Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės S. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970 m. birželio 26 d. Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant V. O. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti, netekus darbo – būti užsiregistravusiam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. O. 2019 m. balandžio 20 d., apie 01.15 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę J. O., t. y. spyrė du kartus J. O. į veidą, taip sukėlė savo šeimos narei – sutuoktinei J. O. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. O., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine J. O. 2019 m. balandžio 19 d. buvo neblaivus. Šiaip geria tik silpną alų, bet tą dieną gėrė degtinę. 2019 m. balandžio 20 d., nakties metu, galėjo būti apie 01.15 val., sukonfliktavo su J. O. Supyko ir du kartus spyrė sutuoktinei į veidą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 62-64, 69-71).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios J. O. apklausos protokoluose užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog V. O. yra jos sutuoktinis. Kartu su juo gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 20 d., apie 01.15 val., tarp jos ir sutuoktinio V. O. įvyko konfliktas, kurio metu jis du kartus spyrė jai į veidą. V. O. veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Buvo atsiradusi mėlynė, tačiau pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, nes turėjo kitų asmeninių rūpesčių. V. O. atsiprašė, jam jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b. l. 26-28, 29-32)

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini). (b. l. 10-15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. balandžio 20 d., apie 01.29 val., buvo gautas pranešimas, kad namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos sutuoktinis. Nuvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad policiją kvietė J. O., kuri paaiškino, jog sutuoktinis V. O. koja spyrė jai į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus. Dešiniojoje J. O. veido pusėje buvo matyti kraujosruva ir patinimas. V. O. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b. l. 21-22).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš sutuoktinę J. O., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra teistas (b. l. 78-85), neatlikęs ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės (b. l. 88. 91), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 92-93), dirba (b. l. 97, 98). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. V. O. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 99-101). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį V. O. elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes kaltinamasis, neatlikęs paskirtos bausmės už padarytą analogišką nusikalstamą veiką, padarė naują nusikaltimą, nedaro išvadų, todėl V. O. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant V. O. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat jam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonerius) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 20 d., 02.02 val., iki 2019 m. balandžio 20 d., 14.27 val. (1 para).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

V. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, V. O. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., V. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonerius) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir skirti V. O. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant V. O. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., V. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonerius) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 22 d., 18 val. 40 min., iki 2017 m. birželio 23 d., 10 val. 15 min. (1 para) pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamąjį įsakymą, ir nuo 2019 m. balandžio 20 d., 02.02 val., iki 2019 m. balandžio 20 d., 14.27 val. (1 para), iš viso 2 laikino sulaikymo paros, 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. O., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.