Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-305 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tyrimų skyriaus viršininkui R. G.“ (toliau - ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu 1V-142 “Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo 1V-55 “Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, bei atsižvelgus į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudarytos komisijos 2021 m. balandžio 23 d Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TT-8 „Dėl Pravieniškių Pataisos namų - atvirosios kolonijos pareigūnų ir darbuotojų veiksmų, susijusių su nuobaudų skyrimu atvirosios kolonijos nuteistiesiems, įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) pareiškėjui R. G. tarnybinė nuobauda – pastaba paskirta už tai, kad R. G. iki 2020 m. lapkričio 2 d. eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. (imtinai) atlikdamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus funkcijas įstaigos direktoriaus D. S. kasmetinių atostogų metu, 2020 m. balandžio 30 d. ir dviem 2020 m. gegužės 5 d. nutarimais skirdamas nuobaudas nuteistiesiems, aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, nes prisiekdamas vykdyti įstatymus ir turėdamas Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pareigą atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo (specialiojo įstatymo) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą vadovautis įstatymais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos nuostatų 2 punkte nustatytą pareigą vadovautis Bausmių vykdymo kodeksu, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos nuostatų 17.9 papunktyje nustatytą pareigą teisės aktų nustatyta tvarka skirti nuobaudas įstaigoje laikomiems nuteistiesiems, Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso 6.1 papunktyje nustatytą pareigą sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo 6.2 papunktyje nustatytą pareigą (nustatytą funkciją) užtikrinti, kad įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo principu, pats nesilaikė nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos.

Kadangi pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, tokiu būdu, nagrinėjant ar Įsakymas, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 ir 10 dalimis, ir remiantis Išvada, yra teisėtas ir pagrįstas bei sprendžiant pareiškėjo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn pagrįstumo klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 05 01) (toliau- ir Vidaus tarnybos statutas).

Vidaus tarnybos statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 01 iki 2021 06 01) (toliau- ir Tvarkos aprašas).

Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų padarinių.

Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (Vidaus tarnybos statuto 39 str., Tvarkos aprašo 24 p.).

Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai – t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje (Nr. A520-3015/2012). Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos.

Tarnybinis nusižengimas – Statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 01 02 iki 2021 07 01) 16 straipsnio, numatančio valstybės tarnautojų pareigas, 1 dalies 1 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų.

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės buvo paskirta už tai, kad pareiškėjas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-38 „Dėl kasmetinių atostogų suteikimo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui D. S.“ eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigas nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. (imtinai) aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą:

atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam G. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 69-355 skyrė nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 20 parų; atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam L. J. 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 69-359 skyrė nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų; atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam P. D. 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 69-360 skyrė nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, nesilaikydamas nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų, t. y. skirdamas atvirojoje kolonijoje atliekantiems bausmę nuteistiesiems nuobaudas - perkėlimą į kamerų tipo patalpas.

Pareiškėjas prašo panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą, nes atliekant tarnybinį patikrinimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai: tarnybinis patikrinimas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau - ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus rezoliucija pradėtas 2021 m. kovo 8 d., pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo parengtas ir pareiškėjui įteiktas tik 2021 m. kovo 30 d., t. y. po 22 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo; tarnybinio patikrinimo terminas 2021 m. balandžio 6 d. ir 2021 m. balandžio 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus rezoliucijomis buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 23 d., tačiau įgalioto asmens (Kalėjimų departamento direktoriaus) patvirtintas tik 2021 m. balandžio 27 d., t. y. pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui, nes pratęsiant tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą buvo nurodyta konkreti data; pataisos įstaigos Drausmės komisijos turėjo pareigą įvertinti galiojančias teisės aktų nuostatas, atsižvelgti į pasikeitusias teisės aktų redakcijas ir pateikti pareiškėjui motyvuotus teikimus, o abejoti pataisos įstaigos Drausmės komisijų teiktų teikimų pagrįstumu pareiškėjas neturėjo pagrindo; pareiškėjo skirtų nuteistiesiems drausminių nuobaudų laikotarpyje buvo teisės normų kolizija t. y. nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d. (imtinai) galiojusiame Bausmių vykdymo kodekse buvo atsiradusi teisinio reguliavimo spraga, prieštaraujančių vienas kitam straipsnių; nei vienas (iš trijų) pareiškėjo priimtas sprendimas nebuvo apskųstas, pakeistas ar panaikintas, jie nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nepadarė žalos įstaigai, pataisos įstaigų sistemai ar valstybei; Komisija tarnybinį patikrinimą atliko formaliai, visapusiškai neišnagrinėjusi svarbių aplinkybių, t. y. neapklausė nei vieno nuteistojo, kuriam buvo skirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas; Komisija, vertindama pareiškėjo veiksmus ir siūlydama skirti tarnybinę nuobaudą, visiškai nevertino pareiškėją charakterizuojančios informacijos, nevertino mažareikšmiškumo; įstaigos direktoriui, kuris taip pat galimai padarė tokio pat pobūdžio pažeidimus kaip ir pareiškėjas, buvo perleista teisė priimti sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas pranešinimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį (yra netikslus, neišsamus, nepateikta tikrintojo turima medžiaga) yra pažymėjęs, jog Tvarkos apraše nėra nustatyta, kad kartu su pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą įtariamam padarius tarnybinį nusižengimą pareigūnui turi būti įteikta kokia nors medžiaga (Tvarkos aprašo 7, 17 p.). Tvarkos aprašo 17 punktas reikalauja, kad pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo tikrinamas pareigūnas būtų informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei būtų pateikti tikrintojo turimi duomenys apie tarnybinį nusižengimą. Duomenų pateikimas Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos 17 punkto kontekste reiškia ne ką kita, o reikalavimą įrašyti tikrintojo turimus duomenis į tarnybinį pranešimą, kad tikrinamas pareigūnas galėtų suprasti, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu jis įtariamas ir galėtų ginti savo teises, pateikdamas paaiškinimus, prašymus, įrodymus (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-395/2013).

Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamento direktoriaus rezoliucija tarnybinis patikrinimas pradėtas 2021 m. kovo 8 d., o Pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ pareiškėjui įteiktas tik 2021 m. kovo 30 d., t. y. po 22 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradėjimo. Pareiškėjas, kaip matyti iš pateiktų į bylą įrodymų, teise pateikti paaiškinimą pasinaudojo (2021 m. balandžio 6 d.. pareiškėjo paaiškinimas). Ar naudotis teise teikti paaiškinimus, įrodymus, yra tikrinamo pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui teisme, aplinkybės, kad tikrinamas pareigūnas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nesinaudojo savo teisėmis, kuriomis naudodamasis galėtų save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo, vertinamos įrodymų visumos kontekste. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti paaiškinimus, papildomus paaiškinimus (įrodymus) dėl galimo tarnybinio nusižengimo patikrinimo, taigi nežymus termino praleidimas dėl termino pabaigos nedarbo dieną ( kovo 28 d.) nepažeidė jo teisių, kuriomis naudodamasis galėjo save ginti nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo.

Byloje taip pat nustatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą patikrinimo terminas Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. balandžio 6 d. pranešimu Nr.LV-19+01 ir 2021 m. balandžio 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus pranešimu Nr.LV-2125 buvo pratęstas iki 2021 m. balandžio 23 d. Tačiau, pareiškėjas, susipažinęs su dokumento (tarnybinio patikrinimo išvados) metaduomenimis sprendžia, kad dokumentas užregistruotas 2021 m. balandžio 23 d. numeriu Nr.TT-8 (3-čia eilutė „Dokumento registracijos data ir numeris“), tačiau įgalioto asmens (Kalėjimų departamento direktoriaus) patvirtintas tik 2021 m. balandžio 27 d. (8-ta eilutė „parašo sukūrimo data ir laikas), t. y. pasibaigus tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui, nes pratęsiant tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą buvo nurodyta konkreti data.

1. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių;

3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą);

Iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVIII skyrius reglamentavo pataisos įstaigos drausmės komisijos sudarymo tvarką ir kompetenciją (236 - 246 punktai). Aktualūs Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių punktai numatė:

- „245. Drausmės komisijos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas.“;

Nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. galiojęs Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių XX skyrius taip pat reglamentavo drausmės komisijos sudarymą ir kompetenciją (147 - 157 punktai). Aktualūs Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių punktai numatė:

Aktualiu laikotarpiu galiojusi Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio (nuteistųjų perkėlimas kitas pataisos įstaigas) 4 dalies redakcija numatė, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji gali būti perkelti į atvirą koloniją, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 3) nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 5 dalis numatė, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis - pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į atvirą koloniją ir pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Aktualiu laikotarpiu galiojusio Bausmių vykdymo kodekso Penktasis skirsnis numatė kokios kategorijos nuteistieji atlieka laisvės atėmimo bausmę atviroje kolonijoje (teismui nustačius tokią bausmę arba perkėlus nuteistąjį, atitinkantį nustatytus kriterijus, į atvirą koloniją) ir bausmės atlikimo ypatumus, nustatytus Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnyje:

1) laikomi be apsaugos, bet yra prižiūrimi;

2) nuo kėlimosi iki miego laiko turi teisę laisvai vaikščioti nustatytoje teritorijoje;

3) gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais;

4) gali be apribojimų gauti pasimatymus, pašto ir perduodamus siuntinius, smulkiuosius paketus, gauti ir siųsti laiškus, turėti telefoną ir juo skambinti;

5) jeigu yra būsto sąlygos, gali gyventi šalia atviros kolonijos su savo šeimomis;

6) atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki 14 valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio arba gydymosi ar mokymosi;

7) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, kartą per savaitę iki dviejų parų ne darbo metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys;

8) jeigu neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, kasmetinių atostogų metu gali parvykti į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenančius artimuosius giminaičius. Šios išvykos leidžiamos atviros kolonijos direktoriaus įsakymu. Kelionės išlaidas apmoka patys nuteistieji arba kiti jų nurodyti asmenys;

9) gali tęsti darbą, kurį dirbo iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo atviroje kolonijoje pradžios;

10) atviros kolonijos direktoriaus leidimu gali likusius tris mėnesius iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos bausmę atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose namuose.

2. Nuteistieji, išvykę už atviros kolonijos teritorijos ribų, taip pat šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyti nuteistieji gali būti stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistųjų išvykimo už atviros kolonijos teritorijos ribų ir jų stebėjimo elektroninio stebėjimo priemonėmis tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. <...>“.

Tokiu būdu, įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad atviroje kolonijoje atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo sąlygos yra lengvesnės ir jų teisinė padėtis yra kitokia nei pataisos namuose ar kalėjime laikomų nuteistųjų (laikymo sąlygos numatytos atskiruose Bausmių vykdymo kodekso skirsniuose).

Aktualiu laikotarpiu galiojusio Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio (Nuteistųjų laikymo sąlygos kamerų tipo patalpose) 1 ir 4 dalių redakcija numatė šiuos suvaržymus, paskyrus nuteistajam nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas:

4. Kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.“

Drausmės komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu V-125 (toliau- ir Aprašas), 4 punkte numatyta, kad drausmės komisija nagrinėja medžiagą, susijusią su nuteistojo bausmės atlikimo ar suimtojo suėmimo vykdymo režimo reikalavimų pažeidimu (4.1 papunktis); priima sprendimą dėl nuobaudos, kurią įstaigos direktoriui bus siūlomą skirti nuteistajam už padarytą režimo pažeidimą (4.2 papunktis); priima sprendimą dėl siūlymo įstaigos direktoriui neskirti nuobaudos nuteistajam, padariusiam režimo pažeidimą (4.3 papunktis); pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė pažeidimo, dėl kurio padarymo buvo įtariamas (4.4 papunktis). Drausmės komisija pagal poreikį teikimą, nutarimą arba įsakymo projektą, kitą dokumentinę medžiagą, susijusią su Darbo organizavimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodytų sprendimų priėmimu, pateikia direktoriui. Įstaigos direktorius, susipažinęs su pateikta dokumentine medžiaga, priima sprendimą, o nesutikdamas su drausmės komisijos siūlymu dėl nuteistajam skirtinos nuobaudos, turi teisę nuobaudos neskirti arba skirti kitą nuobaudą. Toks pataisos įstaigos direktoriaus sprendimas turi būti motyvuotas (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 157 punktas).

Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1R-203 (toliau- ir Pareigybės aprašymas), 3 punkte numatyta, kad direktoriaus pareigybė reikalinga vadovauti įstaigai, organizuoti jos darbą, įgyvendinant įstaigai pavestas funkcijas, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įstaigos struktūrinių padalinių veiklą. Pagal Pareigybės aprašymo 6.2 papunktį direktorius užtikrina, kad įstaigos veikla būtų pagrįsta teisėtumo, įstatymų viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, asmenų lygybės prieš įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese ir viešumo principais, o pagal Pareigybės aprašymo 6.9 papunktį pagal savo kompetenciją skatina ir skiria drausminės nuobaudas įstaigos pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat įstaigoje laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Teismas, patikrinęs tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, įvertinęs tarnybinio patikrinimo Išvadą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad minėta Išvada atitinka Tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtintus reikalavimus, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo R. G. padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas išsamiai ir visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės bei tarnybinio patikrinimo Išvadoje konstatuotas tarnybinis nusižengimas pagrįstas įrodymais, nurodant visas Tvarkos aprašo 24 punkte įtvirtintas aplinkybes.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų visumą, ir atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu neginčytinai nustatyta, kad pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.) už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus nuteistiesiems galėjo būti skiriama nuobaudos rūšis – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, tačiau tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis, kitose pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems ši nuobauda pagal BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą negalėjo būti skiriama. Taigi teisės akto galiojimo požiūriu nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas – negaliojo asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje ir pažeidusiems bausmės atlikimo režimo reikalavimus, nes BVK 142 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d., nenumatė šios nuobaudos rūšies – perkėlimo į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų – taikymo atvirosiose kolonijose laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Teismui nekilo jokių abejonių, jog pareiškėjas atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam G. G. 2020 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 69-355 paskyręs nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 20 parų; atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam L. J. 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 69-359 paskyręs nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 30 parų; atvirojoje kolonijoje atliekančiam bausmę nuteistajam P. D. 2020 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 69-360 paskyręs nuobaudą - perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų, pagal Drausmės komisijos siūlymus (protokoliniuose sprendimuose ir teikimuose) skirti nuobaudos rūšį – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, nesivadovavo konkrečia teisinius santykius reglamentuojančia specialia teisės norma – BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu (galiojusiu nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.), reglamentuojančiu laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų rūšis ir sąlygas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog nebuvo pakeistos ir pakoreguotos kitos teisės normos, reglamentuojančios nuteistųjų laikymo sąlygas, nesuteikia teisės pareiškėjui nesivadovauti specialia teisės norma – BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu (galiojusiu nuo 2019 m. liepos 6 d. iki 2020 m. birželio 19 d.), kuriame buvo įtvirtintos konkrečios ir aiškios nuobaudų skyrimo nuteistiesiems sąlygos ir pagrindai, nes, priešingai, BVK 142 straipsnis netektų savo teisinės galios ir tai būtų kliūtis nustatyti stabilią teisinę nuobaudų skyrimo tvarką.

Taigi visiškai akivaizdu, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriaus pareigas ėjęs valstybės tarnautojas turėjo pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos teisės aktus (Pareigybės aprašymo 5.5 papunktis) ir rūpestingai vykdyti Pareigybės aprašymo 6.2 ir 6.9 papunkčiuose nurodytas funkcijas vadovauti įstaigai taip, jog būtų užtikrinti jai pavesti uždaviniai ir funkcijos, t. y. bausmės vykdymo tvarka, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 str. 2 d.), tačiau to nepadarė, todėl pareiškėjo skundo argumentai, jog Drausmės komisijos sprendimais, kurie nėra panaikinti, juos priėmė nepažeisdamos nei priėmimo procedūros, nei teisės aktų reikalavimų, todėl jokio pagrindo abejoti nei jų sprendimais, nei šių Komisijos narių kompetencija pareiškėjas neturėjo pagrindo, yra nepagrįsti (ABTĮ 56 str.). Be to, pareiškėjas, eidamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigas, turėjo vadovauti įstaigai, organizuoti jos darbą, įgyvendinant įstaigai pavestas funkcijas, nurodytas Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, įgyvendinant valstybės politiką vykdant laisvės atėmimo bausmes, taip pat koordinuoti ir kontroliuoti įstaigos struktūrinių padalinių veiklą (ir Drausmės komisijos).

Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2072-492/2021).

Išvadoje nurodyti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė aplaidžiais (nerūpestingais) veiksmais, nevykdydamas minėtų teisės aktų reikalavimų ir pažeisdamas nustatytą pataisos įstaigos vidaus tvarką. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis (padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmė yra teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir nuteistųjų teisinės padėties pasunkinimas nepagrįstai paskiriant nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, ir nėra reikšminga tai, kad nuteistieji neskundė paskirtų nuobaudų). Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl besąlygiškai privalo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nepažeidė Vidaus tarnybos Statuto 39 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgė į visas minėtas aplinkybes ir paskyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą, kuri, teismo nuomone, yra adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl ir šiuo atveju (dėl tarnybinės nuobaudos parinkimo rūšies) naikinti ginčijamo Įsakymo nėra jokio pagrindo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. V-81 sudaryta komisija, tirdama pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, ir įstaigos vadovas, kuris turėjo teisę pagal Pareigybės aprašymo 6.9 papunktį skirti drausmines nuobaudas (nebuvo nušalintas nuo pareigų teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovavosi Išvadoje pateiktu pasiūlymu), paskirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą nepažeidė Tvarko aprašo reikalavimų, t. y. numatytų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo terminų, tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos, apibrėžiančios tarnybinių nuobaudų rūšis, skyrimo atvejus. Akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo žinoma tarnybinio nusižengimo sudėtis ir apimtis pažeidus konkrečias teisės normas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nenustačius Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2021 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. P-305 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Tyrimų skyriaus viršininkui R. G.“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.