Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-19 · Byla Nr. ATP-1388-200/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-19
Bylos Nr.
ATP-1388-200/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-03636-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
  • 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-1388-200/2012
Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03636-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija: 39.4; 45.4.4
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria nepatenkintas M. P. skundas ir paliktas nepakeistas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1554667-12, kuriuo V. T. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulis 2012 m. balandžio 3 d. V. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 str. 2 d. dėl to, kad ji 2012 m. kovo 1 d., 18.00 val. Pramonės pr. 8E, Kaune, vairuodama transporto priemonę RENAULT MEGANE SCENIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to susidūrė su ja. Apgadintos dvi transporto priemonės. Konstatuota, kad tokiais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 106 p.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus viršininkas 2012-05-15 nutarimu, vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d., nutraukė V. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

M. P., automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, dalyvavęs 2012 m. kovo 1 d. autoįvykyje, nesutikdamas su minėtu nutarimu, apskundė jį Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi M. P. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2012-05-15 nutarimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu M. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir paskirti V. T. administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pasak apelianto, LVAT yra išaiškinęs, kad veikai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012 m. liepos mėn. 27 d. nutartis byloje Nr. N-575-342-12). Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir abu automobiliai buvo apgadinti, ginčo dėl to byloje nėra. Savaime suprantama, kad dėl eismo įvykio nukentėjęs asmuo iškviečia policijos pareigūnus, kad jie užfiksuotų eismo įvykio aplinkybes ir vėliau patrauktų kaltąjį asmenį administracinėn atsakomybėn. Būtent tokius veiksmus apeliantas ir atliko. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, būtent M. P. 2012-03-01 17 val. 55 min. skambino telefonu 112 ir iškvietė policiją nustatyti įvykio aplinkybes (63 b. l.). Kaip matyti iš 2012-07-26 teismo posėdžio protokolo, V. T. gynėsi neva ji pirmoji iškvietė policijos pareigūnus (66 b. l.). Išreikalavus V. T. skambučių ataskaitą paaiškėjo, kad ji nurodydama šias aplinkybes klaidino teismą, nes kaip matyti iš pateiktos ataskaitos, V. T. iš viso 2012-03-01 neskambino telefonu 112 (77 b. l.). Vienintelis V. T. tą dieną darytas skambutis yra tel. 60468198, t. y. galimai liudytoju byloje esančiam D. M., kuris galimai jai patarė pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš to kas aukščiau išdėstyta akivaizdu, kad V. T. po eismo įvykio neskambino ir nesiruošė skambinti policijai, o galvojo kaip nuslėpti įvykusio eismo įvykio aplinkybes ir to pasekoje nusprendė pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Apeliantas nurodo, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdyba 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. T. atžvilgiu nutarė nutraukti vieninteliu argumentu, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma nepatvirtina fakto, kad V. T. savo veiksmais padarė priešingą teisei veiką, o tokią išvadą padarė remiantis ATPK 257 str., t. y. vidiniu įsitikinimu, tą patį pabrėžė ir policijos atstovas teismo posėdžių metu. LVAT yra išaiškinęs, kad vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-283/2012). Nagrinėjamu atveju nebuvo iškeltos ir tiriamos galimos versijos. Aukštesnės instancijos teismo suformuluotomis taisyklėmis nesivadovavo ir Kauno miesto apylinkės teismo teisėja, nagrinėjusi skundą. Kaip matyti iš 2012-09-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, nebuvo keliamos ir tiriamos įvykio versijos. V. T. ir apelianto nurodytų eismo įvykio aplinkybių neanalizavo nei Kauno AVPK Kelių policijos valdyba, nei Kauno miesto apylinkės teismas, tačiau nesuprantamais motyvais vis tiek administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. T. atžvilgiu nutraukė. Tačiau remiantis aukščiau nurodytu LVAT išaiškinimu teismas privalėjo išanalizuoti tiek nukentėjusiojo, tiek administracinėn atsakomybėn trauktino asmens įvykių versijas.

Pasak apelianto, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-24 nutartimi sukurta situacija yra prieštaraujanti administracinių teisės pažeidimų nustatymo uždaviniams, teisinei logikai ir konstitucinei tvarkai. Akivaizdu, kad eismo įvykis įvyko važiuojamojoje dalyje, kur eismas yra reguliuojamas vadovaujantis kelių eismo taisyklėmis, o šių taisyklių nesilaikantys asmenys turi būti patraukti administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus, nes eismo įvykio pasekoje apeliantas patyrė žalą, buvo apgadintas jo automobilis. Tačiau, anot teismo, yra įmanomos tokios situacijos, kada pažeidėjų nereikia patraukti administracinėn atsakomybėn, nes įvykio versijos yra skirtingos ir nėra liudytojų. Tokia praktika neabejotinai sukelia nebaudžiamumo jausmą pažeidėjams ir ateityje gali skatinti asmenis piktybiškai bėgti iš eismo įvykio vietos, remtis teisėjos šioje byloje sukurta praktika, daryti teisei priešingus veiksmus, kad nebūtų nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir įrodinėti, kad eismo įvykio aplinkybių neįmanoma nustatyti. Teismo nutartis neabejotinai prieštarauja LR ATPK 1 straipsniui, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys yra saugoti Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką nuosavybę, socialines ekonomines, politines ir asmenines piliečių teises bei laisves. Teisėjos priimta nutartis neabejotinai neskatina asmenų laikytis kelių eismo taisyklių ir negina apelianto nuosavybės (automobilio) – jis negali gauti draudimo išmokos (apeliantas nepadarė veikos, priešingos teisei - jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas niekada nebuvo surašytas, apeliantas patyrė žalą - apgadintas jo automobilis; negana to, V. T. niekada nebuvo nubausta ir už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), nors nuosavybės neliečiamumo principas yra vienas pagrindinių principų LR Konstitucijoje (Konstitucijos 23 straipsnis).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau Institucija) nurodo, kad su apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, todėl prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad šioje byloje buvo pateiktos dvi eismo įvykio versijos, kurios buvo nagrinėjamos tiek policijai priimant nutarimą, tiek teismui nagrinėjant bylą. Buvo apklausti visi byloje esantys liudytojai. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu nurodė, kad esant tokiai situacijai, kai eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, nesant aiškios susidūrimo vietos, kuri galėtų būti nustatyta pagal likusias joje transporto priemonių nuolaužas, stabdymo žymes, taip pat nesant aiškiai transporto priemonių padėčiai po susidūrimo, kadangi jos buvo patrauktos, nepažymėjus eismo įvykio vietos, negalima nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai įtakojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat jie nurodė, kad tiek vieno, tiek kito eismo įvykio dalyvio versija dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo yra tikėtina ir logiška. Taip pat pažymėtina, kad pagal apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir mastą, negalima neabejotinai nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo. Institucija mano, kad teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą V. T. nesutinka su apelianto teigimu, kad ji neva pažeidė KET 9 ir 106 p. bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Tai padarė jis pats ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos nori visą kaltę suversti jai. Pasak V. T., M. P. pasišalino iš eismo įvykio vietos, ji neturėdama duomenų apie eismo įvykį sukėlusio asmens automobilį, buvo priversta užkirsti kelią M. P. pabėgti iš eismo įvykio vietos, nes kitu atveju eismo įvykio kaltininkas galėjo likti nenustatytas. Nurodo, kad viskas, ką teigia apie eismo įvykį apeliantas, yra netiesa.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. M. P. tiek tyrimo metu paaiškinime policijai (b. l. 33), tiek apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 49-51) nurodė, kad 2012-03-01 apie 18 val. vairavo automobilį „Audi A3“, važiavo Pramonės pr., Kaune, pirmąja (dešiniąja) eismo juosta link Urmo bazės. Tuo metu antrąja eismo juosta ta pačia kryptimi važiavo automobilis „Renault Megane – Scenic“, vairuojamas V. T., kuri, keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link „Renault“ automobilio, tuomet iš jo išlipo V. T., kuri paaiškino, kad norėjo įvažiuoti į Namų inžinerijos centro, esančio Pramonės pr. 8E aikštelę, į kurią galima įvažiuoti iš pirmosios eismo juostos, jo vairuojamo automobilio nepastebėjo, apgailestavo dėl įvykusio eismo įvykio. Nuėjęs į savo automobilį iškviesti policijos mobiliuoju telefonu, pamatė, kad V. T. automobilis pradėjo judėti ir pasuko į šalia esančią Namų inžinerijos centro aikštelę. Apžiūrėjęs eismo įvykio vietą ir įvertinęs tai, kad jokių pėdsakų, iš kurių bus galima nustatyti įvykio kaltininkės automobilio valstybinį numerį, nėra, neturėdamas užsirašęs eismo įvykio kaltininkės automobilio valstybinio numerio, ir jog pėsčiomis einant iki „Renault“ automobilio, jo vairuotoja gali bandyti bėgti, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link „Renault“ automobilio, su tikslu užsirašyti jo valstybinį numerį. Užsirašęs „Renault“ automobilio valstybinį numerį, pranešė apie eismo įvykį ir iškvietė policijos ekipažą. V. T. tiek tyrimo metu paaiškinime policijai (b. l. 32), tiek apklausta pirmosios instancijos teisme (b. l. 66-67) pateikė priešingą įvykio versiją bei nurodė, kad ji važiavo antra eismo juosta „Renault“ automobiliu, pilietis „Audi A3“ vairuotojas važiavo pirma eismo juosta, kai jie susilygino, jis staiga pasuko į aikštelę, nors ten buvo draudžiamas ženklas. Kai automobiliai susidūrė, ji išlipusi paklausė, ką jis daro, o jis jai atsakė, kad ar ji nematė, kad jis suko, rodė posūkį. Ji pasakė, kad to nematė, kad ji vyko savo juosta, jei jis nesutinka, kviečia pareigūnus. Jis pasakė, kad negali stovėti, trukdo eismui, kad turi pasitraukti iš eismo įvykio, ji jam atsakė, kad jis negali trauktis, skambino 112, jai pasakė, kad turi tas skambinti, kuris padarė įvykį, o jis jau buvo išvažiavęs į šalia esančią aikštelę.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad eismo įvykio dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi, abu vairuotojai pateikia skirtingas eismo įvykio versijas ir nėra liudytojų, kurie galėtų paneigti vieno ar kito eismo įvykio dalyvio parodymus. Pažymėjo, kad ir apgadinimų lokalizacija, mastas ar pobūdis neįrodo nei vieno iš eismo įvykio dalyvių kaltės. Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, kad vairuotojai nurodė skirtingas susidūrimo vietas, tačiau su tokia schema abu sutiko ir pasirašė. Apklausti policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad vairuotojams patraukus automobilius iš eismo įvykio vietos, neįmanoma nustatyti eismo įvykio kaltininko. Atsižvelgęs į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta neginčijamų įrodymų, jog V. T. pažeidė KET 9 ir 106 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų veiksmų kilusiems neaiškumams ir prieštaravimams panaikinti. Šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, t. y. kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti klausimą dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo, kas leistų nustatyti eismo įvykio kaltininką. Išvadą, kad pagal automobilių apgadinimų pobūdį, lokalizaciją ir mastą, negalima neabejotinai nustatyti eismo įvykio kilimo mechanizmo, institucija ir teismas padarė nesiremdami specialisto ar eksperto tyrimu, nors akivaizdu, kad tuo klausimu kompetentingai pasisakyti gali tik specialių žinių turintis asmuo. Eismo įvykio vietos schemoje turėtų būti aiškiai pažymėta, ar pagal kelio ženklus buvo galimi tokie manevravimai, apie kuriuos aiškina eismo įvykio dalyviai.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. T. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. klausimą, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl M. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1554667-12 naikinami bei byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Tenkinti M. P. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-05-15 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-1554667-12, ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė