Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiuoju asmeniu byloje esant D. V.-D., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo D. V.-D. parodė, kad negyvenama sodyba priklauso jai. Pastatų ten jau nebėra. Yra tik griuvėsiai. Pamatai ir trys ąžuolai. Daugiau jokių medžių nebuvo. Norėjo su vyru padaryti toje vietoje dirbamą žemę, todėl reikėjo išpjauti sodybvietėje esančius medžius. Ieškojo žmonių, kas galėtų nupjauti sodyboje medžius. Ji su vyru, kuris šioje byloje yra liudytojas, surado per pažįstamus asmenį atsakovą, kuris gali ąžuolus nupjauti. Ji asmeniškai su atsakovu dėl nieko nesitarė. Tai darė jos vyras N. D. Už 3 ąžuolus atsakovas jiems sumokėjo 500 Eur. Ąžuolai nebuvo ypatingai geri. Dalis vasaros laike žaliavo, bet kad visi būtų geri, taip tikrai nebuvo. Bent jau išoriškai taip jie tikrai neatrodė. Kai ąžuolai buvo nupjauti ji nebuvo priėjusi jų pažiūrėti. Apie pjaunamus medžius sužinojo tik tada, kai pareigūnų buvo iškviesti į įvykio vietą. Ąžuolai buvo nupjauti praeitais metais sausio ar vasario mėnesį. Buvo žiema. Nežinojo, kad reikalingi leidimai, kadangi ji tuo neužsiima.

Liudytojas N. D. parodė, kad ąžuolai buvo sklype, kuris nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei D. V.-D. Jie abu norėjo toje vietoje padaryti dirbamą žemę, todėl galvojo, kad su ąžuolais ką nors gali padaryti. Nutarė tuos ąžuolus parduoti, kadangi jie patys negali nieko padaryti, nes neturi technikos. Toliau jis ieškojo žmogaus. Rado žmogų, kuris kerta miškus. Sutartį su V. S. pasirašė jis. Jis asmeniškai gavo pinigus. Iš V. S. gavo 500 Eur. Kainą buvo aptaręs su sutuoktine. Apie leidimą jiedu su žmona nekalbėjo. Nežinojo, kad kertant tam tikrus medžius reikia leidimo. Atsakovui buvo pasakyta, kad nuosavybes teise priklauso jiems žemė. Paminėjo, kad žemės sklypas yra pažymėtas. Nepamena, ar atsakovas klausė dėl leidimo. Su niekuo nesikonsultavo dėl medžių kirtimo.

Liudytojas K. L. parodė, kad praėjusių metų vasario 10 d. gavo pranešimą telefonu, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), negyvenamojoje sodyboje pjaunami ąžuolai. Buvo susisiekta su seniūnu ir pasitikslinta, ar buvo išduotas leidimas pjauti ąžuolus toje sodyboje. Seniūnas patvirtino, kad joks leidimas nėra išduotas, o pagal ministro patvirtintą tvarką, žinoma, kad ąžuolai įeina į saugotinų želdinių kategoriją. Tada su kolega S. P. išvyko į nurodytą vietą. Atvykus į vietą rado dirbantį V. S. Trys ąžuolai jau buvo nupjauti. Atsakovas genėjo šakas, krovė jas į krūvas. Pasitikslino kieno tai sodyba. Atsakovas pasakė, kad tai yra D. sodyba. Ši sodyba yra negyvenama. Atvykus žemės sklypo savininkei ir susipažinus su pateikus nuosavybės dokumentus buvo nustatyta, kad D. V. – D. yra žemės sklypą paveldėjusi. Iš jos taip pat buvo paimtas paaiškinimas. D. V.-D. nurodė, kad pretenzijų dėl medžių neturi. Žemėje galėjo būti sodybvietė, tačiau ji nėra gyvenama, likę tik sodybos likučiai. Namų valda turi būti išskirta ir įregistruota registre. Atsakovas nurodė, kad jam ąžuolus žemės savininkas perdavė už 500 Eur ir leido nusipjauti. Jie tada pasitikslino, ar yra gautas leidimas ąžuolų kirtimui, ar savininkai rodė tokį leidimą. Kadangi leidimo pjauti ąžuolus V. S. neturėjo, jis kitą dieną buvo iškviestas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Pagal bendrą tvarką už padarytą žalą buvo paskaičiuota žala, kuri pateikta pažeidėjui. V. S. baudos nemokėjo, padarytos žalos gamtai neatlygino. Skaičiuojant aplinkai padarytą žalą buvo nustatoma ir želdinių būklė. Pagal patvirtinta metodiką ji gali būti gera, patenkinama arba nepatenkinama. Šiuo atveju apžiūrėjus vietoje ir tai užfiksavus fotonuotraukomis želdinių būklė buvo gera, kadangi pagal nurodytus punktus nebuvo jokių drevių, nebuvo nudžiūvusių jokių skeletinių šakų, buvo aiškiai matyti metiniai ūgliai, tankios šakos. Tikrai neatrodė, kad tie medžiai sugedę ar supuvę. Be to V. S. pateikė susitarimą su N. D., kad jis jam sumokėjo už tris ąžuolus 500 Eur. Taigi, už blogos kokybės medžius niekas pinigų nebūtų mokėję. Iš 4 fotonuotraukos matyti, kad šerdis tikrai nėra supuvusi, nesutręšusi, nes ąžuolas kaip visiems žinoma yra šimtametis augalas ir šitam metriniam ąžuolui tikrai yra panašiai metų ir tas brazdas yra kietas. Kad medžio būklę vertinti kaip patenkinamą reikia nustatyti dreves, apdžiūvusias skeletines šakas. To nėra nustatyta. Spalvų skirtumas yra natūralus, kadangi pjovimo vietoje medis yra verčiamas, yra išplėšimai, tačiau jokio išpuvimo nėra. Spalvos skirtumas atsiradęs, kadangi medžio tokia sudėtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad 1.99 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso D. V. – D. Tai pat patvirtina Nekilnojamo turto registro centro duomenų banko išrašas. 2015 m. vasario 7 d. tarp atsakovo V. S. ir N. D. sudaryta sutartis, kurioje numatyta, kad už tris ąžuolus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovas N. D. sumoka 500 Eur. 2015 m. vasario 11 d. atsakovui V. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis D. V. – D. žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas leidimo nupjovė 3 ąžuolus, kurių kelmų skersmenys yra 94 cm, 119 cm ir 120 cm. Iš D. V.-D. 2015 m. vasario 11 d. pasiaiškinimo matyti, kad ji neprieštaravo, kad V. S. nusipjautų ąžuolus ir į juos nepretendavo. Iš atsakovo 2015 m. vasario 11 d. paaiškinimo matyti, kad jam ąžuolai buvo atiduoti nukirtimui, tačiau, kad tam reikia leidimo – jis nežinojo. Už šią savavališką veiklą atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. 2015 m. vasario 19 d. nutarimu V. S. paskirta 100 Eur bauda. 2015 m. vasario 19 d. atsakovui buvo įteikta pretenzija dėl žalos aplinkai atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad žala būtų atlyginta.

Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Šakių agentūra 2015-02-19 nutarimu V. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 78 str. 1 d. ir nubaudė 100 Eur bauda. Lietuvos Respublikos CPK 182 str. 1 d. 2 p. numato, kad prejudicinę galią turi tik tos aplinkybės, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Iš to sektų, kad priimtas 2015-02-19 nutarimas prejudicinės galios neturi ir ieškovas turi įrodinėti atsakovo kaltę.

Lietuvos Respublikos CK 6.202 str. numato kad, jeigu įstatymai nustato reikalavimą gauti atitinkamos valstybės institucijos leidimą, turintį reikšmę sutarties vykdymui, tai leidimą privalo gauti šalis, kuriai ši pareiga yra nustatyta įstatymuose. Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 13 p. 1 papunktyje numatyta, kad želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo pateikia savivaldybei argumentuotą nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Lietuvos Respublikos želdinių įstatymo 2 str. 31 p. numato, kad želdynų ir želdinių savininkas taip pat yra ir fizinis įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę arba į žemę, kurioje yra želdynų, želdinių, arba tik į želdinius. Šiuo atveju byloje yra pateikta Sutartis, pagal kurią atsakovas V. S. 2015-02-07 iš trečiojo asmens D. V.-D. sutuoktinio N. D. už 500 Eurų nupirko 3 ąžuolus. Šio sandorio niekas neginčija. Būtent jo pagrindu atsakovas įsigijo turtą, o tuo pačiu ir iš šio sandorio kilusias pareigas. Šių nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad šiuo atveju atsakovui V. S. kilo įstatymo nustatyta pareiga gauti leidimą, suteikiantį teisę kirsti saugotinus medžius. Nors atsakovas V. S. teigia, kad N. D. klausė ar visi dokumentai yra tvarkingi, tačiau liudytojas N. D. paaiškino, kad jis nežinojo, jog kertant tam tikrus medžius reikia leidimo, su sutuoktine apie leidimus nebuvo kalbėję. Trečiasis asmuo D. V.-D. taip pat patvirtino, kad nežinojo, jog ąžuolų nukirtimui yra reikalingi leidimai. Taigi, tiek trečiajam asmeniui D. V.-D., tiek liudytojui N. D. tvirtinant, jog jie nežinojo, kad yra reikalingas leidimas ąžuolams pjauti, todėl abejotina, kad tarp atsakovo ir N. D. būtų įvykęs pokalbis apie leidimus parduodamiems ąžuolams kirsti.

Ištyrus byloje esančius įrodymus buvo nustatyta, kad V. S., savavališkai, be leidimo nukirto tris ąžuolus, augusius žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančiame D. V.-D., kurių bendras skersmuo 333 cm ąžuolus, siekdamas iš to naudos sau, kadangi ketino nukirstus medžius parsivežti malkoms bei dalį parduoti. Dėl šių atliktų veiksmų atsakovui V. S. 2015 m. vasario 19 d. nutarimu Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Marijampolės RAAD Šakių rajono agentūra paskyrė 100 Eur baudą. Iš to seka, kad atsakovas V. S. savo aktyviais veiksmais, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.10 punktą, kuris numato, jog medžiai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie auga privačioje žemėje kaime, išskyrus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas: vietiniai medžiai – ąžuolai, uosiai, klevai, liepos, miškinės obelys, miškinės kriaušės, guobos, vinkšnos, skirpstai, baltieji ir trapieji gluosniai, išskyrus augančius privačiose namų valdose ir deklaruotuose laukuose.

Lietuvos Respublikos CK nėra sąvokos – namų valda. Ši sąvoka naudojama kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, pvz., Statybos normose ir taisyklėse, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme ir kt. Namų valda apibrėžiama kaip nuosavybės ar kita teise valdomas žemės sklypas su jame esančiu namu ir kitais statiniais. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1,99 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso D. V.-D. 1,99 ha bendro ploto žemės sklypą sudaro: 1.67 ha – ariamos žemės plotas, 0,06 ha – kelių plotas, 0.26 ha – užstatytos teritorijos. Minėti duomenys pažymėjime bei žemės sklypo plane rodo, kad trečiajam asmeniui D. V.-D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklype stovi statiniai, kurie užima 0,26 ha sklypo teritorijos, tačiau trečiasis asmuo nėra šios teritorijos kaip namų valdos tinkamai įforminęs, t. y. teisės aktais nustatyta tvarka, todėl įvertinus tai pripažintina, kad atsakovas V. S. kirtimą vykdė žemės ūkio paskirties sklype.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ – saugotini medžiai kertami, turint savivaldybės išduotą leidimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas medžius iškirto neturėdamas savivaldybės leidimo, taigi atliko neteisėtus veiksmus.

Asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius atlygina pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, kurių 1 priedo 2.3. p. reglamentuoja, jog nukirsti medžiai (paprastieji ąžuolai) priskirti III grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainotas 9 Eur (2014 m. lapkričio 21 d. Nr. D1-921 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015m. sausio 1 d.). Šiuo atveju laikytina, kad ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovo veiksmais yra padaryta 2997 Eur dydžio žala gamtai (333 cm x 9 Eur).

Atsakovas teigia, jog iškirsti medžiai buvo prastos būklės, supuvę, todėl žala aplinkai dėl jų nukirtimo neatsirado. Pažymėtina, kad pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymą Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo bei leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ saugotini medžiai ir krūmai neatlyginamai gali būti kertami (šalinami), kai nudžiūvę, išpuvę, pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, auga arti pastatų ir tamsina langus ir kt. Šio įsakymo 5 p. įtvirtina, jog saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje. Tokį vertinimą atlieka ne atsakovas ar kiti nesusiję asmenys, tačiau rajono savivaldybė, kuri turi teisę pasitelkti prie savivaldybės sudarytą Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisiją. Nagrinėjamu atveju iškirstų medžių vertinimas nebuvo atliktas, leidimas nebuvo gautas, todėl daryti išvados, kad nukirsti paprastieji ąžuolai galėjo būti kertami neatlyginamai, nėra pagrindo. Priešingai, susipažinus su priedu prie administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 6, t. y. fotonuotraukomis, liudytojo K. L. parodymais teismui nekyla abejonės, kad ąžuolai buvo sveiki medžiai. Nors D. V.-D. ir teigia, kad išoriškai jie neatrodė gerai, tačiau nedetalizavo jų būklės, taip pat nurodė, kad nebuvo priėjusi pažiūrėti kaip atrodo nukirsti ąžuolai, nežino ar jie buvo pažeisti ligų ar kenkėjų. Byloje buvo nustatyta, kad ąžuolus žemės sklypo savininkai pardavė tikslu juos nukirsti ir jų augimo vietoje padaryti dirbamą žemę, o atsakovas ąžuolus nusipirko ne tik malkoms, tačiau ir pardavimui. Taigi, atsakovas nukirsdama medžius be leidimo, savo neteisėtais veiksmais sukūrė tokias pasekmes, kad specialistai negali objektyviai įvertinti tikrosios buvusios medžių būklės, o pagal įvertintus kamienus, teigti, kad medžiai buvo sausi, nėra pagrindo.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai, pasireiškianti neigiamu gamtos elementų pokyčiu. Atsakovas neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.248 str.), neįrodė, kad žala atsirado dėl kitų asmenų ar institucijų neteisėtos veikos (Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 4 d.), nes pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad nupjovė 3 ąžuolus. Be to, atsakovas nenurodė jokių kitų argumentų, dėl kurių gamtai padaryta žala turėtų būti mažinama ar skaičiuojama remiantis kitokiu žalos nustatymo būdu. Egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms, teismas sprendžia priteisti iš atsakovo 2997 Eur dydžio gamtai padarytą žalą, kurios dydis apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro patvirtintą tvarką.

Tenkinant ieškinį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 2 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 67 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio ieškovas buvo atleistas (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 5 p., 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str. – 268 str., 270 str., teismas:

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus (2 997 Eur) ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui, juridinio asmens kodas 190742714.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šešiasdešimt devynis eurus (69 Eur) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.