Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, R. C., D. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. C. ir D. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas 2019-11-26 surašė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2019-12-16 pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja vertina, kad akte nurodytas turtas, kuris buvo areštuotas, priklauso tik I. C. asmenine nuosavybes teise.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. Nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

Skunde nurodoma, kad antstolis areštavo turtą neatsižvelgdamas, kad turtas priklauso tik I. C. asmeninės nuosavybės teise. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatytos. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, CK 4.92 straipsnio 1 dalimi). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas R. C. sudarė santuoką su pareiškėja I. C.. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininko sutuoktinė I. C. nuosavybės teise įsigijo (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtų žemės sklypų juridiniai faktai – bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 punktas, nustato, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skolininkas R. C. sudarė vedybų (povedybinę sutarti) su I. C.. 2019-12-23 priimtas patvarkymas dėl pasiūlymo nustatyti turto dalį Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiųstas skolininkui R. C..

Teismas konstatuoja, kad minėti žemės sklypai buvo įgyti (duomenys neskelbtini) santuokos metu bendrąja sutuoktinių nuosavybės teise ir iki povedybinės sutarties sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini).

Teismas vertina, kad 2019-11-26 antstolio priimtas turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, yra priimtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant jokių įstatymo nuostatų, pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad skundo motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, jog antstolis Darius Bliznikas būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalimi, 512–513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos I. C. skundą dėl antstolio Dariaus Blizniko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.