- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-25
- Bylos Nr.
- 2A-238/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- Vakarų Lietuvos žvejų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstybei
- Advokatai
- Vida Kisielienė
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-7-123/2008 pagal ieškovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, trečiajam asmeniui Lietuvos valstybei dėl nuosavybės teisės į nebaigtą statyti gamybos cechą pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija 2002 m. kovo 19 d. (civ. byla Nr. 2-328843-2002) kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui AB ,,Senoji Baltija“, prašydamas nustatyti, kad nuosavybės teisė į nebaigtą statyti gamybos cechą (baigtumas 15 proc.), esantį Klaipėdos mieste, Nemuno g. 40b (sklypo, kuriame yra statinys, kadastro Nr. 2101/0010:1, statinio unikalus Nr. 21/970-0082-02-0, pažymėtas plane 2P1g), priklauso ieškovui Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijai.
Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. birželio 12 d. su AB ,,Senoji Baltija“ ieškovas sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios 2.2.2 punktu ieškovas įsipareigojo finansiniais ištekliais aprūpinti ledo fabriko su ledo saugykla statybos organizacinius ir kitus darbus. Šį įsipareigojimą ieškovas įvykdė ir tai įrodo kasos pajamų orderis, pagal kurį ieškovas sumokėjo atsakovui 2 394 Lt išlaidas, susijusias su ledo fabriko ir saugyklos statyba. Be to, kad šie objektai yra statomi už ieškovo lėšas ir jos naudai patvirtina kontraktas, kurį ieškovas sudarė su Danijos firma „Kolemadsen A/S“, Hirstals, kuriuo ši įmonė įsipareigojo pastatyti objektą kartu su technologine įranga. Šio kontrakto pagrindu ieškovas Danijos firmai pervedė pinigines lėšas. Pagal jungtinės veiklos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, atsakovas turi neatlygintinai perduoti ieškovui bet kuriame etape atliktus darbus, o pagal sutarties 2.2.3 p. – ieškovas įsipareigojo nuosavybės teise perimti iš atsakovo bet kokį turtą, sukurtą sutarties vykdymo metu, neatsižvelgiant į sukūrimo stadiją. 2002 m. sausio 14 d. aktu atsakovas perdavė, o ieškovas perėmė ledo cecho su saugykla atliktus darbus, o nebaigtas statinys buvo įtrauktas į ieškovo balansą. Tačiau 2002 m. sausio 3 d. minėtas statinys buvo įregistruotas atsakovo AB ,,Senoji Baltija“ vardu, taip pažeidžiant ieškovo nuosavybės teises.
Klaipėdos m. apylinkės teismas 2002 m. kovo 28 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis - ieškovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos ir atsakovo akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ 2001 m. birželio 12 d. sudaryta jungtinės veiklos sutartimi, ieškovo ir Danijos firmos „Kolemadsen A/S“ sudaryta sutartimi bei 2002 m. sausio 14 d. ilgalaikio turto perdavimo-priėmimo aktu, padarė išvadą, kad ieškovas yra tikrasis gamybos procese sukurto daikto - ginčo pastato savininkas.
Šalies argumentai
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų atstovų, kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir prašė atnaujinti procesą šioje byloje bei pripažinti valstybės nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gamybos cechą, panaikinti šio turto teisinę registraciją.
Prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovą pripažino ginčo turto savininku, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens - Lietuvos valstybės teisių. Teismas nenustatė lėšų, už kurias buvo pastatytas ginčo objektas. Šis objektas statytas už Europos Bendrijos finansinės paramos lėšas, kurios buvo skirtos ne ieškovui, o svarbaus valstybinės reikšmės objekto statybai, o ieškovas turėjo vykdyti tik užsakovo funkcijas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino procesą dėl nuosavybės teisių nustatymo ir byloje trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais patraukė Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p.).
Nutartyje teismas nurodė, kad byloje yra duomenų, jog valstybės teisė galėjo būti pažeista, nes Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnis nustato, jog paramos gavėjai gali naudoti suteiktą paramą visuomenei naudingiems tikslams. Pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma, kad ieškovas ketina pripažinti nuosavybės teisę į daiktą, iki 15 procentų baigtumo galimai pastatytą panaudojant tikslinės paramos lėšas.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą panaikino ir nusprendė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos ieškinį atsakovei RAB „Senoji Baltija“ atmesti.
Teismas sprendime nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl turto nuosavybės teisių į statinį nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nustatė faktą, kad naujai sukurto daikto savininkas yra ieškovas, statinys atsirado šalių jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tačiau teismas neišsiaiškino, kokiomis lėšomis ieškovas sumokėjo už statinį. Pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. tikslinės paramos skyrimo sutartį ieškovas buvo atsakingas už infrastruktūros objektų statybą Klaipėdos Smiltelės upės žiotyse ir įrengimų įsigijimą, jam buvo pavesta statybų priežiūra ir organizaciniai darbai, apie paramos, gautos iš Europos Bendrijos, panaudojimą informaciją turėjo pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai. Tad ieškovas, gavęs lėšas, organizavo ledo gamyklos statybos darbus ir už juos atsiskaitė, tačiau įteisinti nebaigtą statybą kaip savo nuosavybę nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už statinį mokėjo ne iš paramai skirtų lėšų. Priešingai, yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad valstybės lėšos buvo panaudotos ir skirtos pažeidžiant norminius aktus ir kartu valstybės interesus. Apie tai, kad statinį ieškovas ruošiasi įregistruoti savo vardu, nebuvo žinoma. Ieškovas apie tai neinformavo valstybei atstovaujančios institucijos ir tai rodo šalies jo nesąžiningumą, nes ieškovui buvo žinoma, kad jis yra tik užsakovas ir statybos darbų organizatorius ir jam nebuvo suteikta teisė spręsti nuosavybės klausimų. Kreipdamasis į teismą, ieškovas šį faktą nuslėpė, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant valstybės interesus atstovaujančiai įstaigai. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas faktiškai neįrodė lėšų nuosavybės atsiradimo pagrindo. Tai, kad šalys susitarė, kad veiks pagal jungtinės veiklos sutartį ir atsakovas perduos nebaigtą statinį ieškovui, teismo teigimu, neįrodo, kad ieškovui atsirado nuosavybė į minėtą statinį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacija prašo panaikinti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnį, nepagrįstai nurodė, kad ieškovui įteisinti statybą, kaip savo nuosavybę, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Toks sutarties aiškinimas neatitinka sutarties šalių tikrųjų ketinimų, sutarties teksto pažodinio aiškinimo. Teismas nevertino, kad tarp sutarties šalių buvo sudaryta dar viena tikslinės paramos skyrimo sutartis, o 2003 m. gegužės 14 d. tarp sutarties šalių buvo sudaryti susitarimai Nr. 250 ir Nr. 260, kuriais buvo keičiami 2000 m. rugsėjo 27 d. sudarytų tikslinės paramos sutarčių punktai. Ieškovui buvo suteikta tikslinė parama, kurią jis įsipareigojo panaudoti žvejų uosto Klaipėdoje infrastruktūros objektų statybai ir įrengimų įsigijimui ieškovo vardu (2003 m. gegužės 14 d. susitarimo Nr. 260 1.2 p.). Teismas neatsižvelgė, kad tikslinės paramos skyrimo sutarčių Nr. 201 ir 202 pavadinimuose aiškiai nurodyta, jog konfederacijai buvo skirta tikslinė parama.
2. Teismas nepagrįstai nustatė, jog apie tai, kad statinį ieškovas ruošiasi įregistruoti konfederacijos vardu, nebuvo žinoma, kad valstybei atstovaujančios institucijos nebuvo informuotos apie ieškovo statybos darbus bei nuosavybės teisių registravimą. Tai paneigia byloje esantis LR Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus 2003 m. lapkričio 14 d. potvarkis Nr. 4D-64 „Dėl komisijos sudarymo“. Komisija 2003 m. lapkričio 24 d. įvykdė patikrinimą ir pažymoje nurodė, kad, įteisinus žemės nuomą, valstybinei komisijai pripažinus gamyklą tinkama naudoti ir patikslinus gamyklos kadastrinius duomenis, ieškovas taps pilnateisiu šio turto savininku. Be to, Žemės ūkio ministerijai nuolatos buvo teikiamos ataskaitos apie tikslinės paramos lėšų panaudojimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo išvada, kad ieškovas tik organizavo ledo gamyklos statybos darbus, o įteisinti nebaigtą statybą kaip savo nuosavybę nebuvo jokio teisinio pagrindo, prieštarauja tiek byloje esantiems įrodymams, tiek Statybos įstatymo 3 straipsniui, CK 4.47 straipsnyje numatytiems nuosavybės teisių įgijimo pagrindams. Byloje yra leidimas vykdyti statybos darbus, 2004 m. balandžio 14 d. ledo cecho pripažinimo tinkamu naudoti aktas, kuriuose statytoju įvardinta Konfederacija. Jokia kita valstybinė institucija nebuvo gavusi žemės sklypo ledo cecho statybai, neruošė statinio projekto, nepridavė statinio eksploatuoti. Ginčo statinį ieškovas pastatė ir įgijo pagal 2001 m. birželio 12 d. jungtinės veiklos sutartį bei 2002 m. sausio 14 d. ilgalaikio turto priėmimo-perdavimo aktą.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas buvo nesąžiningas, nes neinformavo valstybinės institucijos, kad statinį ieškovas ruošiasi įregistruoti Konfederacijos vardu. VĮ Registrų centras atlieka teisinę pastato registraciją, jai pavesta patikrinti nekilnojamojo turto teisinės registracijos pagrindus. Ši aplinkybė buvo žinoma Žemės ūkio ministerijai, nes ieškovas jai teikė tikslią ataskaitą apie panaudotas lėšas pagal tikslinės paramos sutartis. Įsipareigojimo pranešti apie teisminius procesus tikslinės paramos sutartyse, jų pakeitimuose nėra numatyta. Teismas neargumentavo, kurie įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma, kad jis yra tik užsakovas ir statybos darbų organizatorius. Iš ieškovo elgesio matyti, kad jis veikė ne kaip užsakovas ir statybos darbų organizatorius, o kaip statytojas, siekiantis savo nuosavybėn pastatyti nekilnojamąjį turtą bei nuosavybėn įgyti įrangą iš tam tikslui gautų paramos lėšų. Žemės ūkio ministerijos komisija 2003 m. lapkričio 24 d. išvadose pripažino Konfederacijos nuosavybės teises į ginčo pastatą.
Šalies argumentai
5. Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti nuosavybės teisę į gamybos cechą - ledo fabriką. Teismas nepagrįstai nuosavybės klausimą susiejo ne su CK 4.47 straipsniu, o su lėšų, už kurias buvo įgytas gamybos cechas nuosavybės atsiradimo pagrindu. CK 4.47 straipsnis nenumato nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, siejamo su lėšų kilme. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebaigta statyba buvo įsigyta iš paramai skirtų lėšų, o tai yra valstybės lėšos. Ieškovo banko sąskaitoje esančios lėšos yra Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos turtas, įtrauktas į finansinę atskaitomybę, o ne valstybės turtas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 18 d.). Tikslinės paramos lėšos nebuvo valstybės lėšos. Europos Bendrija skyrė šias lėšas Lietuvos žuvininkystei paremti. Žemės ūkio ministerijai suteikta teisė tik valdyti šių lėšų paskirstymą ir panaudojimą.
6. Teismas, nurodęs, kad valstybės lėšos buvo panaudotos ir skirtos pažeidžiant norminius aktus ir valstybės interesus, nenurodė įrodymų, kuriais grindžia šią išvadą, nevertino jų, nurodęs tik bylos lapus (CPK 270 str. 4 d.), nepasisakė, kodėl atmeta ieškovo pateiktus įrodymus tiek dėl nuosavybės teisių, tiek dėl sutarties aiškinimo taisyklių. Sprendime nėra nurodyta nei viena materialinės teisės norma, kuria teismas grindžia savo sprendimą.
7. Civilinė byla yra susijusi su nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-40/2008. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vertinti ieškovo ir Žemės ūkio ministerijos sudarytų tikslinės paramos sutarčių Nr. 201 ir 202 kaip pavedimo sutarčių. LAT grąžino minėtą bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui ir įpareigojo vertinti 2003 m. lapkričio 24 d. Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus sudarytos komisijos išvadą. Teismas nesivadovavo šia LAT nutartimi.
8. Teismas bylą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėjo, pažeisdamas CPK 26 straipsnio reikalavimus. Civilinė byla buvo nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Atnaujinus procesą, byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, nes atsakovui AB „Senoji Baltija“ buvo iškelta restruktūrizacijos byla (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą po sustabdymo, AB „Senoji Baltija“ Klaipėdos apygardos teisme jokių teisminių procesų neturėjo ir restruktūrizacijos byla buvo baigta. Pasikeitus rūšiniam teismingumui, Klaipėdos apygardos teismas turėjo grąžinti bylą nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 329 str. 2 d.). Pasibaigus restruktūrizavimo bylai, pasikeitė šios bylos rūšinis teismingumas.
Šalies argumentai
9. Teismas neatsižvelgė į svarbias šios bylos faktines aplinkybes. Jungtinės veiklos sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2001 m. birželio 12 d. Tik po jungtinės veiklos sutarties sudarymo AB „Senoji Baltija“ gavo leidimą vykdyti ledo cecho statybos darbus. Visi ledo cecho statybos darbai buvo vykdomi tik iš Konfederacijos lėšų. Teismas turėjo pripažinti, kad 15 proc. baigtumo statyba buvo finansuojama pagal jungtinės veiklos sutartį iš Konfederacijos lėšų. Teismas neanalizavo 2001 m. birželio 12 d. jungtinės veiklos sutarties sąlygų bei tikslų. Ieškovas apmokėjo visas AB „Senoji Baltija“ turėtas išlaidas, susijusias su jungtinės veiklos sutartimi, savo jėgomis ir savo lėšomis pagamino naują daiktą - ledo cechą (CK 4.47 str. 4 p.), gavo visus reikalingus administracinius aktus naujai sukurto daikto įregistravimui nekilnojamųjų daiktų registre. Teismas nepasisakė dėl naujai sukurto daikto - ledo cecho nuosavybės teisių. Teismas neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino, neištyrė esminių šios bylos aplinkybių (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 2 p.).
10. Teismas 2004 m. birželio 10 d. nutartyje nenurodė, kodėl atnaujina procesą, nesant svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas nuo 2003 m. kovo 14 d. iki 2004 m. balandžio 9 d.. Terminas yra praleistas dėl netinkamo atstovavimo valstybės interesams, tačiau valstybei, kaip proceso dalyviui, teismas negali taikyti lengvatų. Teismas pažeidė susiformavusią teisminę praktiką. Lietuvos valstybė apie šią civilinę bylą ir priimtą sprendimą sužinojo 2003 m. sausio 27 d., nes tuo metu LR Valstybės kontrolė atliko patikrinimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Senoji Baltija“ prašo panaikinti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2004 m. birželio 10 d. nutartį dėl proceso atnaujinimo, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos m. apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą. Atsiliepime nurodo, kad teismas ginčo neišsprendė ir neatsižvelgė į LAT 2008 m. kovo 19 d. nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Žemės ūkio ministerija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad iš paramos panaudojimo tikslų - svarbių valstybinės reikšmės objektų projektavimo, statybos ir modernizavimo finansavimas, nustatytas tvarkos 4.5 punkte, buvo įgyvendinamas Žemės ūkio ministerijai sudarant 2000 m. rugsėjo 27 d. sutartis Nr. 201 ir Nr. 202 (pakeistos ir papildytos 2003 m. gegužės 14 d/ susitarimais Nr. 250 ir Nr. 260) su Konfederacija. Žvejų uosto Klaipėdos Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektų statyba ir įrenginių įsigijimas, Žemės ūkio ministerijai pervedus 2 500 000 Lt Konfederacijai, kuri turėjo vykdyti tik užsakovo funkcijas, kadangi visi svarbūs valstybinės reikšmės objektai pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį turėjo išlikti valstybės nuosavybe. Konfederacija pavestoms pagal sutartį funkcijoms atlikti, statybų priežiūrai ir organizaciniams darbams galėjo panaudoti iki 4 proc. visos pervedamos sumos. Sutarties sąlygos aiškiai apibrėžė Konfederacijos, kaip projektą administruojančio subjekto, teisinę padėtį ir neįtvirtino nuostatos Konfederacijai tapti sukurto turto savininke. Europos Bendrijos finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei remti lėšos buvo skirtos ne Konfederacijai, o svarbaus valstybinės reikšmės objekto statybai. Šios piniginės lėšos pagal sutarčių sudarymo metu galiojusio LR Biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, apibrėžusią valstybės biudžeto pajamas (tai įmokos iš mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų numatytų pajamų šaltinių bei negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos), laikomos valstybės biudžeto pajamomis. Piniginės lėšos pagal Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kaip gautos valstybės biudžeto pajamos, pripažįstamos valstybės finansiniu turtu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad už statinį mokėjo ne iš paramai skirtų lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalies nuostatą, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje padavė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaudama Lietuvos valstybės interesams ir teigdama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2002 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovą Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederaciją pripažindamas ginčo turto savininku, nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens - Lietuvos valstybės teisių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2004 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujino procesą šioje byloje, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 7 punktu, nustatęs, kad byloje yra duomenų, jog galėjo būti pažeista valstybės teisė, nes ginčo objektas - ledo gamybos cechas - buvo statomas naudojant tikslinės paramos lėšas, o apie tai bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybei nebuvo žinoma. Taigi, procesas šioje byloje buvo atnaujintas nustačius, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2002 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovą Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederaciją pripažindamas ginčo turto savininku, nusprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens - Lietuvos valstybės teisių ir pareigų, o valstybei atstovaujančiai Lietuvos Respublikos Vyriausybei aplinkybė apie tai, iš kokių lėšų buvo statomas ginčo objektas, bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu proceso atnaujinimo stadijoje įstojo, siekdama apginti viešąjį interesą - valstybės nuosavybės į ginčo objektą teises. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą pagal ieškovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos apeliacinį skundą, atsižvelgia į tai, kad šioje byloje ginamas viešasis interesas reikalauja nagrinėti ne tik apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, bet ir aplinkybes, kurios yra siejamos su viešuoju interesu ir kurios leistų nustatyti, ar šioje byloje priimtais sprendimais nebuvo pažeista valstybės nuosavybės teisė.
Kaip pagrįstai nustatė Klaipėdos apygardos teismas skundžiamu 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, ginčo tarp šios bylos šalių - ieškovo Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos ir atsakovo restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Senoji Baltija“ - dėl nuosavybės teisių į statinį faktiškai nėra. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas AB „Senoji Baltija“ iš esmės palaiko apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei Klaipėdos m. apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo nuosavybės teisė į statinį - ledo gamybos cechą - pripažinta ieškovui, palikti nepakeistą.
Iš aukščiau išdėstytų aplinkybių seka, kad šioje byloje kilo ir yra nagrinėjamas ginčas ne dėl šios bylos šalių interesų, bet dėl valstybės nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą - ledo gamybos cechą, esantį Klaipėdos mieste, Nemuno g. 40b (sklypo, kuriame yra statinys, kadastro Nr. 2101/0010:1, statinio unikalus Nr. 21/970-0082-02-0).
Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė lėšų, už kurias buvo pastatytas ginčo objektas, nuosavybės atsiradimo pagrindo, o pateikti rašytiniai įrodymai rodo, kad valstybės lėšos buvo panaudotos pažeidžiant norminius aktus ir valstybės interesus, panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą, kuriuo nuosavybės teisė į statinį - ledo gamybos cechą - pripažinta ieškovui, ir ieškovo ieškinį atmetė. Panaikinus minėtą sprendimą ir ieškinį atmetus, nuosavybės teisė į ginčo objektą - ledo gamybos cechą - liko atsakovui restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Senoji Baltija“. Tokiu būdu, spręsdamas valstybės nuosavybės teisės į ginčo objektą klausimą ir iš esmės nustatęs, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimu ši teisė buvo pažeista, skundžiamu sprendimu teismas šios teisės neapgynė ir ginčas iš esmės liko neišspręstas.
Iš šioje byloje pateiktos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutarties (t. 3, b.l. 42-48) matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, kuriuo prašoma pripažinti valstybės nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, įrenginius ir kitą turtą, esantį Klaipėdos mieste, Nemuno g. 40 B, įregistruotą Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos vardu. Dalyvaujantys asmenys minėtoje byloje taip pat yra AB ,,Senoji Baltija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartimi yra nustatyta, kad, sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės į ledo gamybos cechą ir saugyklą, būtina atsižvelgti į res judicata galią turintį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 28 d. sprendimą.
Taigi, bylos duomenimis yra nustatyta, kad dėl to paties nekilnojamojo daikto nuosavybės civiline tvarka yra nagrinėjama kita byla, kurioje reikalavimą dėl valstybės nuosavybės teisės į tą patį turtą pripažinimo, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs prokuroras.
Pažymėtina, kad į šią bylą proceso atnaujinimo stadijoje, gindama valstybės teises, įstojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė savarankiško reikalavimo dėl ginčo turto nuosavybės nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad, neišsprendus civilinės bylos, kurioje pareikštas reikalavimas dėl valstybės nuosavybės teisės į ginčo objektą pripažinimo, negalima išspręsti šios bylos po proceso atnaujinimo, kurio pagrindas - galimas valstybės, neįtrauktos į bylos nagrinėjimą, teisių pažeidimas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 3 punkto nuostatą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, kurios ieškinio dalykas apima ir šioje byloje reiškiamus reikalavimus, 2004 m. lapkričio 29 d. nutartimi (t. 2, b.l. 163) šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Tačiau 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi bylos nagrinėjimą atnaujino, nors ir byla, dėl kurios buvo sustabdytas šios bylos nagrinėjimas, nebuvo išnagrinėta ir iki šiol nėra išnagrinėta.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės, pažeisdamas imperatyvią civilinio proceso teisės normą, reikalaujančią sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, todėl nebuvo atskleista bylos esmė bei nebuvo pasiektas tikslas, dėl kurio buvo atnaujintas procesas šioje byloje - apginti pažeistą (ar galimai pažeistą) valstybės nuosavybės teisę, o tuo pačiu ir viešąjį interesą. Dėl šio pažeidimo ši byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str.).
Nustačiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą ir pagrindą perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija nepasisako, nes, perduodant bylą nagrinėti iš naujo, šiuo atveju jos lieka teisiškai nereikšmingos, tačiau turi būti išsamiai išnagrinėtos, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal CPK 136 straipsnio 4 dalies nuostatą, teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.
Kaip jau minėta, Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, kuriuo prašoma pripažinti valstybės nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, dėl kurio nagrinėjamas ginčas šioje byloje. Šioje byloje bei kitoje minėtoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys: AB ,,Senoji Baltija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Esant tokioms aplinkybėms, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, yra pakankamas pagrindas spręsti šių bylų sujungimo klausimą, nes taip sujungus bylas, galimai būtų teisingiau ir greičiau išnagrinėtas ginčas dėl nuosavybės teisių į ginčo objektą bei kiti su šiuo ginču susiję ir bylose pareikšti reikalavimai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos teismui iš naujo nagrinėti.