Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. (toliau – apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo ji nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 35 Eurų bauda, nustatė :

Aprašomoji dalis

J. G. teismo nubausta pagal LR ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad ji 2015 m. birželio 16 d., apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairavo automobilį Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini), važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Volvo S60, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Taip pat J. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad ji 2015 m. birželio 16 d., apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobilį Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini), ir pakliuvusi į eismo įvykį, iš eismo įvykio pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla J. G. dėl šio pažeidimo nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde nurodoma, kad apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai nesutiko padariusi ATPK pažeidimus, apie juos sužinojo iš draudimo brokerio, kai kreipėsi dėl naujos draudimo sutarties ir pati dėl to kreipėsi į policiją. Apeliantė nurodo paaiškinusi, kad tariamo įvykio dieną (2015 m. birželio 16 d.) automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastačiusi Krivių g., aikštelėje prie Užupio gimnazijos Vilniuje, o apie 09.00 val. tvarkingai išvažiavo iš aikštelės, nekliudžiusi nė vieno automobilio. Taip pat nurodė, kad ant jos automobilio pažeidimas yra senas, atsiradęs nuo praėjusios žiemos, t.y. atsiradęs prieš pusmetį iki tariamo įvykio dienos (2015 m. birželio 16 d.). Taip pat nurodo pabrėžusi, kad nesutampa viršutinė įbrėžimo dalis ant jos automobilio, lyginant su viršutine dalimi pažeidimų, užfiksuotų ant T. B. automobilio.

Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiame raštelyje, rastame ant T. B. automobilio, kuriame nurodoma, kad T. B. automobilio šoną nubrėžė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodytas raštelio autorius, nenurodyti kontaktiniai duomenys. Taip pat pažymi, kad nei policija, nei teismas nenustatė raštelio autoriaus, todėl jis nebuvo apklaustas, o raštelio turinys liko nepatikrintas. Liko neišaiškinta, ar autorius pats matė tariamą įbrėžimą, ar jam kas pasakojo, ar įvykio metu buvo pakankamai arti automobilių, ar neturi giminystės ar kitokių sąsajų su T. B., kurie galėtų įtakoti jo nuomonės objektyvumui.

Skunde nurodoma, kad byloje nesant jokių įrodymų, kad apeliantė, vairuodama galimai kliudė automobili Volvo 360, nepaneigta aplinkybė, kad būtent T. B., vairuodama automobili Volvo 360, galimai kliudė apeliantės automobilį Renault Clio, o po to, galimai pati T. B., ar kas nors jos prašymu, parašė raštelį. Tokiu būdu, pasak apeliantės, skundžiamame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarime nurodyta aplinkybė, jog būtent apeliantė 2015-06-16, apie 09.00 val., Krivių g. 5, Vilniuje, vairuodama automobili Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį T. B. automobilį Volvo 860, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, yra nepagrįsta leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl neįrodyta. Teigia, kad byla turėjo būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Motyvuojamoji dalis

J. G. skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal LR ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, remiantis minėta nuostata, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-05-28 nutarimas). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

LR ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad apeliantė paaiškinime nurodė 2015-06-16 jokiame eismo įvykyje nedalyvavusi, tik 2015-07-02 drausdama automobilį Renault Clio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad policijoje registruotas kažkoks įvykis. Kitą dieną su dukra apžiūrėjusios automobilį, jokių naujų apgadinimų nepastebėjo, išskyrus apgadinimą priekiniame kairiame šone, kuris jau buvo pastebėtas žiemą (b.l. 11).

Analogiškas aplinkybes apeliantė nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad dėl pažeidimo neprisipažįsta, o ant jos automobilio esantis apgadinimas yra senas, jį pastebėjo dar žiemą (b.l. 35-36).

J. G. laikosi tokios pozicijos ir apeliaciniame skunde.

Taigi, apeliantė neigia padariusi inkriminuotą pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.

Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek teisės pažeidėją kaltinančius, tiek ją teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Matyti, kad byloje esančia eksperto išvada nustatyta, jog tikėtina, kad pašalinės dažų dangos pėdsakai, rasti ant automobilio „Volvo 360“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dešinės pusės durelių, yra iš automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio kairės pusės dažų dangos (b.l. 20-25).

Apklausta teismo posėdyje ekspertė paaiškino, kad gali būti dažai ir nuo kitų to paties modelio automobilių dangos. Taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra perdažymo danga, kadangi pavyzdžiuose yra net keli sluoksniai – porėtas glaistas, gruntas, emalis ir lakas (b.l. 47-50).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo posėdyje tirta nebuvo. Taip pat nebuvo aiškinamasi, kokio senumo apgadinimai ant apeliantės automobilio.

Byloje esančioje Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos fotolentelėje užfiksuoti minėtų automobilių apgadinimai (b.l. 14-16), tačiau apeliantės gynėjas posėdyje kėlė versiją, kad neatitinka apgadinimų aukščiai, kad automobiliai negalėjo net teoriškai sąveikauti. Tai, kad automobilių apgadinimų aukščiai šiek tiek skiriasi pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas, tačiau konstatavo, kad šie skirtumai nėra esminiai, o automobilių apgadinimo pobūdis sutampa. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teismas nėra kompetentingas tą nuspręsti, tai nustatyti gali tik specialiųjų žinių turintis specialistas.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra užfiksuota eismo įvykio vietos schema. Apeliantė skundžiamu nutarimu nubausta už tai, kad ji važiuodama Krivių g. 5, Vilniuje, automobiliu Renault Clio, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, tačiau byloje esanti eismo įvykio vietos schema nubraižyta L. Asanavičiūtės g. 8 kieme (b.l. 6). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo galimybės įvertinti ir pačios T. B. veiksmus, ar pastarosios automobilis buvo paliktas stovėti KET leistinoje vietoje, neužstačius pravažiavimo ir pan.

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas nepašalino šių neaiškumų, tokiu būdu, pažeidė LR ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, t.y. nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai neišanalizavo visų aplinkybių, reikšmingų bylai teisingai išspręsti. Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti, ar J. G. veiksmuose yra inkriminuoto teisės pažeidimo sudėtis, ar jos nėra. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimas yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., nutarė :

tenkinti J. G. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.