- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-2216/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01587-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytas Milius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „THE7“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elgama Elektronika“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytas Milius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4977-567/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elgama Elektronika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikus ieškinį Lietuvos arbitražo teismui, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „THE7“ atžvilgiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Elgama Elektronika“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškinio sumai (150 100,50 Lt) atsakovui UAB „THE7“ priklausantį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo kitaip disponuoti, įskaitant (bet neapsiribojant) draudimą areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti iš jo kylančias teises, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tokiu eiliškumu: areštuoti nekilnojamąjį turtą, o nesant nekilnojamojo turto arba jo esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises, įskaitant, bet neapsiribojant teises į dividendus ar kitokį pelno paskirstymą, nesant kilnojamojo turto, turtinių teisių arba jų nepakankant – pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose atidarytose sąskaitose. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 27 str. 1 d. numato, jog šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražo nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Pareikštame ieškinyje išdėstyti argumentai ir reikalavimai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą, todėl egzistuoja reali tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus Lietuvos arbitražo teismo sprendimas. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteista suma būtų ne mažesnė kaip 150 100,50 Lt. Tokio dydžio reikalavimas vertintinas kaip didelė suma, pagrindžianti būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viešai prieinami finansiniai duomenys patvirtina ribotas atsakovo galimybes įvykdyti būsimą Lietuvos arbitražo teismo sprendimą. Nurodė, kad šalių sudaryta 2013 m. kovo 31 d. valdymo paslaugų sutartis, kuriai užtikrinti ieškovas sumokėjo atsakovui reikalaujamą sumą, yra beprasmė. Ši sutartis yra ne kas kita, kaip atsakovo bandymas pasipelnyti ieškovo sąskaita bei disponuoti ieškovui priklausančiomis lėšomis. Ieškovas informavo atsakovą, kad jokių paslaugų pagal 2013 m. kovo 31 d. valdymo paslaugų sutartį nepriims bei reikalavo grąžinti sumokėtą sutarties įvykdymo garantiją, bet adekvačios reakcijos iš atsakovo nesulaukė. Todėl egzistuoja reali grėsmė, jog būsimo Lietuvos arbitražo teismo sprendimo pagal pareikštą ieškinį vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 18 d. nutartimi ieškovo UAB „Elgama Elektronika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kai ieškinys pareikštas Lietuvos arbitražo teisme, tenkino ir areštavo 150 100,50 Lt sumai atsakovui UAB „THE7“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, įkeisti, juo garantuoti, laiduoti už savo ar kitų asmenų prievoles ar kitaip jį apsunkinti, leidžiant atsakovui UAB „THE7“ atlikti mokėjimus darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą, Sodrai ir atsiskaitymui su ieškovu.
Teismo vertinimu, aplinkybė, kad arbitražo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimų suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas UAB „THE7“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Elgama Elektronika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovui. Nurodė, kad kaip matyti iš pridedamo 2012 m. balanso, įmonė turto iš viso turėjo už 275 820 Lt, uždirbo 121 344 Lt grynojo pelno. Todėl UAB „THE7“ yra pelningai veikianti įmonė, kurios turimo turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimų įvykdymui. Be to, atsakovas savo civilinę atsakomybę iki 2014-04-17 yra apdraudęs 500 000 EUR (1 726 400 Lt) suma, kas visiškai eliminuoja galimybę, jog ieškovo reikalavimai nebus patenkinti, todėl nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nurodė, kad ieškovo valdymo organai ieškovo vardu pateiktais ieškiniais siekia ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o piktnaudžiaudami procesinėmis teisėmis nesąžiningai kerštauja UAB „Elgamos grupė“ akcininkų grupei, 2012 metais iniciavusiai UAB „Elgamos grupė“ ir UAB „Elgama Elektronika“ valdymo organų pakeitimą bei jų veiklos patikrinimą, reikalaudami tariamų nuostolių atlyginimo bei jų užtikrinimui prašant taikyti atsakovo turto areštą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Elgama Elektronika“ pateikė atsiliepimą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad iš atsakovo balanso matyti, jog įmonė 2012 m. turėjo turto 375 820 Lt sumai, tačiau beveik visą šį turtą sudaro finansinis bei trumpalaikis turtas. Taip pat atsakovas, nurodė, jog uždirbo 121 344 Lt grynojo pelno, tačiau didesniąją dalį šios sumos sudaro ieškovo sumokėti pinigai. Akivaizdu, kad grynasis pelnas negali būti vertinamas kaip pakankamas argumentas turto areštui panaikinti. Nurodė, kad iki bendradarbiavimo tarp šalių pradžios, atsakovo veikla nebuvo itin pelninga. Atsakovo mokumo neįrodo ir pateikta draudimo liudijimo (poliso) specifikacija, nes ji byloja apie atsakovo direktorių ir vadovybės atsakomybės draudimą prieš patį atsakovą, o ne prieš trečiuosius asmenis. Be to, ieškinį ieškovas pareiškė ne dėl civilinės atsakomybės taikymo, su kuria yra susijęs minėtas polisas, bet dėl prievolės įvykdymo natūra – sumokėto depozito grąžinimo. Nesutinka su atsakovo argumentu dėl tariamo piktnaudžiavimo. Nurodė, kad ieškinys bei prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi teisinį pagrindą, todėl konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis negalima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo UAB „THE7“ atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti.
Atsakovas UAB „THE7“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį, kuria jo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovas yra pelningai veikianti įmonė, kurio turimo turto visiškai pakanka ieškovo reikalavimų įvykdymui, be to, savo civilinę atsakomybę yra apdraudęs 500 000 EUR (1 726 400 Lt) suma, o tai eliminuoja galimybę, jog ieškovo reikalavimai nebus patenkinti.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovo UAB „Elgama Elektronika“ Lietuvos arbitražo teismui pateikto ieškinio suma, kurią jis prašo priteisti iš atsakovo, yra 150 100,50 Lt. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis c.b. Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009; 2009-08-06 nutartis c.b. Nr. 2-905/2009). Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi išnagrinėti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, įsipareigojimais kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-11-27 nutartis c.b. Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis c.b. Nr. 2-447/2009). Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, jos finansinių galimybių įvertinimas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovas, nesutikdamas su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teigia, kad UAB „THE7“ turtinė padėtis yra gera, kas sudaro pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateikto balanso už 2012 metus, įmonės turtą sudarė 375 820 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia 210 867 Lt (b.l. 105). Atsižvelgiant į turimo turto bei įsipareigojimų santykį, taip pat įvertinus atsakovui pareikšto reikalavimo dydį, darytina išvada, jog atsakovo UAB „THE7“ turtinė padėtis nėra gera. Apelianto pateikta 2013 m. balandžio 4 d. draudimo liudijimo (poliso) specifikacija taip pat neįrodo atsakovo mokumo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei nesant byloje akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas, nėra pagrindo tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir naikinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl nurodytų aplinkybių, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Apeliantas UAB „THE7“ prašo skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad UAB „Elgama Elektronika“ piktnaudžiavo savo teisėmis, nes teikdamas Lietuvos arbitražo teismui ieškinį bei Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekia ne realaus pažeistų teisių gynimo, o keršydamas atsakovui.
CPK 95 str. 2 d. numato, jog teismas, nustatęs CPK 95 str. 1 d. numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis turi būti įrodytas. Jam konstatuoti nepakanka tik vienaip ar kitaip motyvuoto prašymo pateikimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas pripažinti, jog ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir skirti jam baudą, todėl toks prašymas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.