Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs A. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nubaustas už tai, kad 2014-07-28 19 val. vairavo automobilį VW Golf, v. nr. (duomenys neskelbtini) Daržininkų kaimo ribose, Varėnos rajone ir buvo sustabdytas valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno Nerijaus Mataičio patikrinimui ir nepateikė transporto priemonės dokumentų: transporto priemonės registravimo dokumento, transporto priemonės techninę būklę patvirtinančio dokumento, draudimo poliso, t. y. nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, kurie nustatyti: 2002-04-30 LR Vyriausybės nutarimu Nr.598 patvirtintų ,,Pasienio teisinio režimo“ 9 punkte; 2000-10-10 Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 8 str. 1 d. 1 p.; Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 17 str. 1 p. Taip pat šūkavo, užgauliojo ir įžūliai elgėsi pareigūnų Nerijaus Mataičio ir Rasos Ivančikienės, vykdančių tarnybines pareigas, atžvilgiu, sakė necenzūrinius žodžius: ,,piemeny“, ,,smurgliau“, ,,tu neturi teisės tikrinti mano mašinos dokumentų, tau blogai baigsis“ ir pan., taip įžeidžiant pareigūnų garbę ir orumą. Nereagavo į pareigūnų teisėtus reikalavimus laikytis tinkamo elgesio viešoje vietoje bei pagarbos pareigas atliekantiems pareigūnams.

A. R. skundžia Varėnos rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir prašo panaikinti jam paskirtą baudą. Skunde teigiama, kad pareigūnams sustabdžiusiems jo automobilį, apeliantas pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilio draudimo dokumentus, tačiau nepateikė automobilio techninės apžiūros talono. A. R. nurodo, kad tarp jo ir pareigūnų įvyko apsižodžiavimas – vienas iš pareigūnų, su kuriuo jo santykiai konfliktiški nuo vaikystės, jį įžeidinėjo.

Motyvuojamoji dalis

A. R. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo teisė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 256 str. 3 d. nuos­ta­tas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam admi­nis­tra­cinio teisės pažeidimo bylą, yra numa­ty­ta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplin­ky­bes. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pa­žei­di­mas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir pa­nai­kintas. Bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui), šiuo at­ve­ju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija ren­kant įrodymus, galinčius patvirtin­ti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ne­tin­­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių pati­ki­mu­mą. ATPK 205 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasienio teisinio režimo taisyklių arba pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių pažeidimus. 2002-04-30 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 598 patvirtintų ,,Pasienio teisinio režimo“ 9 punkte nurodyta, kad asmenys, esantys pasienio ruože, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, muitinės ir kitų įgaliotų pagal kompetenciją atlikti patikrinimą valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnų reikalavimu privalo pateikti asmens, transporto priemonės, gabenamų krovinių, prekių dokumentus, leisti apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus teisėtus pareigūnų reikalavimus. ATPK 187 str. 2 dalyje numatyta atsakomybė už Valstybės sienos apsaugos tarnybos, pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Teismas pripažino A. R. padarius pažeidimus numatytus ATPK 187 str. 2 d. ir ATPK 205 str. 1 d., remdamasis VSAT prie LR VRM Aleksandro Barausko užkardos jaunesniojo specialisto Nerijaus Mataičio surašytais administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 91-29 ir tarnybiniu pranešimu, taip pat Vyganto Gutausko ir Rasos Ivančikienės tarnybiniais pranešimais, t.y. teismas rėmėsi tik rašytine bylos medžiaga, kurią išnagrinėjus, negalima vienareikšmiškai paneigti (patvirtinti) administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad teisminio nagrinėjimo teisme metu nebuvo apklausti patikrinime dalyvavę pareigūnai Nerijus Mataitis, Rasa Ivančikienė, Vygantas Gutauskas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribodamas tik šių asmenų rašytiniais paaiškinimais, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad A. R. atsisakė pateikti dokumentus, tačiau apklausiamas teismo posėdžio metu A. R. nurodė, kad pasieniečiams paprašius dokumentų, jis pateikė vairuotojo teises ir mašinos techninį pasą, liudytojas I. P. nurodė, kad A. R. atsisakė pateikti automobilio techninės apžiūros taloną (b. l. 17-18). Teismas spręsdamas, kad apeliantas nepateikė jokių dokumentų nenurodė, kodėl remiasi pareigūnų rašytiniais paaiškinimais ir atmeta A. R. ir I. P. paaiškinimus. Taip pat posėdžio metu neapklausus pareigūnų, negalima nustatyti, kaip pažeidėjas įžeidė pareigūnų garbę ir orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylos proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų tarp pareigūnų, A. R. ir liudytojo I. P. duotų paaiškinimų, t.y. nesiaiškino ar pažeidėjas pateikė kokius nors dokumentus pareigūnams, kaip juos įžeidinėjo bei nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, tuo pažeisdamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali būti laikomas teisėtu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ginčijamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. R. skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.