Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės, dalyvaujant P. Č. ir jos atstovui Irmantui Čičiurkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. Č. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja P. Č. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015-06-01 sprendimą Nr. (6.5) I-3687 (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad 2014-12-29 su prašymu kreipėsi į VSDFV, prašydama grąžinti neišmokėtą pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Atsakovė 2015-01-22 sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą ir pasiūlė pateikti įrodymus, pagrindžiančius termino praleidimą. Pareiškėja su atsakovės argumentais nesutiko, todėl 2015-01-28 pateikė pakartotinį pranešimą atsakovei, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 pensijų skyrių išmokėti susidariusią nepriemoką. Atsakovė 2015-02-13 sprendimu Nr. (6.5) I-1071 atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-01-28 skundus nagrinėti atsisakė.

Pareiškėja paaiškino, kad 2015-05-12 kreipėsi į atsakovę su skundu, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 pensijų skyrių išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau atsakovė 2015-06-01 Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovė pažeidė pareiškėjos teises.

Pažymėjo, kad nežinojo, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kol dėl jo nepasisakė Konstitucinis Teismas. Pabrėžė, kad 2010 m. sausio mėn. gavusi sumažintą pensiją, nemanė, kad pažeidžiamos jos teisės, nes buvo priimtas Laikinasis įstatymas. Apie savo pažeistas teises sužinojo tik Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą tenkinti visą.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pažymėjo, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, todėl darė išvadą, kad pareiškėja apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo 2010 metų sausio mėnesį. Nurodė, kad pareiškėja su prašymu dėl 2010–2011 metais negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo į Fondo valdybą kreipėsi 2014-12-29 ir 2015-01-28, todėl, atsakovės teigimu, pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2015-02-13 sprendimu Nr. (6.5) I-1071, įvertinusi pareiškėjos argumentus, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-01-28 prašymus.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs, jog savo pažeistas teises dėl tokios pensijos nepriemokos suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Nurodė, kad termino eigos pradžią teismas laikė pirmos sumažintos pensijos išmokėjimą.

Pažymėjo, kad pareiškėja, reikalaudama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 pensijų skyrių išmokėti jai senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, 2015-05-12 su skundu dar kartą kreipėsi į VSDFV. Atsakovės teigimu, pareiškėjos reikalavimai jau buvo išnagrinėti, o 2015-05-12 skunde pareiškėja nebuvo nurodžiusi jokių naujų faktinių duomenų ir aplinkybių, todėl sprendė, kad pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2015-05-12 prašymą kaip kartotinį.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV 2015-06-01 sprendimo Nr. (6.5) I-3687 teisėtumo bei pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai, atsakovė VSDFV pareiškėjos 2015-05-12 skundą/pareiškimą atsisakė nagrinėti, motyvuodama, jog dėl pareiškėjos keliamų reikalavimų atsakovė yra priėmusi sprendimą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 15 punkte nustatyta, kad skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su 2014-12-29 ir su 2015-01-28 prašymais/pareiškimais kreipėsi į atsakovę, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-jo pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai susidariusią senatvės pensijos 2 487,54 Eur nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Savo prašyme nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido (b. l. 21–23, 24–27). Atsakovė dėl nurodytų pareiškėjos prašymų/pareiškimų 2015-02-13 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-1071 „Dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakymo 2014-12-29 ir 2015-01-28 skundus nagrinėti iš esmės“ (b. l. 30–32). Sprendimu atsakovė atsisakė atnaujinti praleistą terminą skyriaus 2010 metų sausio mėnesio sprendimui (kaip valiniui aktui, veiksmui) apskųsti ir vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014-12-29 ir 2015-01-28 prašymus/pareiškimus, kaip pateiktus praleidus 3 metų apskundimo VSDFV terminą, ta apimtimi, kuria pareiškėja prašė išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, nes ji nepateikė jokių argumentų ar motyvų, įrodančių, kad 3 metų apskundimo terminą ji praleido dėl objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių, aplinkybių bei prašė įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-jį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31. Pareiškėja 2015-05-12 su skundu/pareiškimu dar kartą kreipėsi į VSDFV, prašydama įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3-jį pensijų skyrių išmokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 (b. l. 33–35). Atsakovė 2015-06-01, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 str. 6 dalimi ir Taisyklių 30 punktu, pareiškėjos 2015-05-12 skundą/pareiškimą atsisakė nagrinėti, kaip pakartotinį (b. l. 19–20).

VAĮ 23 str. 6 dalyje nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.

Įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad 2015-05-12 pareiškėjos skunde/pareiškime (b. l. 33–35) iš esmės buvo keliami tie patys reikalavimai, klausimai ir prašymai, kurie 2015-02-13 VSDFV sprendimu Nr. (6.5) I-1071 jau buvo atsisakyti nagrinėti bei pateikta visa informacija, todėl VSDFV 2015-06-01 sprendimas Nr. (6.5) I-3687, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją, jog pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, yra teisėtas ir pagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja priimtų VSDFV 2015-01-22 ir 2015-02-13 sprendimų neskundė, todėl darytina išvada, kad su priimtais VSDFV sprendimais pareiškėja sutiko.

Pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundo reikalavimas atmestinas, todėl prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Vadovaudamasis ABTĮ 44–45, 85–87 straipsniais, 88 str. 1 dalimi, 127, 129 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos P. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.