Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. dėl S. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 4 d. dėl S. P. priklausančio nedidelės vertės turto pagrobimo 45 paromis arešto, pagal BK 140 str. 1 d. dėl M. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo laisvės atėmimu 10 mėnesių, pagal BK 178 str. 2 d. dėl M. K. priklausančio turto pagrobimo laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. BK 63 str. 1 ir 4 d. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 3 metams 7 mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendį ir 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartį atlikta bausmė.

Dėl kaltinimo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 187 str. 4 d. E. Š. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiu iš dalies patenkintas nukentėjusiojo S. P. civilinis ieškinys, ir iš E. Š. priteista nukentėjusiajam S. P. 799,64 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio 6 d. apie 01.30 val. apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė kumščiu ir kojomis daugiau nei tris smūgius S. P. į įvairias kūno vietas, padarydamas įvairias muštines žaizdas, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė S. P. sveikatą.

E. Š. nuteistas ir už tai, kad jis 2009 m. spalio 6 d. apie 01.32 val. apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pagrobė S. P. priklausantį 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Nokia 6030“, 5 Lt vertės „Tele 2 PILDYK“ SIM kortelę bei 50 Lt vertės karišką žetoną.

E. Š. nuteistas ir už tai, kad jis 2009 m. spalio 6 d. apie 01.34 val. apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą, t.y. sudavė kumščiu ir kojomis daugiau nei tris smūgius M. K. į įvairias kūno vietas, padarydamas įvairias muštines žaizdas, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą.

E. Š. nuteistas ir už tai, kad jis 2009 m. spalio 6 d. apie 01.34 val. apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas S. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš M. K. kelnių kišenės akivaizdžiai paėmė, t. y. atvirai pagrobė pastarajam priklausantį 359 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 7100“.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apelianto argumentai dėl teismo išvados, jog byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra iš esmės pagrįsti. BK 59 str. 1 d. 2 p. numato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nuteistasis E. Š. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų ta apimtimi, kokią nustatė pirmosios instancijos teismas, kaltu pilnai prisipažino ne tik apylinkės teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu, kas neabejotinai padėjo nustatyti nusikalstamų veikų aplinkybes. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nuteistasis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau šios aplinkybės nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodęs, kad E. Š. nenuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų. Su tokia apylinkės teismo išvada kolegija negali sutikti, kadangi nuteistasis jau kitą dieną po nusikalstamų veikų padarymo per kitus asmenis grąžino iš nukentėjusiųjų pagrobtus telefonus, teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas netinkamai taikė BK 59 str. 1 d. nuostatas, o nuosprendis šioje dalyje keistinas, pripažįstant minėtą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl visų jo padarytų nusikalstamų veikų.

Kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas jam paskyrė savo dydžiu aiškiai per griežtą bausmę. Bausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktą aprašomojoje nuosprendžio dalyje motyvuodamas konkrečią bausmę, teismas turi aprašyti byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertinti kiekvienos jų reikšmę ir nurodyti, kurios ir kaip nulemia bausmės rūšį ir dydį.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo E. Š. klausimą, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarė vieną apysunkį, du nesunkius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus nuosavybei (teistas 5 kartus), lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos metu, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į lengvinančių aplinkybių nebuvimą, prisipažinimą nusikaltus bei į kitas E. Š. apibūdinančias aplinkybes, ir padarė išvadą, kad E. Š. skirtina skirtina artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė. Su tokiais apylinkės teismo bausmės skyrimo E. Š. motyvais kolegija visiškai sutinka, juolab, kad šiuo nuosprendžiu pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad apylinkės teismas, akivaizdžiai prieštaraudamas savo paties išvadai (neužsimindamas apie galimybę E. Š. skirti ženkliai griežtesnes už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo ar maksimalias arešto bausmes), E. Š. paskyrė už abu nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., ženkliai didesnes už BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą sankcijos vidurkį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą - maksimalų BK 49 str. 3 d. numatytą arešto bausmės dydį 45 paras (nepilnamečiui pagal BK 90 str. 4 d. arešto bausmės vidurkis - 25 paros). Tokiu būdu, kolegijos nuomone, apylinkės teismas pažeidė ne tik BK nuostatas, reikalaujančias skiriant bausmę atsižvelgti į visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, bet ir BPK nuostatas, reikalaujančias motyvuoti konkrečios bausmės skyrimą. Taigi įvertinusi šioje byloje nustatytų reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, E. Š., kuris nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., ir baudžiamąjį nusižengimą paskyrė savo dydžiu per griežtas bausmes, todėl nuosprendis keistinas, E. Š. už minėtas veikas skiriamos švelnesnės bausmės. Kolegija, kaip jau pažymėta, visiškai sutikdama su apylinkės teismo išvada, jog E. Š. skirtinos artimos sankcijos vidurkiui bausmės, laiko galimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, jam už nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d., skirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą - 25 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatoma švelnesnė negu buvo skirta skundžiamu nuosprendžiu subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė, kaip griežtesnė iš bendrinamų bausmių, su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi bendrinama tokia pat tvarka ir tokiomis pat proporcijomis, kaip ir buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu, nustatant galutinę subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Tuo tarpu kolegija negali sutikti su apelianto argumentais, jog iš jo nukentėjusiajam S. P. priteista per didelė turtinė žala. Nepagrįstas apelianto teiginys, jog dėl patirtų sužalojimų kaltas pats S. P.. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų ir nuteistojo parodymų matyti, kad konfliktas S. P. bute išgertuvių metu kilo tarp nukentėjusiojo S. P. ir liudytojo J. A., tačiau pastarasis apsigynė nuo S. P. ir jokio būtinumo E. Š. neva ginti savo draugą J. A. nebuvo, todėl nėra pamatuoto pagrindo teigti, jog S. P. išprovokavo E. Š. nusikalsti, kas savo ruožtu įgalintų mažinti S. P. dėl nusikaltimo patirtą turtinę žalą. Nukentėjusysis S. P. prašė jam iš nuteistojo E. Š. priteisti 1020 Lt turtinės žalos, tarp jos 900 Lt dėl nusikaltimo sukelto nedarbingumo (9 dienos) negautų pajamų, kurios nebuvo kompensuotos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Pagrįsdamas šią prašomą priteisti negautų pajamų sumą, S. P. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teismui pateikė darbdavio duomenis apie jam 2009 metais išmokėtą atlyginimą, iš kurių matyti, kad jo prašoma suma yra visiškai pagrįsta (S. P. po apmokestinimo per dieną gaudavo apie 100 Lt). Gi apylinkės teismas S. P. ieškinio dalį dėl 120 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad S. P. nepateikė pagrindžiančių dokumentų, o ieškinio dalį dėl 900 Lt negautų pajamų sumažino atsižvelgdamas į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 ir 15 str. nuostatas, S. P. 2009 m. gautą vidutinį darbo užmokestį bei nedarbingumo priežastis ir laikotarpį. Kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad S. P. nedarbingas tapo ne dėl nelaimingo atsitikimo darbe (šiuo atveju CK 6.283 str. netaikomas), apylinkės teismas, spręsdamas negautų pajamų priteisimo klausimą, turėjo vadovautis ne Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 ir 15 str. nuostatomis, o žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojančio CK 6.283 str. nuostatomis. CK 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o straipsnio 2 d. nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 d. nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pamatuoto įstatyminio pagrindo mažinti nukentėjusiojo S. P. prašomą priteisti ir dokumentais pagrįstą 900 Lt negautų pajamų dydį. Tai savo ruožtu reiškia, kad dar labiau mažinti nukentėjusiajam S. P. priteistą 799,64 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo dydį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti nuteistojo E. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

E. Š. pagal BK 140 str. 1 d. dėl S. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 178 str. 4 d. dėl S. P. priklausančio nedidelės vertės turto pagrobimo 25 parų arešto bausmę, pagal BK 140 str. 1 d. dėl M. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d., šiuo nuosprendžiu ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyti subendrintą 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir nustatyti galutinę subendrintą 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.