- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- BIK-108/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00456-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas (pirm.), Arūnas Budrys, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Kaltinamasis
- A. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Nerijaus Puškoriaus kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nutarties išteisintojo A. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras N. Puškorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, bei netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas grindė savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio teisėtumo byloje nenustatytomis bei nepatikrintomis aplinkybėmis, ignoruodamas įrodymų vertinimo reikalavimą, įrodymus įvertino neišsamiai ir selektyviai, nesusiejo ir neanalizavo jų visumos, neatsižvelgė į jų tarpusavio santykį, nenustatė visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių.
Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai patvirtino A. K. versiją, kad jis nežinojo, jog nukentėjusiojo V. M. apklausa bus tęsiama kitame teismo posėdyje, ir todėl jis neturėjo siekio paveikti V. M. duoti melagingus parodymus kitame teismo posėdyje. Teismas nesiėmė priemonių pašalinti kilusių abejonių dėl šios išteisintojo pateiktos versijos, papildomai neatliko įrodymų tyrimo, o išvadą, kad A. K. galėjo negirdėti teismo pasisakymų ar jų nesuprasti, grindė tik jo paties parodymais ir padarytomis prielaidomis dėl triukšmo įtakos ir pan. Be to, teismas netinkamai vertino 2023 m. lapkričio 15 d. teisiamojo posėdžio „Riaušių“ byloje garso įrašą, taip padarydamas vertinimo klaidą dėl šio įrodymo turinio. Be kita ko, teismas netinkamai įvertino ir A. K. paskutinio žodžio metu išsakytus teiginius, kurie patvirtina, kad jis siekė paveikti nukentėjusįjį V. M. Liko neįvertina ir A. K. atliktų veiksmų visuma (jo pasisakymų turinys socialiniuose tinkluose, paskelbti vaizdo įrašai ir pan.).
Kasatoriaus teigimu, abiejų instancijų teismai nukrypo nuo teismų praktikos ir pernelyg siaurai aiškino BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. siekį paveikti nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė bylos nagrinėjimo ribų, nes vertino ne tik apskųsto nuosprendžio dalis, bet ir visus išteisintajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius bei pateikė visiškai naujus argumentus dėl byloje teismo nustatytomis pripažintų faktinių aplinkybių ir duomenų, pripažintų įrodymais.