- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-14
- Bylos Nr.
- Iv-17-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01190-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovui Nedui Radišauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą.
Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, jog 2003 m. gegužės mėnesį pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-uosiuose pataisos namuose buvo sužalota sveikata. Jis buvo stipriai sumuštas, padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas neteko darbingumo. Dėl pareiškėjui padaryto sunkaus sveikatos sužalojimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iki šiol dar nėra baigtas. Pareiškėjas 2010 metų spalio mėnesį kreipėsi į teismą, prašydamas jam priteisti iš atsakovo neturtinę žalą. Kadangi pareiškėjui sunkus sveikatos sužalojimas padarytas 2003 m. gegužės 25 d., o su skundu į teismą kreipėsi tik 2010 metų spalio mėnesį, pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą senaties terminą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjo prašymas dėl senaties termino atnaujinimo patenkintas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas grąžino administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog pareiškėjas ilgą laiką buvo sunkios sveikatos būklės, todėl neturėjo galimybės kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų paskirtas atstovas, kuris atstovautų pareiškėjo interesus. Pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-753-03 dėl sunkaus sveikatos sužalojimo, nustačius, kad jam nusikalstama veika padaryta fizinė žala, tačiau iki šiol nėra nustatytas jį sužalojęs asmuo. Pareiškėjas manė, jog, kol nebaigtas atlikti ikiteisminis tyrimas, jis negali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo mamai išaiškinus, jog jis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, pastarasis šia teise pasinaudojo. Kadangi Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų pareigūnai neteisėtu neveikimu, t.y. pareigos užtikrinti asmenų įkalinimo įstaigose saugumą nevykdymu, pažeidė LR Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pataisos įstaigų režimo reikalavimą dėl nuolatinės nuteistųjų priežiūros ir 113 straipsnyje įtvirtintą pataisos namų režimo užtikrinimo priemonę – neužtikrino teisės bei režimo pažeidimų prevencijos, nepadėjo nustatyti pareiškėjui žalą padariusio asmens ar asmenų, pareiškėjui atsirado neturtinė žala. Atsakovas iki dabar nėra atlikęs veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, baudžiamojoje byloje nepriimtas joks procesinis dokumentas, todėl iki šios dienos pareiškėjas patiria neturtinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su teisėtų lūkesčių, teisinio apibrėžtumo ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principų nevykdymu iš atsakovo pusės. Prašo tenkinti skundą ir priteisti iš atsakovo 500000 Lt neturtinės žalos. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo atnaujinti praleistą senaties terminą kreiptis į teismą.
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog pareiškėjas bausmę Pravieniškių 1-uose pataisos namuose atlikinėjo nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2003 m. gegužės 25 d. Dėl patirto sužalojimo pareiškėjas buvo skubos tvarka etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu asmenys, sužaloję nuteistąjį M. K. nenustatyti, nors buvo imtasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad greitai ir išsamiai būtų atskleista nusikalstama veika, tinkamai pritaikytas įstatymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal LR bausmių vykdymo kodekso 10, 11, 70 straipsnius, pareiškėjas turėjo teisę su prašymu kreiptis į pataisos namų administraciją, jog būtų perkeltas į kitą būrį dėl jaučiamos grėsmės. Jei pataisos namų administraciją būtų pateikusi neigiamą atsakymą į pareiškėjo prašymą, tuomet būtų galimas priežastinis ryšys dėl pataisos namų administracijos veiksmų ir pareiškėjo sužalojimo, t.y. kilusių padarinių. Šiuo atveju pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė ir pareigūnai nežinojo apie jam kylančią grėsmę. Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, nors turėjo galimybę gauti teisinę informaciją. Yra numatyta, kad kiekvienas nuteistasis turi teisę į teisinę pagalbą, asmeniui yra sudarytos sąlygos kreiptis į advokatą, asmuo turi galimybę būti konsultuojamas, įstaigos vadovybė taip pat priima nuteistuosius ir juos konsultuoja. Prašo skundą atmesti bei taikyti ieškinio senaties terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas prašo teismo atnaujinti senaties terminą skundui paduoti ir iš atsakovo priteisti 500000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Termino praleidimo priežastimi nurodo sunkią sveikatos būklę po patirto sužalojimo bei tai, jog buvo įsitikinęs, kad nebaigus atlikti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl jo sužalojimo, neturi teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis Civilinio kodekso (toliau – CK) normomis.
Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 - 6.250 straipsniuose nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.271 straipsnyje yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). Neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atlyginimo kontekste, egzistuoti negali. Atsižvelgus į nelaimingo atsitikimo pobūdį, pasekmes, sužalojimus, skausmą, išgyvenimus – būtų pagrindas priteisti žalos atlyginimą, tačiau atsakovo atstovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Reikalavimams dėl padarytos žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.).
Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t.y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008). Teismas pažymi, kad tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).
Remiantis byloje pateiktais įrodymais, pareiškėjui teisė į neturtinės žalos atlyginimą atsirado jo sužalojimo dieną – 2003 m. gegužės 25 d., o trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2006 m. gegužės 25 d. Pareiškėjas į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi 2010 m. spalio 18 d.. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi žymiai praleidęs CK 1.125 str. 8 p. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą (b.l. 4-5).
Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (fizinio asmens sunki liga, padariusio žalą asmens neradimas, neraštingumas ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-718/2009). Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.124 str., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011). Sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėtina, kad negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008).
Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2003 m. sausio 3 d. iki 2003 m. gegužės 25 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių 1-ojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 514 įstaigos pavadinimas pakeistas į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1063 Pravieniškių 1-ieji pataisos namai, Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija ir Pravieniškių 3-ieji pataisos namai reorganizuoti sujungiant juos į naują juridinį asmenį – Pravieniškių pataisos namus - atvirąją koloniją.) 2003 m. gegužės 25 d. Pravieniškių 1-ojoje sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00753-03 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d., dėl to, kad 2003 m. gegužės 25 d. apie 11 val. į Pravieniškių 1-osios SR PDK Sveikatos priežiūros tarnybą buvo pristatytas nuteistasis M. K., gim. 1979 m. gegužės 26 d., su kirstine žaizda galvoje, kraujosruvomis veide, nugaroje, be sąmonės. Tyrimo metu nustatyta, kad 2003 m. gegužės 25 d. apie 11 val. į maldos namų patalpas su sužalota galva M. K. užėjo vienas ir nieko nepaaiškinęs susmuko, praradęs sąmonę. Jis buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Ikiteisminio tyrimo metu asmenys, sužaloję nuteistąjį M. K. nenustatyti (b.l. 41, baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga). Dėl sužalojimo M. K. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Vilniaus Greitosios pagalbos ligoninėje. 2003 m. rugpjūčio 8 d. Medicininės socialinės ekspertizės komisijos sprendimu M. K. paskirta II-a invalidumo grupė, 2004 m. kovo 12 d. M. K. paskirta III-ia invalidumo grupė, 2005 m. kovo 18 d. III-ia invalidumo grupė pratęsta 2 metams (b.l. 14-15).
Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi tik 2010 m. spalio 18 d. (b.l. 4-5), t.y. pasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui. Pareiškėjas, grįsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas jį sužalojęs asmuo, ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, jis neturi teisinio išsilavinimo, atsakovo atstovo pareigūnai neišaiškino jam teisės pareikšti ieškinį, neinformavo apie teisę į teisinę pagalbą, jo sveikatos būklė sunki, laisvė yra apribota, todėl neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl žalos atlyginimo.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjo sveikatos būklė buvo tokia, kad neleido jam pačiam arba pasitelkiant kitus asmenis kreiptis į teismą nustatyta tvarka. Byloje esantis išrašas iš M. K. ligos istorijų (b.l. 14-15) rodo, kad jo sveikatos būklė gerėjo. 2003 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjui paskirta II-a invalidumo grupė, 2004 m. kovo 12 d., 2005 m. kovo 18 d. – paskirta III-ia invalidumo grupė, 2004 m. kovo 17 d. pareiškėjas nesant poreikio gydyti stacionare išrašytas į Pravieniškių 2-uosius pataisos namus. Pareiškėjas turi savo artimuosius, draugus, todėl savo pažeistas teises galėjo laiku ir tinkamai įgyvendinti jiems padedant. Motyvas dėl negalėjimo sudaryti sutartį su advokatu, atmestinas, nes būdamas apdairus ir rūpestingas turėjo realias galimybes kreiptis dėl nemokamos teisinės pagalbos į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjas neįrodė, kad kitas asmuo nebuvo įgaliotas atlikti visus veiksmus, susijusius su žalos atlyginimu, anksčiau nei buvo įgaliota pareiškėjo mama (2010 m. sausio 7 d. įgaliojimu ir 2011 m. sausio 8 d. įgaliojimu) dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjo argumentai, kad atsakovo atstovo pareigūnai neišaiškino jam teisės pareikšti ieškinį, neinformavo apie teisę į teisinę pagalbą, laikytini subjektyviais, nepagrįstais jokiais konkrečiais įrodymais. Pažymėtina, jog M. K. situacija nepasikeitė, jis ir šio skundo padavimo metu atlieka bausmę, tačiau jam nuo 2010 m. balandžio 22 d. teikiama antrinė teisinė pagalba (b.l. 6). 2011 m. lapkričio 2 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-11-P-1019-4294 pareiškėjui antrinės teisinė pagalba teikiama iki 212 m. kovo 31 d. (b.l. 101).
Subjektyvus M. K. įsitikinimas, kad nenustačius jį sužalojusio asmens ir nebaigus atlikti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje dėl jo sužalojimo, jis neturi teisės kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nesuponuoja galimybės atnaujinti senaties terminą. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00753-03 Pravieniškių 1-ųjų PN Vidaus tyrimų tarnybos buvo pradėtas skubiai - 2003 m. gegužės 25 d. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, apie įvykį pranešta Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūrai, apklausti 28 liudytojai, pavesta užduotis Kauno m. VPK OVS dėl operatyvinių priemonių įtariamiesiems nustatyti, 2003-05-26 buvo atliktas M. K. tyrimas bei papildomas tyrimas 2003-06-24, 2003-07-10 M. K. buvo pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje, 2003-09-23 atlikti asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas veiksmai (prijungtos apžiūrai baudž. bylos Nr. 03-1-753-03 medžiaga). Visi paminėti veiksmai baudžiamojoje byloje buvo atlikti iki ieškinio senaties termino pasibaigimo, t.y. iki 2006 m. gegužės 25 d. Situacija baudžiamojoje byloje iš esmės nepasikeitė ir pasibaigus nurodytam kreipimosi į teismą terminui (baudžiamosios bylos Nr. 03-1-753-03 b.l. 75, t.2, b.l. 121), tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui kreiptis į teismą 2010 m. spalio 18 d. Todėl atmestinas pareiškėjo abstraktus, jam palankia linkme interpretuojamas motyvas, nepagrįstas įrodymais, jog nepasibaigęs ikiteisminis tyrimas turėjo įtakos nustatytu terminu kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, patirtos jį sužalojus. Taip pat negalėjo įtakoti kreipimuisi į teismą nustatytu terminu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas pareiškėją sužalojęs asmuo (ar asmenys). Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas sieja su jo sveikatos sužalojimu, bet ne su nusikaltimu ( LR CK 6.250 str. 2 d.), o reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia valstybei, atstovaujamai pataisos namų, bet ne jį sužalojusiam asmeniui (asmenims).
Todėl nėra jokio pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti ir tai yra pagrindas skundui atmesti (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 punktu teisėja
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.