- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-01
- Bylos Nr.
- 1S-1471-290/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00596-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
- 2.5.19Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 93-428 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad A. S., nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. areštu 45 paroms. Vilniaus m. apylinkės teismo 2012-06-12 nutartimi, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Vilniaus apygardos teismo 2012-01-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012-04-25, o pabaiga – 2015-05-23. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 11 mėn. 11 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2014-06-12).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-06-17 nutarimu priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, A. S. kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą, kuris 2014-07-28 nutartimi jo skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atmetė.
Šalies argumentai
A. S. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-07-28 nutartį ir prašo taikyti lygtinį paleidimą jo atžvilgiu. Skunde nurodė, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, turėjo padaryti išvadą, ar jį kaip nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jei šio klausimo tinkamai neišsprendė Komisija. Tačiau teismas, kaip ir Komisija, nurodė kad, neginčijamai teigti, jog nuteistasis, nenusikals ir tinkamai elgsis grįžęs į savo socialinę aplinką, neleidžia dabartinis nusikaltimas, elgesys ir mąstymas. Teismui nesuteiktos teisės nei pagal BVK, nei pagal Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) manyti, ar nuteistasis gali ateityje nusikalsti ar ne. Teismas privalo nuspręsti, ar nuteistasis gali neizoliuotas nuo visuomenės būti toliau taisomas.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog teismas tinkamai nenagrinėjo jo skundo dėl Komisijos nutarimo, Komisijos posėdyje, dalyvavo tik penki komisijos nariai, o nutarime neišaiškinta kiekvieno komisijos nario pozicija dėl nuteistojo lygtinio paleidimo - pažeista A. S. teisė į nutarimo apskundimą. Vadovaujantis dabartiniu Komisijos sprendimu galima susidaryti nuomonę, kad visi komisijos nariai buvo prieš lygtinį paleidimą todėl, kad jie mano, jog nuteistasis gali nusikalsti, nors pakartotinio nusikalstamumo rizika žema. Komisija nutarime nurodo, kad elgesys pozityvus, socialiniai ryšiai su artimaisiais šilti, bet nutaria netaikyti lygtinio paleidimo, nes A. S. neįvykdė Komisijos skirtų rekomendacijų. Komisija, ir teismas, nutardami netaikyti lygtinio paleidimo, nurodė nuteistojo praeito gyvenimo iki įkalinimo stilių ir buvusių draugų įtaką kaip išlikusį pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantį veiksnį, tačiau toks argumentas prieštarauja realybei, neatitinka jokių įstatymų reikalavimų.
A. S. nuomone, teismas neatsižvelgė, kad Komisija, nustatydama nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų; aktyviai dalyvauti pataisos programoje; ieškoti galimybių įsidarbinti arba mokytis pataisos įstaigoje, pažeidė BVK 164 str. 5 d., nurodančiai, kad nutarime turi būti pateikiamos motyvuotos rekomendacijos pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Komisijos rekomendacijos tai formalumas, nesigilinant į nuteisto ir bausmę atliekančio žmogaus likimą, rekomendacijomis nenumatytos jokios papildomos priemonės, galinčios realiai įtakoti jo resocializacijos proceso eigą. Siūlomos rekomendacijos tikrai nepagerino ir nepagarins nuteistojo socialinių ryšių ir tuo labiau nepadeda ir nepadės tinkamai integruotis į visuomenę, nes nukreiptos tik į mechaninį likusios bausmės dalies atlikimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodė, jog Komisija ir teismas atsižvelgė tik į įvykdytų nusikaltimų aplinkybes ir sunkumą, nors ne tik, kad nėra įstatymo, leidžiančio tokiu pagrindu priimti sprendimą lygtinai paleidžiamų asmenų atžvilgiu, bet priešingai tiek teismas, tiek Komisija tokiu sprendimo pagrindu pažeidžia galiojančius įstatymus. Nuteistajam buvo skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė būtent dėl įvykdyto nusikaltimo sunkumo. Teismo nuosprendžio paskelbimo metu buvo įgyvendintas teisingumo principas jo, kaip nusikaltimą padariusio asmens, atžvilgiu, atsižvelgus į visuomenės interesą, kurį gina BK nuostatos. Nei Komisijai, nei teismui pakartotinai ginti visuomenės intereso, įgyvendinti teisingumo principo neleidžia joks įstatymas, nes priešingu atveju asmuo baudžiamas, neatsižvelgiant, kad jau nubaustas teismo sprendimu už įvykdytą nusikaltimą. Be to, teismas nekomentavo, jog siūlant netaikyti lygtinio paleidimo, pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksnys - dabartinis nusikaltimas, nors nuo nuosprendžio priėmimo jau praėjo ne vieneri metai. Teismas ne tik, kad nepanaikino abejonių dėl Komisijos nutarimo, kad negalima taikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistasis bausmę atlieka už kelių nusikaltimų įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio, kuriuo pažeidė BVK 6 str., kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, ir kitų aplinkybių, bet ir nutartį grindė analogiškai, įstatymu nepagrįstais, motyvais.
Be to teigia, kas teismas ir Komisija savo sprendimus grindė įstatymu nepagrįstomis prielaidomis ir nuomonėmis, pažeidė BVK paskirties įgyvendinimo principą – sprendimus grįsti vadovaujantis tik įstatymu, atmetė jo skundą, nes bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimą, nors drausminė nuobauda išnykusi, be to, drausminė nuobauda jau vieną kartą realiai įtakojo Komisijos sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nuobauda panaikinta paskatinimo už atitinkamą elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistasis yra nusiteikęs pasimokyti iš praeities klaidų, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, išlikę tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais, lygtinai paleistas bus priimtas dirbti įmonėje, kurioje dirbo iki nusikaltimo įvykdymo. Tiek Komisijos, tiek teismo aiškinimai pažeidžia BVK 9 str., nes nuteistojo teisinė padėtis, atsižvelgus į elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones gali būti švelninama.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Susipažinęs su pateikta medžiaga, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra priimtas nepadarius esminių proceso pažeidimų bei tinkamai įvertinus visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nutarimas tinkamai motyvuotas.
BVK 157 straipsnis suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t. y. nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, iš esmės vertino tik materialaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimą, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad iš teismui pateiktos medžiagos (Komisijos 2014-06-12 protokolo Nr. 92-544, Komisijos 2014-06-17 nutarimo Nr. 93-428, 2014-06-09 Socialinio tyrimo išvados Nr. 62-2351, bei 2014-08-27 pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. 62-3460) matyti, jog nuteistasis neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, neįvykdė visų jam skirtų Komisijos rekomendacijų t.y. nesimoko, nedirba ir nerodo iniciatyvos įsidarbinti ar mokytis, nepateikė dokumentų apie civilinio ieškinio dengimą, be to 2014-07-31 jam skirta nuobauda – papeikimas už tai, kad nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, A. S. negali būti taikomas BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nuteistojo argumentas, kad Komisijos sudėtis neatitiko teisės aktų reikalavimų, atmetamas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo 2012-06-06 Nr. 1R-154 „Dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys. Šio Įsakymo 22 punkte taip pat nurodyta, kad Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Įsakymo 34 punkte nurodyta, kad Komisijos sprendimai priimami komisijos narių balsų dauguma. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojoje valdyboje buvo sudaryta iš 8 narių. Komisijos posėdyje dalyvavo 5 nariai, komisija galėjo dirbti, nes dalyvavo daugiau kaip pusė komisijos narių. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kaip balsavo kiekvienas komisijos narys (visi vienbalsiai balsavo „prieš“), protokolą pasirašė visi komisijos nariai. Nuostatuose nėra reikalaujama, kad Komisijos nariai turi išaiškinti savo poziciją atskirai. Konstatuojama, kad priimant Komisijos nutarimą procesinių pažeidimų padaryta nebuvo, jis yra teisėtas ir teismas neturi pagrindo juo nesivadovauti.
Nuteistasis skunde nesutinka su skirtomis rekomendacijomis ir socialinės reabilitacijos priemonėmis, kurių jis neįvykdė, nurodo, kad jos skirtos tik formaliai, tačiau pažymima, kad apie nuteistajam individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatomas priemones ir jų įvykdymą gali nuspręsti tik pataisos įstaiga, iš naujo įvertinusi visas nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančius duomenis.
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo manyti, kad A. S., kuris neįvykdė visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų, šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jokio pagrindo ją naikinti nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.