Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-03 · Civilinė byla Nr. e2-33972-1044/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
e2-33972-1044/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Atsakovas
S. N., M. N.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-33972-1044/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15298-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.4.1.11.4.3
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė,sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,dalyvaujant ieškovo atstovei Ramunei Purlienei,atsakovams S. N., M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovams M. N. ir S. N. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų M. N. ir S. N. (toliau ir atsakovai) 488,54 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovas tiekė geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris atsakovams nuo 2002-08-13 iki 2015-05-07 priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minėtas turtas pagal 2015-04-28 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0240/14/01522 nuosavybės teise priklauso R. B. Tačiau atsakovai iš objekto buvo iškeldinti 2017-12-18, todėl atsakovams kaip faktiniams objekto valdytojams tenka pareiga atsiskaityti už iki minėtos datos suteiktas paslaugas, iškeldinimo protokole užfiksuoti šalto vandens rodmenys – 860,000. Skola už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 suteiktas paslaugas sudaro 488,54 Eur. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo sudaryta, tačiau pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 126.

Atsiliepimas

A. S. N. atsiliepime prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovų solidariai 423 Eur skolą. Nurodė, kad jos ir atsakovo M. N. santuoka nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2018-03-06 nutartimi, faktiškai šeimos santykiai nutrūko 2015 m. gegužės mėn., o nuo 2016-10-01 atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini) negyveno, nes išsinuomojo kitą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo 2016-10-01 minėtame bute gyveno atsakovas M. N., todėl ji sutinka solidariai su atsakovu sumokėti 423 Eur skolą, susidariusią iki 2016-10-01.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinyje pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas tiekė geriamąjį vandenį, šalino ir valė nuotekas objektui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 (iki iškeldinimo protokolo pasirašymo dienos susidaręs įsiskolinimas pagal skaitiklių rodmenis) suteiktas paslaugas yra susidariusi 488,54 Eur skola. Palaikė reikalavimą, kad prievolę atsakovai vykdytų solidariai. Paaiškino, kad atsakovai skaitiklio rodmenų iš viso nedeklaruodavo, juos užfiksuodavo ieškovo darbuotojai, o paskutiniai rodmenys buvo užfiksuoti iškeldinimo protokole. Iškeldinimo protokole yra pastaba, kad yra du šalto vandens skaitikliai, todėl reikia sudėti du rodmenis.

Teismo posėdyje atsakovė S. N. prašė ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti solidariai iš atsakovų įsiskolinimą, susidariusį iki 2016-10-01, nes ji nuo 2016-10-01 gyvena kitame nuomojamame bute. Atsakovų santuoka nutraukta 2018-03-06. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini)e, atsakovai gyveno su keturiais vaikais, ji išsikraustė su vaikais. Paaiškino, kad atsakovas ir išėjęs pas kitą moterį grįždavo nakvoti į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovas M. N. prašė ieškinį tenkinti iš dalies – skolą iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis. Paaiškino, kad 2015 m. gegužę išvyko gyventi pas kitą moterį, todėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyveno. Skola ieškovui susidarė iki atsakovės kito buto nuomos sutarties sudarymo, tuo metu, kai atsakovas jau buvo išvykęs. Paaiškino, kad bylos nagrinėjimo metu nedirba, yra registruotas užimtumo tarnyboje, todėl prašo padalinti skolą lygiomis dalimis. Baigiamojoje kalboje atsakovas prašė padalinti skolą lygiomis dalimis ir jo skolos dalies mokėjimą atidėti vieneriems metams.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios šalys tarėsi dėl galimybės taikiai išspręsti kilusį ginčą, tačiau taikaus susitarimo, tenkinančio šalis, pasiekti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas UAB „Vilniaus vandenys“ tiekė geriamąjį vandenį ir šalino bei valė nuotekas objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris atsakovams S. N. ir M. N. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2002-08-05 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (e. b. l. 31-33). Turto pardavimo iš varžytinių 2015-04-28 aktu Nr. 0240/14/01522 buto nuosavybės teisės buvo perleistos trečiajam asmeniui. Iš 2017-12-18 antstolės I. K. iškeldinimo protokolo Nr. 0139/17/01834 nustatyta, kad atsakovai faktiškai butą atlaisvino 2017-12-18, kai buvo iškeldinti iš minėto buto, iškeldinimo protokole užfiksuoti šalto vandens skaitiklio rodmenys – 860,000 (e. b. l. 24-26). Už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 ieškovo atsakovams suteiktas paslaugas susidarė 488,54 Eur skola (e. b. l. 27-39). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai šią skolą būtų sumokėję (CPK 178, 185 straipsniai).

Ieškovas su atsakovais nebuvo sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutarties, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo nėra pasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartines sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 123. Taigi tarp šalių susiklostė prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis).

Atsakovai neginčijo skolos, susidariusios už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 minėtam butui tiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas, apskaičiuotos remiantis ieškovo skaitiklių duomenimis, dydžio – 488,54 Eur. Tačiau atsakovė S. N. nurodė, kad nuo 2016-10-01 gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl sutinka solidariai apmokėti iki 2016-10-01 susidariusią skolos dalį. Į bylą pateikta 2016-10-01 tarp A. S. ir S. N. sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (e. b. l. 65-66). A. M. N. teismo posėdyje teigė, kad skola yra susidariusi iki atsakovės išsikraustymo į nuomojamą butą, nes nuo 2015 m. gegužės mėnesio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis nebegyvena. Teismo vertinimu, atsakovų argumentai, susiję su tuo, kad jie neturi pareigos mokėti už ieškovo teiktas paslaugas nuo jų nurodyto faktinio nebegyvenimo šiame bute nepripažintini pagrįstais. Atsakovams nepranešus ieškovui apie tai, kad jie (abu ar vienas iš jų) nebėra faktiniai ieškovo teikiamų paslaugų vartotojai, neišviešinus šio fakto prieš trečiuosius asmenis ir išliekant šių paslaugų gavėjais iki 2017-12-18 jų iškeldinimo iš buto, atsakovams išliko pareiga atsiskaityti už ieškovo teikiamas paslaugas (e. b. l. 24-26). Teismas sprendžia, jog tai, kad atsakovai buvo priverstine tvarka iškeldinti iš būsto, suponuoja išvadą, jog atsakovai iki iškeldinimo būstu naudojosi, įskaitant ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovams tenka pareiga atsiskaityti už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų valymo ir šalinimo paslaugas laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas prašo 488,54 Eur skolą iš atsakovų priteisti solidariai. A. M. N. prašo skolą iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat atsiradusios iš šeimos interesais vieno sutuoktinio sudaryto sandorio, turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Remiantis CK 3.109 straipsnio 2 dalimi pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Bendro turto tvarkymo išlaidomis laikytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės komunalinių paslaugų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovo suteiktos paslaugos buvo skirtos bendram turtui, atsakovų šeimos ūkiui išlaikyti, todėl atsakovų prievolė už ieškovo suteiktas paslaugas yra solidari. Tokiu atveju atsakovai privalėjo savo solidarią prievolę vykdyti tinkamai ir laiku sumokėti už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių ne kartą buvo pasisakyta, kad nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimą skolą iš atsakovų priteisti solidariai ir nesutiko, kad atsakovų skolinis įsipareigojimas būtų dalijamas lygiomis dalimis, kaip prašė atsakovas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo prašymas priteisti skolą lygiomis dalimis atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai yra atsiskaitę už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2017-12-18 butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistina 488,54 Eur skola.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs fizinis asmuo privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tenkinus ieškinį, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje baigiamosios kalbos metu atsakovas M. N. pareiškė prašymą jo skolos dalies mokėjimą atidėti vieneriems metams. Dėl atsakovų prievolės ieškovui pobūdžio jau yra pasisakyta pirmiau šiame sprendime. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 14 straipsnio 4 dalį dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt. Pažymėtina, kad ieškovas su reikalavimais atsakovams į teismą kreipėsi 2019-05-21, tačiau atsakovas M. N. nei iki parengiamojo teismo posėdžio, nei parengiamojo teismo posėdžio, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu prašymų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo nereiškė ir jokių šį prašymą pagrindžiančių įrodymų neteikė. Dėl to toks atsakovo prašymas yra deklaratyvus ir laikytinas nepagrįstu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovai nuo 2013 m. gegužės mėn. iš viso nemokėjo ieškovui už suteiktas paslaugas, todėl nėra jokių teisinių ir faktinių prielaidų, kad atidėjus sprendimo vykdymą vieneriems metams, atsakovas M. N. bus finansiškai pajėgus įvykdyti teismo sprendimą. Kita vertus, tai neužkerta kelio, esant išimtinėms objektyvioms aplinkybėms, kreiptis į teismą su motyvuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu dėl priteistos skolos išdėstymo ar sudaryti su išieškotoju (ieškovu) taikos sutartį vykdymo procese.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas už pareikštus reikalavimus sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį ir pateikė įrodymus, kad turėjo 121 Eur advokato pagalbos išlaidų (teismo įsakymo ir ieškinio parengimas) (e. b. l. 3-7, 48, 72-74). Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teikta teisine pagalba, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyto maksimalaus užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžio.

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos ieškovo patirtos 136 Eur (15+121) bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 68 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 8,95 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 4,47 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ (j. a. k. 120545849) iš atsakovų M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 488,54 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 54 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 68 Eur (šešiasdešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,47 Eur (keturi eurai, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,47 Eur (keturi eurai, 47 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Gerda Sinkevičienė