Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Prano Kuconio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. K. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo ji nuteista: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už D.-J. D. didelės vertės turto įgijimą apgaule laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už D. L. turto įgijimą apgaule areštu 75 paroms; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už I. D. ir D. Š. turto įgijimą apgaule areštu 85 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis, galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 1 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. K. nuo neatliktosios laisvės atėmimo bausmės dalies atleista. Priteista iš J. K. 6000 Lt D. Š., 6000 Lt I. D., 8000 Lt D. L., 38500 Lt D. J. D. žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartis, kuria Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 28 d. nuosprendis pakeistas: D. Š., I. D., D. L., D. J. D. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžių perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistosios J. K. kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteista už tai, kad 2000 metų kovo mėnesio pradžioje, Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia, pranešdama D.-J. D. žinomai melagingus duomenis apie rankų darbo lėlių vertę, taip pat melagingai žadėdama 2000 m. gegužės 10 d. organizuoti kelionę ir kartu su ja vykti į Olandijos Karalystę bei iš jos nupirktas lėles parduoti Olandijos kolekcionieriui pagal tariamai jos sudarytą išankstinį susitarimą, pardavė D. J. D. 16 rankų darbo lėlių už bendrą 12500 Lt sumą ir taip apgaule savo naudai įgijo D. J. D. priklausančius 12500 Lt; 2000 metų kovo mėnesio pabaigoje, Kaune, Savanorių gatvėje, tokiu pačiu apgaulės būdu parduodama D. J. D. 13 rankų darbo lėlių už bendrą 10000 Lt sumą ir melagingai žadėdama organizuoti kelionę ir kartu su ja vykti į Olandijos Karalystę bei iš jos nupirktas lėles parduoti Olandijos kolekcionieriui pagal tariamai jos sudarytą išankstinį susitarimą, savo naudai įgijo D. J. D. priklausančius 10000 Lt; 2000 metų balandžio mėnesio pradžioje, Kaune, Savanorių gatvėje, tokiu pačiu apgaulės būdu parduodama D. J. D. 21 rankų darbo lėlę už bendrą 16000 Lt sumą ir melagingai žadėdama organizuoti kelionę ir kartu su ja vykti į Olandijos Karalystę bei iš jos nupirktas lėles parduoti Olandijos kolekcionieriui pagal tariamai jos sudarytą išankstinį susitarimą, savo naudai įgijo D. J. D. priklausančius 16000 Lt ir šių tęstinių nusikalstamų veiksmų pasėkoje apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: D. J. D. priklausančius 38500 Lt.

J. K. taip pat nuteista už tai, kad 2000 m. liepos 8 d. apie 18 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), UAB “A.” priklausančioje parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, tyčia, pranešdama D. L. žinomai melagingus duomenis apie jos parduodamų rankų darbo lėlių vertę, taip pat melagingai žadėdama 2000 m. liepos 8 d. organizuoti kelionę ir kartu su juo vykti į Belgijos valstybę bei iš jos nupirktas lėles parduoti pažįstamam Belgijos piliečiui pagal tariamai jos sudarytą išankstinį susitarimą, pardavė D. L. 8 rankų darbo lėles už bendrą 8000 Lt sumą ir taip apgaule savo naudai įgijo D. L. priklausančius 8000 Lt.

J. K. nuteista ir už tai, kad 2000 metų liepos mėnesio pabaigoje, Alytuje, Vilniaus gatvėje, I. D. individuliai įmonei priklausančioje parduotuvėje “(duomenys neskelbtini)”, tyčia, pranešdama I. D. ir D. Š. žinomai melagingus duomenis apie jos parduodamų rankų darbo lėlių vertę, taip pat melagingai žadėdama 2000 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje organizuoti kelionę ir kartu vykti į Olandijos Karalystę bei iš jos nupirktas lėles parduoti Olandijos kolekcininkei I. F. pagal tariamai jos sudarytą išankstinį susitarimą, pardavė I. D. 3 rankų darbo lėles už bendrą 3000 Lt sumą, D. Š. pardavė 3 rankų darbo lėles už bendrą 3000 Lt sumą ir taip apgaule savo naudai įgijo I. D. priklausančius 3000 Lt bei D. Š. priklausančius 3000 Lt; 2000 metų liepos mėnesio pabaigoje, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu apgaulės būdu, pardavė I. D. 2 rankų darbo lėles už bendrą 2000 Lt sumą, D. Š. pardavė 2 rankų darbo lėles už bendrą 2000 Lt sumą ir taip apgaule savo naudai įgijo I. D. priklausančius 2000 Lt, bei D. Š. priklausančius 2000 Lt; 2000 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu apgaulės būdu, pardavė I. D. 1 rankų darbo lėlę už 1000 Lt, D. Š. pardavė 1 rankų darbo lėlę už 1000 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo I. D. priklausančius 1000 Lt, bei D. Š. priklausančius 1000 Lt, ir šių tęstinių nusikalstamų veiksmų pasėkoje apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: I. D. priklausančius 6000 Lt ir D. Š. priklausančius 6000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. K. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Sukčiavimo kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1, 2 ar 3 dalis priklauso nuo apgaule įgyto svetimo turto ar turtinės teisės vertės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadą, kad J. K. apgaule įgijo nukentėjusiųjų pinigus, nustatė apgaule įgytų sumų dydžius, t. y. užvaldyto turto vertę, priklausomai nuo užvaldytų sumų dydžio J. K. veikas kvalifikavo arba pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, arba pagal šio straipsnio 2 dalį, ir iš J. K. nukentėjusiesiems priteisė atitinkamas sumas padarytai žalai atlyginti. Skyrium imant, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį J. K. nuteista už didelės vertės D. J. D. turto įgijimą apgaule ir iš J. K. D. J. D. buvo priteista 38 500 Lt žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, tačiau nepagrįstai patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, nes neatsižvelgė į tai, kad jiems parduotos lėlės turi materialinę vertę ir dalis lėlių yra realizuota. Įvertinęs tai, kad civilinių ieškinių negalima tiksliai apskaičiuoti nepareikalavus papildomos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas nuosprendį pakeitė ir ieškinių dydžių klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas būtų teisėtas, jeigu apgaule įgyto turto vertė neturėtų reikšmės padarytos veikos kvalifikavimui. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, būtent turto vertė lemia sukčiavimo kvalifikavimą pagal atskiras BK 182 straipsnio dalis. Byloje nustatyta, kad D. J. D. J. K. pardavė 50 lėlių ir apgaule įgijo 38 500 Lt. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistai 35 D. J. D. parduotas lėles įvertino nuo 120 iki 280 Lt (t. 3, b. l. 4-13). Taip pat yra įvertintos ir kitiems nukentėjusiesiems parduotos lėlės (t. 3, b. l. 97-100, 129-131). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apgaule įgyto turto vertę, į specialistų nustatytą lėlių vertę nekreipė dėmesio ir nuosprendį grindė nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad lėlės jiems praktiškai buvo bevertės ir jie lėlių nebūtų pirkę, jeigu J. K. nebūtų žadėjusi bendro išvykimo į užsienį ir garantuoto bei pelningo jų pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad lėlės turi vertę ir kad ši vertė yra reikšminga civilinių ieškinių dydžiams, privalėjo patikrinti ir tai, ar lėlių vertė neturi reikšmės J. K. veikų kvalifikavimui. Įvertinus specialistų nustatytą lėlių vertę, galima daryti išvadą, kad D. L., I. D. ir D. Š. turto įgijimo kvalifikavimui lėlių vertė reikšmės neturi, tačiau tokios išvados negalima padaryti dėl D. J. D. turto įgijimo kvalifikavimo. D. J. D. parduotas 35 lėles specialistai įvertino daugiau kaip 6600 Lt. Iš viso D. J. D. J. K. pardavė 50 lėlių. Nors 15 D. J. D. parduotų lėlių specialistų nebuvo įvertintos, tačiau yra pakankamas pagrindas manyti, kad ir jos turi tam tikrą vertę. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kokia yra D. J. D. parduotų lėlių vertė ir nesprendė, kokią reikšmę ši vertė turi J. K. veikos kvalifikavimui. Tuo atveju, jeigu parduotų lėlių vertė neįeina į J. K. įgyto turto vertę, yra pagrindo abejoti, ar J. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes, atėmus lėlių vertę iš J. K. perduotos pinigų sumos (38 500 Lt), likusi suma gali neviršyti 250 MGL dydžio sumos. Kadangi D. J. D. parduotų lėlių vertė nenustatyta, kasacinės instancijos teismas negali patikrinti baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumo.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. K. tiesiogiai neginčijo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį teisingumo, tačiau prašė apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, be to, ginčijo civilinių ieškinių patenkinimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo civilinių ieškinių išsprendimo yra pagrįsti ir padaryta žala nustatyta netinkamai, kartu privalėjo patikrinti ir kaltininko įgyto turto vertės nustatymo teisingumą, o tuo pačiu – ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad J. K. apgaule įgijo didelės vertės D. J. D. turtą teisingumą. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas. Dėl šio pažeidimo byla apeliacinės instancijos teisme nebuvo išnagrinėta išsamiai ir priimta nutartis nėra teisinga (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.