Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Kęstučio Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo K. J. administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 1 dalį nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 2 d., 21.46 val., Šakių r., kelio Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas 52,82 km, neturėdamas teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje, vairavo automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 70 km/h greitį 18 km/h. Tokiais veiksmais K. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 2 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

K. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes šios teisės nėra įgijęs. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog K. J. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą K. J., kvestionuoja tokią teismo išvadą ir prašo K. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti straipsnio sankcijoje numatytą baudą.

ATPK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojui nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose numatytais atvejais. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas konstatavo, kad nors K. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, tačiau jis turi laikiną leidimą gyventi Rusijos Federacijoje, ten nuolat gyvena, mokosi, o į Lietuvą atvažiuoja tik savaitgaliais aplankyti močiutės, todėl, apylinkės teismo nuomone, pažeidimo padarymo metu K. J. nebuvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Rusijos Federacijoje jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo Lietuvoje.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negali, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirti visi įrodymai. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nepatikrino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu išdėstytų teiginių apie tai, jog jis Lietuvos Respublikoje nuolat negyvena. Siekdamas patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę ir pagal tai spręsti kitus su teisės vairuoti transporto priemones galiojimu susijusius klausimus, pirmiausiai teismas turėtų patikrinti, kaip periodiškai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kirtęs valstybės sieną. Tik tokie dokumentai realiai gali atspindėti K. J. apsilankymus Lietuvos Respublikoje ir tik pagal tai būtų galima objektyviai spręsti, ar faktinė nuolatinė K. J. gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje ar Lietuvoje, t. y. ar K. J. buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas Taisyklių 37 punkto prasme, – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno ne mažiau nei 185 dienas per kalendorinius metus. Tokio pobūdžio duomenys gali turėti svarbią reikšmę nustatant K. J. nuolatinę gyvenamąją vietą ir su tuo susijusias kitas svarbias šiai bylai aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir siekiant objektyviai ir visapusiškai nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikėtų atlikti papildomo tyrimo veiksmus, susijusius su institucijų, kurios galėtų pateikti teismui reikalingus duomenis, nustatymu ir tokių duomenų išreikalavimu. Vien ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė teismui tam tikrus Rusijos Federacijoje išduotus dokumentus, nepatvirtina fakto, kad jis nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas ir Rusijos Federacijoje K. J. išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo Lietuvoje.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, nebuvo nustatytos ir įvertintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, nurodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą tinkamai įvertinti prieš tai nurodytus padarytus pažeidimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.