- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- 1-3780-1033/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53928-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- J. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei atsiprašyti nukentėjusiojo. 2017 m. vasario 6 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L. 2018 m. lapkričio 10 d., apie 20.45 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,51 promilės girtumas), tarpusavio konflikto su motina S. L. metu, tyčia ranka vieną kartą sudavė motinai S. L. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė savo artimajam giminaičiui S. L. fizinį skausmą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę visiškai prisipažino ir parodė, kad kartu su motina gyvena jiems priklausančiame trijų kambarių bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 10 d. vakare pas draugus išgėrė 4 litrus alaus, po ko, apie 20.45 val., išėjo į namus. Buto virtuvėje buvo motina S. L.. Jis matė, kad motina taip pat buvo neblaivi. Paprašė motinos paskolinti 20 eurų, nes norėjo dar išgerti alaus, tačiau motina pinigų nepaskolino, jis supyko, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu vieną kartą jis ranka sudavė motinai į galvos sritį. Konflikto metu bute buvo ir tėvas, tačiau jis konflikto nematė, nes miegojo savo kambaryje. Po konflikto iš karto nuėjo į savo kambarį, o motina liko virtuvėje ir iškvietė policijos pareigūnus. Netrukus pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Tą patį vakarą buvo pristatytas į policijos komisariatą, jam buvo nustatytas 1,51 promilės girtumas bei buvo uždarytas į areštinę. Dėl to, kad sukėlė motinai fizinį skausmą nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs, norėtų jos atsiprašyti. Kol vyks tyrimas, laikinai gali gyventi pas savo draugą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).
Nukentėjusioji S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su vyru ir sūnumi J. gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso jos vyrui. 2018 m. lapkričio 10 d. buvo namuose kartu su vyru, apie 20.45 val., sūnus J. grįžo namo neblaivus, pradėjo jos prašyti 20 eurų, ji pasakė, kad neduos. Tarp jų kilo žodinis konfliktas ir jie apsistumdė. Tuomet sūnus ranka sudavė jai per galvą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Tokie konfliktai tarp jų kyla tik, kai sūnus būna neblaivus. Kai sūnus blaivus, jie sutaria gerai. Šio konflikto vyras nematė, nes buvo kitame kambaryje (b. l. 10).
Įvykio registracijos kortelėje užfiksuoti iškvietimo duomenys dėl smurto artimoje aplinkoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kad pranešėją S. L. sumušė jos neblaivus sūnus (b. l. 5).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad pagal gautą iškvietimą 2018 m. lapkričio 10 d. į įvykio vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvykę policijos pareigūnas nustatė, jog smurtą patyrė S. L., kurios apklausti dėl fizinės būklės nebuvo galimybės. S. L. buvo akivaizdžiai neblaivi ar apsvaigusi (į alkotesterį nesugebėjo įpūsti). S. L. nustatytas sužalojimas – patinimas kaktos srityje. Smurtu įtariamas J. L. buvo ramus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs (į alkotesterį įpūsti nesugebėjo). Pranešėja S. L. paaiškino, kad jos sūnus J. L. reikalavo iš jos duoti 20 eurų, tačiau ji atsisakė, todėl sūnus trenkė jai į galvos sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Matomi smurto požymiai, t. y. patinimas kaktos viršuje. Įvykio vieta tvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 19-20).
Pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje patvirtina tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes (b. l. 22).
Asmens blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu duomenys patvirtina, kad J. L. 2018 m. lapkričio 10 d. 21.23 val. nustatytas 1,51 promilės girtumas (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog yra pilnai įrodyta, kad J. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. lapkričio 10 d., apie 20.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su motina S. L. metu, tyčia sudavė jai ranka vieną kartą į galvos sritį ir sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai, nes panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį - motiną.
Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.
J. L. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi, prašė bausmę sumažinti (b. l. 50)
Nukentėjusioji S. L. informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 51). Prieštaravimų nereiškė.
Skirdamas bausmę J. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę (dirba, anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, turi galiojančių nuobaudų, linkęs piktnaudžiauti alkoholiu), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis artimas tokios bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnis). Taip pat kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. L. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
J. L. padarė smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, nukentėjusios teigimu J. L. yra smurtavęs prieš ją ir anksčiau, todėl kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
J. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. lapkričio 10 d. 21.22 val. iki 2018 m. lapkričio 11 d. 12.38 val. – vieną dieną (b. l. 24-25), todėl, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje), nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 10 d. 21.22 val. iki 2018 m. lapkričio 11 d. 12.38 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1) pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.
2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.