Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Loretai Milkevičienei,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., institucijos kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą - Kauno vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos ANK) 73 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. sausio 22 d. apie 17.29 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi – nustatytas 2,37 prom. girtumas, kartu su A. Ž., kuriam nustatytas 2,32 prom. girtumas, prižiūrėjo savo mažametį vaiką - E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), ir tuo panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 73 straipsnio 1 dalyje.

Į teismo posėdį neatvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B., jai yra tinkamai pranešta apie šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b. l. 5). Teismui nepraneštos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neatvykimo priežastys, taip pat nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymo atidėti šios bylos nagrinėjimą. Byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B. nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Loreta Milkevičienė paaiškino, kad E. B. šeima skyriui yra žinoma, šiai šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių palaikymo paslaugos. Anksčiau šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, ir nors pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tokios apskaitos nebeliko, tačiau priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į šią apskaitą, neišnyko. Pagrindinė problema šeimoje yra girtavimas, dėl ko per pastaruosius metus E. B. vaikas E. Ž. buvo tris kartus paimtas iš šeimos. Du kartus vaikus buvo grąžintas į šeimą tikintis, kad padėtis pasikeis ir tėvai padarys tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeis savo gyvenimo būdą, tačiau tėvams 2019 m. sausio 22 d. namuose girtaujant, vaikas buvo trečią kartą paimtas iš tėvų. Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti leidimą paimti vaiką iš E. B. ir A. Ž. ir tokį leidimą gavus, šiuo metu E. Ž. yra nustatyta laikinoji globa – vaikas negyvena su tėvais. Tėvams buvo bandoma suteikti profesionalias konsultacijas, tačiau E. B. ignoruoja siūlomą pagalbą ir situacija išlieka prasta.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia tėvams įspėjimą. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. B. kaltė padarius ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta pačios administracinėn atsakomybėn traukiamosios 2019 m. sausio 29 d. rašytiniu prisipažinimu, kur ji nurodė, jog 2019 m. sausio 22 d. savo namuose (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu A. Ž. vartojo alkoholius gėrimus, kartu su jais namuose buvo jų sūnus E. Ž.; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Augtarės Sasnauskaitės 2019 m. sausio 29 d. E. B. surašytu administracinio nusižengimo protokolu Nr. 63-ANR_P-3615-2019 (b. l. 5), kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Egidijaus Sarapino 2019 m. sausio 22 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), kur jis nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 17.29 val. BPK gavus telefoninį pranešimą apie tai, kad šeimos priežiūros darbuotojoms atvykus į šeimą patikrinti neprižiūrimo 5 metų amžiaus vaiko bei neleidžiant jo apžiūrėti, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), šalia buto durų rastas stovintis A. Ž., kuriam alkoholio matuokliu nustatytas 2,32 prom. girtumas ir E. B., kuriai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,37 prom girtumas ir šalia – jų bendras vaikas E. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini); asmens blaivumo duomenimis (b. l. 10), iš kur matyti, kad 2019 m. sausio 22 d. 17.53 val. A. Ž. neblaivumą patikrinus alkotesteriu, nustatytas 2,32 prom. girtumas, 2019 m. sausio 22 d. 17.58 val. E. B. neblaivumą patikrinus alkotesteriu, nustatytas 2,37 prom. girtumas; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Irenos Budrikienės 2019 m. sausio 23 d. tarnybiniu pranešimu (b. l. 13), kuriame ji nurodė, kad 2019 m. sausio 22 d. apie 17.20 val. jai kartu su Kaišiadorių socialinių paslaugų atvejo vadybininke G. R. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė iš pažiūros neblaivi E. B., kambaryje ant lovos gulėjo A. Ž., šalia jo sėdėjo mažametis E. Ž.; jai bendraujant su E. B., A. Ž. pradėjo šaukti, grasinti, kad visus pripjaus ir pats nusižudys, tuo metu E. B. taip pat pradėjo rėkti, trankyti buto duris, į raginimus liautis vartoti keiksmažodžius nereagavo, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius mažamečio vaiko akivaizdoje ir kėlė triukšmą, todėl kilus grėsmei mažamečio E. Ž. saugumui, paskambino skubios pagalbos numeriu 112.

Minėtų įrodymų visuma pagrindžia, kad E. B. panaudojo motinos valdžią priešingai savo mažamečio vaiko interesams ir taip padarė nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, už kurį baustina.

Skirdamas E. B. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamoji prisipažino ir gailėjosi dėl administracinio nusižengimo padarymo, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis), ji neteista (b. l. 15), administracine tvarka nebausta (b. l. 12). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei faktą, jog ANK 73 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė nuobaudos rūšis – įspėjimas, būtent ši nuobauda E. B. ir skirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25, 73 straipsniu, 614 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti E. B. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo/ priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.