Kauno apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatyta, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė I. J., vaiko tėvystė nenustatyta (t. 1, b.l. 16). Atsakovui A. B. gera valia nepripažinus tėvystės bei neprisidedant prie vaiko išlaikymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo G. J. priteisimo. Atsakovas sutinka, kad jis yra G. J. tėvas, bei pripažįsta, kad išlaikymo vaikui neteikė, nors ir turi šią pareigą, tačiau su ieškovės prašomu išlaikymo bei jo įsiskolinimo dydžiu nesutinka.

Dėl tėvystės nustatymo.

Kadangi atsakovas ieškinį tėvystės nustatymo dalyje pripažįsta, surašytini sutrumpinti motyvai (CPK 268 str. 5 d. ).

Kauno miesto civilinės metrikacijos biuro 2011-03-03 išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) liudija, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystė nenustatyta (t. 1, b.l. 16).

CK 3.148 str. 1 d. reglamentuoja, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Atsakovui abejojant vaiko tėvyste, Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (t. 1, b.l. 121-122). Atlikus teismo paskirtą ekspertizę, 2014-04-10 teisme gautas ekspertizės aktas Nr. ES 87/14(01), kuriame nustatyta, jog A. B. yra vaiko G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99.99998 proc. tikimybe (t. 1, b.l. 159). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad su ieškinio dalimi dėl tėvystės nustatymo atsakovas sutinka, pripažįsta, jog jis yra G. J. tėvas. Šalių paaiškinimai, byloje esantys įrodymai, atsakovo tėvystės pripažinimas yra pagrindas ieškovės ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad G. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. B. (CK 3.146 str.1 d., 3.147 str.2 d., 3.140 str. 4 d., CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos, ieškovės teigimu, sudaro apie 1600 Lt per mėnesį (t. 1, b.l. 8-9). Nors kai kurios į išlaidų paskaičiavimą įtrauktos išlaidos yra akivaizdžios, pvz. akivaizdu, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, ir pan., tačiau jų dydžio ieškovė nepagrindė įrodymais. Teismas sutinka su atsakovo atstovės argumentu, jog kai kurių poreikių lentelėje nurodyti vaiko poreikių bei pinigų sumų, išleidžiamų jiems tenkinti, ieškovė neįrodė: byloje nėra jokių duomenų, jog šalių sūnus lanko baseiną, vaikų žaidimų kambarį, Zuzuki mokyklėlę ir patiria nurodytas išlaidas šių poreikių tenkinimui. Teismo nuomone, kai kurie ieškovės nurodyti vaiko poreikiai nėra būtinieji (pvz. vaikų žaidimų kambario lankymas), kai kurie poreikiai paprastai nėra patiriami kiekvienais metais, kai kurie yra vienkartiniai (pvz. sportinis vežimėlis, triratukas, rogutės, kuprinė, spec. kėdutė su staliuku, žaislų dėžė). Nors teismas sutinka, jog vaiko visapusiškam vystymuisi būtinas lavinimas, pramoginė veikla, tačiau ši veikla bei jos kiekis (būreliai, spektakliai, ekskursijos) turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes. Nors byloje yra duomenys, jog vaikui yra diagnozuota pilnapadystė, dėl kurios reikalinga avėti specialią avalynę, tačiau nėra patiekta jokių įrodymų apie patiriamas papildomas išlaidas, įtakotas nustatytos diagnozės. Ieškovė neįrodė, jog sūnus turi specialių poreikių, dėl ko būtų reikalinga didesnė, nei įprastai, išlaikymo suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei neįrodžius visų nurodytų sūnaus poreikių būtinybės bei patiriamų išlaidų jiems tenkinti, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti išlaikymo dydis mažintinas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013). Nagrinėjimo dienai minimali mėnesinė alga yra 1000 Lt. Teismo vertinimu, ši suma atitinka nagrinėjamoje byloje šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingą sumą.

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Ieškovės teigimu, jos pajamas per mėnesį sudaro 3100-4000 Lt suma. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 1600 Lt sumą per mėnesį (t. 1, b.l. 173-175). Iš pateiktos pažymos matyti, kad laikotarpiu 2013-06-14 iki 2013-09-25 gavo 500 Lt per mėnesį pajamas už automobilio nuomą (t.1, b.l. 173). Be to, ieškovė kas mėnesį dar gauna UAB „VIA statyba“ grąžinamą paskolą (t. 1, b.l. 176, 177; t. 2, b.l. 101). Ieškovės bei liudytojo, ieškovės tėvo J. J. teigimu, ieškovės tėvas kas mėnesį jai dar perveda po 1500-1700 Lt. Ieškovė turi įgijusi 100 vnt., kas sudaro 100 proc. UAB „VIA statyba“ akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, kas viso sudaro 10000 Lt (t.1, b.l. 170), jai nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 34), (duomenys neskelbtini)ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 35). Taip pat jos vardu registruota transporto priemonės VW Golf (pirmosios registracijos data 1999-03-17) ir Lexus IS 250 (pirmosios registracijos data 2006-06-16) (t. 1, b.l. 32). Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas turi įgijęs nekilnojamąjį turtą: 3 kambarių butą, adresu (duomenys neskelbtini), 1645/170000 dalių žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), 1880/341997 dalių ir 161/26508 dalių žemės sklypų, (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 14-58, 103-106, 107-110) bei transporto priemonę Volvo S60 (pirmosios registracijos data 2004 m.) (t. 2, b.l. 13). Atsakovas turi dar du išlaikytinius: sūnų B. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 4), ir dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 10). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-11-22 sprendimu iš atsakovo A. B. priteisė išlaikymą sūnui B. B. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (t. 2, b.l. 7). Atsakovo atstovės teigimu, atsakovo turtinė padėtis yra bloga, kadangi jo turtas yra areštuotas, turi 252000 Lt įsiskolinimų, pajamų iš darbo santykių negauna, jam po 1200 kas mėnesį perveda jo tėvas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui nuo 2014-03-25 iki 2014-06-25 yra paskirta 650 Lt, o nuo 2014-06-25 iki 2014-09-24 – 542,01 Lt bedarbio pašalpa. Nors atsakovo atstovė teigė, kad iš darbo biržos atsakovas yra išbrauktas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Kaip matyti, atsakovas turi įsiskolinimų UAB „Vilniaus energija“ (t.2, b.l. 62), UAB „Corpus A“ (t.2, b.l. 63), (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 64-65). Antstolės B. Palavinskienės pažyma (t.2, b.l. 59-61) bei VĮ „Registrų centras“ išrašuose esantys įrašai apie antstolių taikomą areštą atsakovo turtui patvirtina kad, kad atsakovas yra skolingas ir kitiems kreditoriams, tačiau vaiko poreikių tenkinimui turėtų būti teikiamas prioritetas. Nors atsakovo atstovė įrodinėja sunkią atsakovo turtinę padėtį, tačiau teismui kyla pagrįstų abejonių apie tikrąją atsakovo turtinę padėtį bei gaunamas pajamas ir vykdomą veiklą: kaip matyti iš pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo (t.2, b.l. 111-113), atsakovas nuo 2011-10-17 nuomojasi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas atsiskaitinėja su antstoliais: 2014-02-20 antstolė P. K. ieškovei pervedė 5166 Lt iš atsakovo atgautą skolą (t. 1, b.l. 184), 2012-12-04 atsakovas yra pervedęs 22704 Lt sumą antstoliui V. Č. (t. 2, b.l. 5-6). Nors atsakovo atstovė teigė, kad šie pinigai yra atsakovo tėvo, tačiau jokie įrodymai nurodytai aplinkybei pagrįsti nepateikti. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovo faktiškai gaunamos (turimos) pajamos yra didesnės nei oficialiai nurodomos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl atsakovo realaus darbo užmokesčio (gaunamų pajamų) ir tuo sąlygoto vaiko išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Nors pagal pateiktus oficialius įrodymus atsakovo materialinė padėtis nėra labai gera, tačiau atsakovas nedaro nieko, kad jo turtinė padėtis pagerėtų, o dėl neapgalvotai prisiimtų finansinių įsipareigojimų negali nukentėti vaiko interesai. Be to, vien tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, galintys ir privalantys rūpintis savo vaiku, spręstina, kad tėvai privalo taip rūpintis savo pajamų dydžiu ir stabilumu, kad vaikui tektų bent po 1000 Lt per mėnesį jo išlaikymui, t.y. kiekvienam iš tėvų vaikui teikiant po 500 Lt išlaikymo. Nors įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovas turi dar du išlaikytinius, kas blogina jo turtinę padėtį, tačiau šalių sūnus gyvena su motina, kuriai tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, aplinkybė, kad ieškovės materialinė padėtis šiuo požiūriu yra geresnė nei atsakovo, nėra pagrindas netolygiai paskirstyti vaiko išlaikymo prievolę tarp tėvų. Priešingas vertinimas leistų kitai, tinkamo išlaikymo neteikiančiai šaliai, piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, taip pažeidžiant ne tik vaiko, bet ir išlaikymą teikiančios šalies interesus.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių padėtį ir tai, kad ieškovei tenka didesnė išlaikymo našta vien dėl to, kad su ja gyvena vaikas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų (tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikta) asmuo, kuris nesirūpina savo vaiku ir neteikia išlaikymo, iš atsakovo nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-05-30) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Likusioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškinys atmestinas. Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.200 str., 3.208 str.).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteistas iš atsakovo A. B. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 450 Lt nuo 2014-05-07 iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios įstatymo pagrindu (t. 2, b.l. 70-71, CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šia nutartimi nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteistino išlaikymo suma nuo kreipimosi į teismą dienos sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus.

Sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo klausimą, yra būtina nustatyti vaiko poreikius už ginčo laikotarpį. Ieškovė prašo priteisti 21600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 27 mėnesių laikotarpį, nuo vaiko gimimo (2011-02-03) iki ieškinio pateikimo dienos (2013-05-30), skaičiuojant po 800 Lt už mėnesį. Byloje nustatyta, kad išlaikymo atsakovas neteikė nuo vaiko gimimo – (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat nustatė, jog vaiko poreikiai bylos nagrinėjimo metu sudaro apie 1000 Lt sumą, kurią tėvai yra pajėgūs teikti. Įsiskolinimo laikotarpiu G. J. buvo 0-2,3 metai, šiuo metu yra 3 su puse metukų, tad poreikiai tokio amžiaus vaiko iš esmės nesiskiria nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų. Kūdikiui reikalingos sauskelnės, specialus maistas bei higienos priemonės, paaugusiam vaikui dalis kūdikių prekių (pvz. sauskelnės) nereikalingos, tačiau atsiranda išlaidos darželiui, papildomas lavinimo poreikis, todėl išlaidos skiriamos šioms prekėms bei paslaugoms, taigi, darytina išvada, jog per praėjusius metus G. J. poreikių tenkinimo išlaidas sudarė ta pati teismo nustatyta 1000 Lt suma. Byloje nėra pateikta duomenų, jog materialinė šalių padėtis būtų kitokia, nei aukščiau nurodyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, ir iš atsakovo priteistinas 13500 Lt išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 27 mėnesių (nuo 2011-02-03 iki 2013-05-30), skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį (CK 3.200 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko nepilnamečio G. J. įstatyminis atstovas – motina I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3. 203 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2344 Lt bylinėjimosi išlaidų: 144 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b.l. 14), 2200 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 118), 1050 Lt išlaidas patirtas už DNR ekspertizę (t. 1, b.l. 128). Įvertinus bylos eigą, bylinėjimosi trukmę, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų apimtį, išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti laikytinos atitinkančias Teisingumo ministro patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas.

Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo. Reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas 100 proc. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkintas iš dalies – ieškovės prašyta 21600 Lt, teismo priteista 13500 Lt, t.y. patenkinta 63 proc. Ieškovės siekis prisiteisti išlaikymą periodiniais mokėjimais teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų / nepatenkintų reikalavimų proporcijas, todėl pripažintina, kad patenkinta 82 proc. viso ieškinio. Ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai priteistina iš atsakovo 1804 Lt (2200 Lt x 82 proc.) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 144 Lt žyminio mokesčio, 1050 Lt išlaidų už DNR ekspertizę, iš viso 2998 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 4 d., 98 str.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal CPK 83 str. 1 d. 2 p. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas yra atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 str. 1 d.). Žyminis mokestis už priteistą išlaikymą bei jo įsiskolinimą sudaro 585 Lt ((500 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) + (13500 Lt x 3 proc.)) ir yra priteistinas iš atsakovo.

Teismas šioje byloje patyrė 79,58 Lt su procesinių dokumentų siuntimu susijusių išlaidų, kurios, įvertinus atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu be įvertinus priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (atsakovui netgi buvo skirta bauda bei nutarta jį atvesdinti), priteistinos iš atsakovo (CPK 96 str., 93 str. 4 d.). Iš viso į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 664,58 Lt (585 Lt + 79,58 Lt) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 293 str. 5 p., 392 str. teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. J., gim(duomenys neskelbtini), yra A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) (nuo 2015-01-01 – po 144,81 Eur) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2013-05-30) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 13500 Lt (trylika tūkstančių penkių šimtų litų) išlaikymo nepilnamečiui sūnui G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Nepilnamečio G. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo ieškinys atmestinas.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2998 Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 664,58 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt keturis litus, 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752), sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.