, kaip šis eidamas sakė, kad policijos automobiliui nedega kažkuris žibintas, tačiau kad pareigūnai būtų prašę prisistatyti M. V., su juo bendravę, to nebuvo, pareigūnas iškart puolė prie M. V.. Be to, jis girdėjo, kaip pareigūnė prašė sakydama „M., nusiramink“. Jis, liudytojas, taip pat negirdėjo, kad M. V. būtų pareigūnus vadinęs mentais, gaidžiais, tik kaip M. V. prašė pareigūnų, ar nebūtų galima elgtis atsargiau. Ar buvo M. V. girtas, negalėjo atsakyti.
Iš policijos pareigūnės G. R. tarnybinio pranešimo (9 b. l.) matyti, jog pareigūnė 2018-08-04 tarnybiniame pranešime nurodė, jog apie 1.30 val. patruliuodama kartu su M. Ž. (duomenys neskelbtini), pastebėjo einantį vyriškį, kuris eidamas svirduliavo ir tuo sukėlė įtarimų, kad yra neblaivus viešoje vietoje, tuo įžeisdamas žmonių orumą ir dorovę. Privažiavę prie jo matė, kad jis yra neblaivus, jo akys paraudusios, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis eidamas svirduliavo. Priėjus prie vyriškio ir pradėjus su juo bendrauti vyriškis į juos atsuko mobiliojo telefono kamerą bandydamas juos filmuoti, pavadino juos mentais ir gaidžiais, taip įžeidė juos, policijos pareigūnus. Asmeniui paaiškinus, kad bus sulaikomas ir pristatomas į policijos komisariatą asmens tapatybės nustatymui, protokolo surašymui, pareikalauta eiti į automobilį, išaiškintos pasekmės, jeigu jis nevykdys nurodymų. Tačiau asmuo ir toliau nevykdė reikalavimų, dėl ko nutarė jį nuvesdinti jėga. Asmuo pradėjo stangrinti rankas, muistytis, stumdytis, dėl ko buvo paguldytas ant žemės, uždėti antrankiai, jis patalpintas į automobilį. Grumtynių metu iš vyriškio rankų iškrito telefonas, kurį jie paėmė nuo važiuojamosios dalies. Pristatę į komisariatą nustatė, jog sulaikytas vyriškis yra M. V., jam nustatytas 1,57 promilės girtumas.
Iš sulaikymo protokolo (11 b. l.) matyti, jog M. V. sulaikytas 2018-08-04 1.30 val., paleistas – 4.55 val.
Iš blaivumo testo šaknelės matyti, jog M. V. 2018-08-04 1.52 val. nustatytas 1,57 ‰ (promilės) girtumas.
Iš nutarimo (16 b. l.) matyti, jog M. V. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2018-08-13 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį už tai, jog jis 2018-08-04 0.50 val. (duomenys neskelbtini), poilsiavietėje, tai yra viešoje vietoje, garsiai leido muziką, taip sutrikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį, protokole įrašytas administracinis nurodymas sumokėti 10 Eur baudą.
Iš stacionaro epikrizės (29 b. l.) matyti, jog 2018-05-16 M. V. dirbdamas namie kampiniu šlifuokliu įsipjovė kairę ranką, skundėsi kairės plaštakos I, II, III pirštų tirpimu, negalėjimu sulenkti nykščio per IP sąnarį; M. V. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje diagnozuotas stipininės arterijos sužalojimas dilbio lygyje, jam 2018-05-17 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės santaros klinikose atlikta operacija, skirtas gydymas, nurodyta 6 savaites vengti fizinio krūvio rankai, atlikti 3 savaites pasyvią mankštą, aktyvi mankšta be krūvio po 4 savaičių.
Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje M. V. pateikus mobilųjį telefoną SAMSUNG, buvo peržiūrėtas failas, kurioje saugomi vaizdo įrašai, tačiau jame įrašo, daryto 2018 m. rugpjūčio 4 d. naktį, nebuvo, taip pat nustatyta, kad telefonas nėra apsaugotas slaptažodžiu.
Išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiųjų, liudytojo, susipažinęs su bylos medžiaga teismas nustatė, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. naktį, po vidurnakčio, policijos pareigūnai G. R. bei M. Ž., gavę budėtojo pranešimą dėl trikdomos rimties nuvyko į (duomenys neskelbtini), prie Kupiškio tvenkinio esančią poilsiavietę, kur pareikalavo poilsiavietėje buvusių asmenų, tarp kurių buvo ir M. V., pritildyti muziką. Pritildžius muziką, policijos pareigūnai išvyko, tačiau netrukus budėtojui pranešus, kad tie patys asmenys (duomenys neskelbtini) vėl trikdo rimtį garsiai klausydami muziką, policijos pareigūnai grįžo į poilsiavietę ir pareikalavo nutildyti muziką ir visų skirstytis. Asmenims pradėjus skirstytis, policijos pareigūnai apvažiavo ratą (duomenys neskelbtini) ir automobilį sustabdę netoli poilsiavietės, kurioje vakarojo M. V. su kompanija, sustojo. M. V., matydamas sustojusius policijos pareigūnus, rankose laikydamas mobilųjį telefoną ėjo link policijos automobilio, policijos pareigūnai įjungė automobilio šviesas ir privažiavę prie M. V. išlipo iš automobilio, paėmę M. V. už rankų, norėjo vesti jį link tarnybinio automobilio, M. V. pradėjus stangrinti rankas, jas užlaužė, patalpino į tarnybinį automobilį, pakėlė nuo kelio važiuojamosios dalie iš M. V. rankų iškritusį mobilųjį telefoną SAMSUNG ir pristatė M. V. iš pradžių į Panevėžio rajono apskrities VPK Kupiškio rajono PK, kur jam 1.52 val. nustatė 1,57 ‰ (promilės) neblaivumą, po to M. V. pervežė į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo kamerą. M. V. iš Panevėžio apskrities VPK paleistas 2018 m. rugpjūčio 4 d. 4.55 val., tuo pačiu metu jam grąžintas iš jo paimtas mobilusis telefonas SAMSUNG. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2018 m. rugpjūčio 4 d. 4.40 val.
Dėl ANK 484 straipsnio 1 dalies numatyto nusižengimo. Pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasirodo neblaivus viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. Nustatyta, jog M. V., pristačius jį į policijos komisariatą, buvo nustatytas 1,57 ‰ (promilės), arba vidutinis, girtumas. Tačiau toks girtumas, lengvo girtumo maksimalią ribą nepritaikius alkoholio matavimo prietaiso paklaidos viršijantis 0,07 ‰ (promilės), jeigu nėra kitų požymių, dėl kurių būna įžeista žmogaus orumas ir dorovė, savaime nėra įrodymas, patvirtinantis ANK 484 straipsnyje uždraustą veiką. Asmeniui administracinė atsakomybė atsiranda tik tokiu atveju, jei asmuo, atlikdamas minėtame straipsnyje numatytus veiksmus, įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Šiuo aspektu teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybėmis, kurioms esant girto asmens pasirodymas viešojoje vietoje įžeidžia žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pripažintina, pavyzdžiui, asmens griuvinėjimas, šlitinėjimas, triukšmavimas, kabinėjimasis prie žmonių, netvarkinga išvaizda, nesiorientavimas aplinkoje ir taip toliau (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N62-3152/2010, Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-708-594/2015). Institucija, kaltindama M. V. šiuo nusižengimu, nurodo, jog M. V. veika pasireiškė tuo, jog M. V. būdamas viešoje vietoje svirdinėjo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios. Tačiau pakankamai įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius, išskyrus įrodymą apie konstatuotą girtumą, Institucija nepateikė. Teismo posėdyje liudiję policijos pareigūnai G. R. ir M. Ž. tvirtino, jog M. V. svirdinėjo. Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog tarp policijos pareigūnų ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kilo konfliktinė situacija (M. V. tvirtina, jog policijos pareigūnai dėl to, jog jis mobiliuoju telefonu filmavo gatvėje stovintį policijos automobilį ir jame sėdinčius pareigūnus, jam be perspėjimo užlaužė rankas ir nuvedę į automobilį jį atvežė į policijos komisariatą), remtis vien policijos pareigūnų parodymais negali. Tuo labiau, jog ir toks svirdinėjimas, apie kurį nurodė policijos pareigūnai, įvertinus M. V. girtumo laipsnį, vargiai sukelia pasekmes, numatytas ANK 484 straipsnio 1 dalyje. Byloje buvo apklaustas kaip liudytojas V. A., M. V. pažįstamas, tuo metu, kai vyko konfliktas, žvejojęs prie tvenkinio, tačiau jis taip pat nepatvirtino, jog eidamas M. V. svirdinėjo. Kitos esmėje nurodytos aplinkybės – stiprus alkoholio kvapas, paraudusios akys – nėra šios veikos požymiai patys savaime, tuo labiau, jog kaip pastebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo tamsus paros metas ir paraudusias akis apskritai kas galėjo matyti, pajusti stiprų alkoholio kvapą. Be to, buvo nustatyta, jog visas konfliktas – einantis M. V. link automobilio, pati konfliktinė situacija, kai iš privažiavusio policijos automobilio išlipo pareigūnai – vyko priešais tarnybinio automobilio VW TRANSPORTER, kurie yra aprūpinti vaizdo kamera iš priekio, priekinę dalį, šie įrašai galėjo būti panaudoti byloje kaip įrodymai (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Tai, kad yra konfliktinė situacija ir ginčijamas nusižengimas, policijai buvo žinoma jau tą pačią naktį, surašius administracinio nusižengimo protokolą. Remiantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 6.10 punktu, policijos patrulinių padalinių vadovai, pagal kompetenciją asmeniškai atsakingi už tinkamą policijos patrulių veiklos organizavimą ir vykdymą, privalo užtikrinti, kad vaizdo ir (arba) garso įrašymo priemonėmis tarnybiniame automobilyje įrašyti pokalbiai su asmenimis būtų saugomi ne mažiau kaip 60 parų, o esant būtinumui naudoti šiuos įrašus kaip įrodymus, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kol įsiteisės nutarimai, priimti administracinių teisės pažeidimų bylose. Tame pačiame punkte reglamentuojama, jog tarnybiniame automobilyje sumontuota nuolatinio fiksavimo įranga užfiksuoti vaizdo ir (arba) garso įrašai, išskyrus pokalbio su asmenimis vaizdo ir (arba) garso įrašus, saugomi ne mažiau kaip 60 parų tik esant techninėms galimybėms. Akivaizdu, jog vaizdo įrašas, užfiksuotas transporto priemonėje, kuria privažiavo policijos pareigūnai ir apšvietė einantį M. V., būtų patvirtinęs ar paneigęs konfliktuojančių pusių teiginius. Teismas po pirmojo teismo posėdžio 2018 m. rugsėjo 4 d. užklausė Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK dėl vaizdo ir garso automobilyje įrašų pateikimo, tačiau Institucija pateikė atsakymą, jog vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 30 d. (44 b. l.). Nepateikus šio įrašo, nesant kitų įrodymų, teismas pripažįsta, jog byloje nepateikta pakankamai įrodymų, kad M. V. eidamas tiek svirdinėjo, atliko kitus veiksmus, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę. Teismas pažymi, jog tie patys policijos pareigūnai tą naktį, prieš sulaikydami M. V., su juo bendravo du kartus, vieną kartą – kai pagal pranešimą dėl trikdomos rimties atvyko pirmą kartą, antrą kartą – kai grįžo dėl pakartotinio pranešimo, tačiau policijos pareigūnams M. V. girtumas tuo metu pareigūnams neužkliuvo.
Dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje numatytų nusižengimų. Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį tas, kas nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, pagal ANK 508 straipsnį – tas kas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu pažemina statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą, reiškiamas. Remiantis Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, policijos pareigūnas – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Nustačius, jog asmuo nevykdo teisėtų policijos reikalavimų ar nurodymo, žemina jo garbę ir orumą, toks atsako pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, kaltina M. V. tuo, jog jis pareigūnams pareikalavus prisistatyti atsisakė tai padaryti, išvadino juos „gaidžiais, mentais“, atsisakė eiti prie tarnybinio automobilio, muistėsi, stangrino rankas, dėl ko prieš jį buvo panaudota fizinė prievarta. Remiantis Policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie padarytą administracinį teisės nusižengimą imtis neatidėliotinų priemonių administracinio teisės nusižengimo liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį administracinį teisės nusižengimą ar įtariamą jo padarymu. Vadovaudamiesi to paties Policijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės nusižengimą, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, taip pat turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Remiantis Policijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, fizinę prievartą prieš asmenis turi teisę panaudoti, kai šie vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi). Institucija, surašiusi protokolą, kaltinimą M. V. grindė policijos pareigūnės G. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, jog M. V. atsisakė prisistatyti, įžeidė juos išvadindamas „mentais, gaidžiais“, bandė filmuoti, atsisakė eiti link tarnybinio automobilio dėl protokolo surašymo, dėl ko buvo panaudota fizinė prievarta. Panašias aplinkybes nurodė ir posėdyje liudiję nukentėjusieji policijos pareigūnai G. R. ir M. Ž.. Tačiau teismo posėdyje išklausius M. V., liudijusį V. A., teismui kilo abejonių, kad policijos pareigūnai iš tiesų reikalavo M. V. prisistatyti, reikalavo eiti link automobilio dėl asmenybės nustatymo, protokolo surašymo. Visų pirma, policijos pareigūnai, kaip ir minėta anksčiau, su M. V. tą naktį iki įvykio bendravo du kartus. M. V. teigė, jog jis bendraujant su pareigūnais, prašiusiais nurodyti vakarėlio poilsiavietėje organizatorių ir leidžiamos muzikos valdytoją, jiems prisistatė, G. R. užsirašė tiek jo vardą, tiek jo pavardę. Tai, kad M. V. galėjo nurodyti savo vardą ir pavardę pareigūnams, patvirtina ta aplinkybė, jog būtent M. V. buvo surašytas protokolas dėl tą naktį 0.50 val. garsiai leidžiamos muzikos ir rimties trikdymo (16 b. l.). Kitu atveju sunku būtų paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo surašytas protokolas M. V., vien tos aplinkybės, kad jis vėliau sulaikytas policijos pareigūnų dėl šlitinėjimosi girtam, policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo, jų įžeidinėjimo, neturėjo pakakti. Nes ANK 488 straipsnio 1 dalies nusižengimo subjektas yra triukšmo šaltinio, šiuo atveju, leidžiamos muzikos, valdytojas, šiai aplinkybei nustatyti toks asmuo turi prisistatyti. Pati policijos pareigūnė G. R. apklausoje nurodė, jog jie, nuvykę pagal pranešimą dėl trikdomos rimties, surinko medžiagą, protokolo dėl nusižengimo (viešosios rimties trikdymo) nerašė, jie tik rinko medžiagą. Tad labai tikėtina, jog pareigūnai privalėjo užsirašyti M. V. duomenis dar atvykę dėl rimties trikdymo, ką patvirtino M. V. teismo posėdyje, poreikio pakartotinai reikalauti prisistatyti M. V. nebuvo pagrindo. Visų antra, M. V. teiginius, jog policijos pareigūnai jokių nurodymų M. V. nedavė, iškart panaudojo fizinę prievartą, patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. A.. Šių parodymų Institucija, surašiusi protokolą, nepaneigė. Kaip jau minėta viršuje aptariant ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos įrodymus, šis konfliktas tarp policijos pareigūnų ir M. V., atsižvelgus į tiek M. V., tiek į policijos pareigūnų G. R. ir M. Ž., tiek į liudytojo V. A. nurodytas aplinkybes apie įvykio vietą, stovinčio policijos automobilio padėtį, turėjo būti filmuojamas pareigūnų vairuojamojo automobilio priekinio vaizdo kamera. Tačiau nei Institucija, nei policijos pareigūnai neužtikrino, jog įrašas, užfiksuotas automobilio vaizdo kamera, būtų pridėtas byloje kaip įrodymas ir jį būtų galima įvertinti sprendžiant dėl policijos pareigūnų, M. V. parodymų patikimumo. Nepateikus to įrašo, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, jog tą vakarą iki susidūrimo su M. V. su juo bendravo ne mažiau du kartus, jo girtumas, elgesys pareigūnams neužkliuvo, M. V. nurodytas aplinkybes, jog pareigūnai galėjo taip sureaguoti dėl jo paties filmavimo (patys pareigūnai neneigė, jog M. V. turėjo mobilųjį telefoną ir galėjo filmuoti), teismas pripažįsta, kad policijos pareigūnų parodymais remtis besąlygiškai nėra pagrindo. Kitų įrodymų, patvirtinančių M. V. kaltę, nepateikta. Teismo posėdyje apklaustas M. V. parodė, jog jis filmavo artėdamas prie pareigūnų, policijos pareigūnai turėjo mobilųjį telefoną paėmę iš M. V. iki jo paleidimo, galėjo telefoną apžiūrėję padaryti ir vaizdo įrašo kopiją, jeigu toks įrašas buvo ir kuris būtų patvirtinęs jų nurodomas aplinkybes, tačiau nepadarė. Priešingai, teismui M. V. posėdyje teigė, jog jam grąžinus telefoną vaizdo įrašo nebebuvo, jis buvo ištrintas, apžiūrėjus telefoną posėdyje, tos dienos įrašas nerastas. Neatmestina tikimybė, jog M. V. galėjo įrašą ištrinti pats, jeigu įrašas jam buvo nenaudingas. Bet tai tik prielaida, o prielaidomis pripažinti asmenį padarius jam inkriminuojamus nusižengimus yra nepagrįsta. Policija, įvertinus tas aplinkybes, jog konfliktai tarp policijos pareigūnų ir asmenų dažnėja, tokie konfliktai neretai gali būti fiksuojami techninėmis priemonėmis, kurias jie turi savo žinioje, turėtų imtis veiksmų siekiant užtikrinti, jog transporto priemonėse, kurias naudoja policija, fiksuojami vaizdai ar kitomis priemonėmis įprasta tvarka užfiksuoti vaizdai (pavyzdžiui, administracinio nusižengimo byloje Nr. A.18-803-783/2018) būtų išsaugomi ir pateikiami kaip įrodymai. Tikėtina, jog policijos automobilyje darytas vaizdo įrašas būtų paneigęs vienos ar kitos pusės aplinkybes, bet tokio įrašo nesant, abejonė, kad policijos pareigūnai netiksliai nurodo konflikto aplinkybes, išlieka. Pripažinus, jog policijos pareigūnų parodymai nepatikimi, teismas konstatuoja, jog trūksta įrodymų ir dėl policijos pareigūnų garbės ir orumo pažeminimo (pats M. V. neprisimena, kad būtų įžeidinėjęs, nors jam lyg kitą dieną V. A. ir sakė, kad jis išvadino pareigūnus „mentais“, kai šie prieš jį panaudojo smurtą, tačiau tos aplinkybės teisme liudijęs V. A. nepatvirtino). Todėl administracinio nusižengimo byla ir dėl ANK 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje numatytų nusižengimų yra nutraukiama nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ANK 506 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylą prieš M. V. dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje bei 508 straipsnyje, padarymo nutraukti nenustačius šių administracinių nusižengimo požymių.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.