Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant A. P.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, romų tautybės, nevedęs, 4 klasių išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, teistas 2015 m. liepos 9 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 straipsnio 1 dalimi 270 MGL (10260 Eur. ) bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 daliu 180 MGL (6840 Eur. ) Į bausmės laiką įskaičius laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime, laikyta, kad 2015 m. liepos 9 d. G. S. visiškai atliko jam paskirtą bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2019 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 21.10 val. iki 23.45 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtaudamas prieš savo šeimos narę - sugyventinę J. S., tai yra kumščiu, tyčia suduodamas jai ne mažiau penkių kartų į veido sritį, pataikydamas į kairį antakį, kairę akį, kairį žandą, kairį skruostikaulį, kairės pusės užausį, ne mažiau 15 kartų kumščiu suduodamas į įvairias kūno vietas, t. y. krūtinę, šonkaulius, kairį žastą, tempė už plaukų, ko pasekoje J. S. pargriuvus ant grindų, ne mažiau trijų kartų įspirdamas į kairės pusės krūtinės sritį, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai J. S. muštines žaizdas kairiame antakyje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, kairiame užausyje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairiame šone, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžius, kairės pusės 10, 11-to šonkaulių lūžius - tuo padarydamas J. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2019 m. liepos 14 d. vakare, grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo į namus neįleido, t.y. neatidarė durų, sugyventinė J. S.. Su J. S. gyveno kaip vyras su žmona, 8 mėnesius. Tą vakarą kai jis buvo įleistas į namus buvo išgėręs bei sugyventinė jau buvo su prakirstu antakiu, kruvina. Jie susipyko, todėl kambaryje pradėjo stumdytis, ir jis J. S. abejomis rankomis pastūmė krūtinės srityje ir ši nugriuvo tarp lovos ir spintelės į tarpą ant grindų. Sugyventinei atsikėlus, jie toliau pykosi bei paskui jie balkone parūkė ir jis nuėjo miegoti. J. S. iškvietė policiją. Po įvykio jie buvo susitaikę ir vėl gyveno kartu, tačiau dabar jau vėl 4 dienas gyvena atskirai. Jis sugyventinę tik pastūmė vieną kartą, dėl smūgių, kad buvo suduoti iš rankų ar kojų jis neprisimena, smūgių suduoti negalėjo, į galvos sritį nesudavė. Specialisto išvada nustatyti lūžiai galėjo atsirasti, kai sugyventinė griuvo ant spintelių, nes ten tokia vieta, kad galėjo ir užsigauti ir susilaužyti. Jeigu būtų buvęs blaivus, kitaip būtų viską matęs. Savo elgesį vertina blogai, nereikėjo taip daryti. Sutinka atlyginti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu G. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. liepos 15 d. apklausos metu jis nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Maždaug prieš pusę metų susipažino su J. S., kartu išsinuomojo bendrabutį, adresu (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. 2019 m. liepos 14 d. apie 21 val. grįžo į namus neblaivus, namuose buvo sugyventinė J., ji iš karto jo neįsileido į namus. Kai sugyventinė atidarė buto duris jis pasakė, kad jam reikia savo daiktų, tačiau ji ant jo pradėjo šaukti, rėkti ir neleido įeiti į kambarį. Tuomet jis dešine ranka, sugyventinę pastūmė, ji nugriuvo tarp minkštos dalies sofos-kampo ir spintelės, matė ,kad ji atsitrenkė į spintelę, tačiau kuria tiksliai kūno vieta neprisimena. Jis nuėjo į balkoną parūkyti, tuomet paskui jį atėjo ir sugyventinė J.. J. pradėjo varyti jį iš namų, tuomet jis J. dešinės rankos delnu sudavė per galvą, pataikė į pakaušį. Sudavė tik vieną kartą, nes J. pradėjo šaukti ir ranka trenkė atgal, pataikydama į veidą. Daugiau smūgių jis J. nesudavė. Baigęs rūkyti, nuėjo į kambarį miegoti. Kai atvyko policijos pareigūnai jis miegojo, jie jį pažadino, sulaikė ir išsivežė į areštinę (b. l. 150-153). Pagarsinus parodymus kaltinamasis G. S. nurodė, kad parodymai teisingi.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad kaltinamasis G. S. yra jos sugyventinis. 2019 m. liepos 14 d., vakare, apie 21.30 val. grįžo į namus sugyventinis G. S.. Prieš tai ji buvo balkone, matė, kad sugyventinis pareina, priėjo, atrakino duris bei jas atidarius sugyventinis iš karto sudavė smūgį iš kumščio į kairį antakį. Po to prasidėjo priekaištai ir jos daužymas, t.y. buvo daužoma iš kumščio į veidą. Po smūgių G. S. liepė nusiprausti, nusiprausus, G. S. vėl ją spardydavo, tampydavo už plaukų. G. ją stumdė, buvo nugriuvusi, tačiau ne į spintelės kampą užsigavo, bet iš kojų sudavus jai tos mėlynės atsirado. Iš kojų buvo suduota į kairę pusę, į kairę veido sritį, buvo suduoti 4-5 smūgiai, o iš kumščio buvo suduota daugiau negu 2-3 kartai. Smurtavimas tęsėsi iki kol G. pavargęs apie 23.30 val. atsigulė, o ji tik tada galėjo iškviesti pareigūnus. Įvykio metu buvo išgėrusi, neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamojo. Iškviesti atvykę pareigūnai matė ant grindų plaukų ir kraujo. Ji buvo greitosios išvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyti kairėje kūno pusėje lūžę šonkauliai, o veido srityje kairės pusės skruostikaulis ir žandikaulis. Paleista iš ligoninės ji dar važiavo į policiją. Dėl sužalojimų gydymas tęsėsi ilgai, turėjo nedarbingumą, nedarbingumas dar iki sausio 4 d. Buvo komplikacijų, tai gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje ir buvo atlikta operacija. Po to įvykio, ji G. S. atleido ir gyveno vėl kartu. Po kiek laiko vėl tarp jos ir G. S. įvyko konfliktas, todėl kartu vėl nebegyvena. G. S. jos atžvilgiu smurtavo pirmą kartą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu J. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. liepos 15 d. apklausos metu ji nurodė, kad 2019 m. liepos 14 d., apie 21.10 val. į bendrabučio kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) atėjo girtas sugyventinis G. S., pradėjo belsti į kambario duris ir reikalauti, kad ji jį įsileistų į vidų. Jai tik atrakinus kambario duris G. S. pradėjo ją mušti, t.y. kumščiu sudavė į veidą ne mažiau penkių kartų, po kurių ji nugriuvo. Kada ji po smūgių sudavimo atsistodavo arba atsisėsdavo ant fotelio ar lovos, G. S. arba griebdavo už plaukų ir tempdamas pargriaudavo, arba suduodavo jai vėl kumščiu, kad ji pargriūtų. Smūgių kumščiu sudavė ne mažiau penkiolika kartų į įvairias kūno vietas. Taip jis ją mušė apie tris valandas laiko. Per tą laiką ji daugiausiai gulėdavo ant grindų, nes jai tik pabandžius keltis, G. S. vėl ją pargriaudavo. Kada ji gulėdavo ant grindų G. S. jai įspirdavo. Jai į įvairias kūno vietas buvo įspirta ne mažiau dešimties kartų. Pavargęs nuo jos mušimo G. S. atsigulė į lovą ir užmigo. Tik tada apie 23.45 val. ji galėjo išsikviesti pagalbą ir paskambino bendrajam pagalbos centrui (b. l. 77-80). Pagarsinus parodymus nukentėjusioji J. S. nurodė, kad parodymai teisingi, bei papildomai paaiškino, kad pirmas smūgis buvo kada tik duris atidarė. Daugiau viskas buvo kambaryje ir ji nuo tų smūgių nugriuvo, bei ją mušė tol, kol G. S. atsigulė miegoti ir ji galėjo iškviesti policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu J. S. ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotais parodymais ir jų dalį pagarsintais teisiamojo posėdžio metu. 2019 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu ji nurodė <...> . Pamena, jog kažkuriuo momentu jai pargriuvus ant grindų sugyventinis koja, kuria negali pasakyti įspyrė jai, pirminėje apklausoje rašė, kad ne mažiau dešimties kartų, tačiau nori patikslinti, kad sugyventinis įspyrė jai kokius tris kartus, pataikydamas į krūtinės kairę pusę, po tų smūgių jai skaudėjo. <...> (b. l. 82). Pagarsinus parodymus nukentėjusioji J. S. nurodė, kad parodymai teisingi, bei papildomai paaiškino, jog patikslino apgalvojusi, nes iš karto po įvykio buvo streso būsenoje. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Parodymai teisingi ir juos tvirtina.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019 m. rugpjūčio 20 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S. nustatyta muštinės žaizdos kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, kairiame užausyje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairiame šone, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės pusės 10, 11-oto šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 7 smūgiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės pusės 10, 11-to šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b. l. 65)

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba Panevėžio VPK Patrulių kuopoje pirmame būryje vyriausiuoju patrulius. Ta vakarą dirbo su R. B.. Nuvykus pagal iškvietimą juos pasitiko moteris, kuri buvo visa kruvina, sumušta, išsigandusi, todėl iškvietė medikus. Įvykio vietoje sulaikė vyriškį, kuris miegojo neblaivus. Įvykio vietoje moteris nurodė, kad vyriškis buvo neblaivus ir ją sumušė. Įvykio vietoje, bute ant grindų buvo moters plaukų. Jie sulaikytam asmeniui nesustatinėjo girtumo.

2019 m. liepos 15 d. J. S. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. liepos 14 d. apie 21.10 val. į namus, (duomenys neskelbtini), sugrįžo neblaivus sugyventinis G. S., kuris tik įėjęs į butą ne mažiau 5 kartų kumščiu trenkė į veidą, paskui ne mažiau 15 kartų kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas, kojomis ne mažiau 10 kartų spyrė į įvairias kūno vietas. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jai buvo nustatytas kairio šono 10-11 šonkaulių lūžiai, kairės akies hematoma, kairio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis. Jai nustatytas 2.86 prom. girtumas. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 5-7).

2019 m. liepos 15 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole, fotolentelėse nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute. Pro duris patenkame į vieno kambario buto prieškambarį. Prieškambario priekyje - vakarinėje pusėje virtuvė. Dešinėje pusėje, prie buto durų, prie sienos lagaminas, šalia kurio ant laminuotų grindų plaukų sruoga. Ant laminato matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Prieškambario dešinėje pusėje praėjimas į kambarį. Kambaryje prie rytinės sienos du staliukai, prie šiaurinės sienos sekcija, prie pietinės sienos išskleista dvigulė lova. Tarp sekcijos ir lovos ant grindų laminato matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Kitų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 10-16).

2019 m. liepos 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad policiją kvietė J. S., gyv. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusi J. S. nurodė, kad sugyventinis jai iš rankos trenkė į veido sritį, taip pat į krūtinę, pilvą, jautė didelį skausmą. Įtariamajam G. S. nustatytas 1,35 prom. girtumas (b. l. 19-20, 145). Smurtą galintys rodyti požymiai patinimas kairės akies srityje (b. l. 17-18).

2019 m. rugpjūčio 28 d. pateiktu BPC garso įrašu dėl iškvietimo apžiūros protokolu, kad garso įrašo kokybė vidutinė. Skambinusios moters balsas žymimas raidėmis - SM, o atsiliepusio - operatorius. Skambinusios moters balsas aiškus, tačiau kalba tyliai. Operatorius- 112. SM- laba diena, galima policiją. Operatorius- kas atsitiko? SM- nu nieko, primušė. Operatorius- vyras, sugyventinis? SM- sugyventinis. Operatorius- sugyventinis, adresas? SM- (duomenys neskelbtini), ne taip pasakiau, (duomenys neskelbtini). Operatorius- (duomenys neskelbtini), o butas? SM- (duomenys neskelbtini). Nu pamatysit, kai atvažiuosit. Operatorius- nepilnamečių yra namuose? SM- ne. Operatorius- greitosios reikia? SM- žinokit, kol kas nereikia, šiaip tai reikės. Operatorius- tai reikia ar nereikia, kviečiam ar ne? SM- kol kas ne. Operatorius- gerai, supratau, prieš kiek laiko Jus mušė? SM- kaip? Operatorius- prieš kiek laiko mušė? SM- prieš 2 valandas, nusiramino. Operatorius- nusiramino? SM- nieko dabar miega, bet žinokit antakiai siūt. Operatorius- supratau, kodas yra? atvažiuos policija, kodas yra? SM- kaip, ne nėra. Operatorius- supratau, Jūsų vardas pavardė? SM- (duomenys neskelbtini). Operatorius- supratau, Jūsų vardas, pavardė? SM- gerai, ačiū. J. S.. Operatorius- S.? SM- S.. Operatorius- gerai, supratau, laukit. SM- gerai, ačiū. Garso įrašo pabaiga. Trukmė 1 min. 20 sek. (b. l. 23, 24-26).

2019 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolu, kad peržiūrėta filmuota vaizdo medžiaga, esanti policijos registruojamų įvykių registre. Garso ir vaizdo įrašo trukmė 22 sek. Vaizdo įraše matyti kambaryje stovinti moteris, apsirengusi chalatu, kuris kruvinas, palaidais plaukais, veidas sužalotas, ištinęs, kruvinas, ant grindų matyti kraujo dėmės. Vaizdo įrašas spalvotas. Toliau vyksta pokalbis: Pareigūnas sako: miega, nesvarbu, gerai. Moteris sako: šonkauliai sulaužyti. Pareigūnas sako: tau, ta prasme Jums. Viskas tvarkoj, čia filmuoju ne dėl savęs kaip sakant, kad tikrai užfiksavom tą įvykį. Moteris sako: bet tai sakė nudės ir viskas, tai va. Vyriškas balsas sako: stresas ane? Garso įrašo pabaiga (b. l. 31-33).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad G. S. pareikštas kaltinimas dėl nesunkaus savo šeimos nario sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino.

Nors kaltinamasis G. S. nepripažino tyčią naudojęs fizinį smurtą sugyventinės J. S. atžvilgiu, tačiau byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti neginčijamą išvadą dėl G. S. kaltės padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei.

Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad jis nukentėjusiąją J. S. (sugyventinę) tik pastūmė ir ši nugriuvo, tačiau jokių smūgių nesudavė. Ikiteisminio tyrimo metu G. S. nurodė, kad sugyventinei J. S. neleidus įeiti į kambarį jis dešine ranka ją pastūmė ir ši nugriuvo tarp minkštos dalies sofos-kampo ir spintelės, matė, kad ji atsitrenkė į spintelę bei balkone sugyventinei dešinės rankos delnu sudavė per galvą, pataikė į pakaušį. Teisme jau kaltinamasis parodė, kad jis sugyventinę J. S. abejomis rankomis pastūmė krūtinės srityje ir ji nugriuvo tarp lovos ir spintelės į tarpą ant grindų. Jis sugyventinę tik pastūmė vieną kartą, jokių smūgių nesudavė. Kaip matyti, kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nesutampa.

Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. ir nurodė, kad kambaryje jis J. S. abejomis rankomis pastūmė krūtinės srityje ir ši nugriuvo tarp lovos ir spintelės į tarpą ant grindų ir taip galėjo susižaloti, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui nėra pagrindo netikėti nuketėjusiosios parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog būtent G. S. 2019 m. liepos 14 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 23.45 val., jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. kumščiu sudavė ne mažiau penkis kartus į veido sritį, ne mažiau penkiolika kartų kumščiu sudavė į įvairias kūno vietas, bei jai pargriuvus ant grindų, ne mažiau tris kartus įspyrė į kairės pusės krūtinės sritį, dėl ko jai lūžo žandikaulis bei šonkauliai. Šias aplinkybes dėl smurto naudojimo ji nurodė tiek apklausiama iš karto po įvykio, tiek papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Be to, duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nors 2019 m. liepos 15 d. J. S., duodama pirminius parodymus iš karto po įvykio (b. l. 77-80) buvo neblaivi, kai jai alkotesteriu buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas, tačiau šiuos duotus pirminius parodymus būdama neblaivi, kitų apklausų metu patvirtino, neminėjo, jog buvo kitaip, neteigė, kad jie yra išgalvoti ar nepatikimi bei neteisingi dėl jos buvusio girtumo. Iš esmės tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada, iš kurios matyti, jog J. S. padaryta muštinės žaizdos kairiame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, kairiame užausyje, kairiame žaste, krūtinės ląstos kairiame šone, kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės pusės 10, 11-oto šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 7 smūgiais, galimai nurodytomis aplinkybėmis. Kairės pusės skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiai, kairės pusės 10, 11-to šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai, kad specialisto išvadoje nėra fiksuoti visi nukentėjusiosios nurodyti smūgiai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų, kad jai buvo suduoti šie smūgiai, nes kaip rodo praktika ne po visų smūgių sudavimo gali išlikti sužalojimo pėdsakai. Be to, kad G. S. J. S. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą iš dalies patvirtino ir liudytojas R. B. nurodydamas, kad nuvykus pagal iškvietimą jį pasitiko moteris, kuri buvo visa kruvina, sumušta, išsigandusi, kuri nurodė, kad ją sumušė sugyventinis, bute ant grindų buvo moters plaukų. Taip pat tai, kad nukentėjusios atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas iš dalies patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota ant grindų gulinti plaukų sruoga, raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (b. l. 10-16), bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuota jog J. S. kviečiasi policiją dėl jos sumušimo, bei nurodė, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 24-25), apžiūros protokolas, kur apžiūrėtas policijos registruojamų įvykių registre esantis vaizdo ir garso įrašas, kur užfiksuota moteris, kuri kruvina, veidas sužalotas, ištinęs, kruvinas, ant grindų matyti kraujo dėmės (b. l. 31-32), bei tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nors kaltinamasis ir nurodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti, kai jis ją pastūmė - griūnant, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia specialisto išvada, kur nurodyta, jog pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b. l. 65). Taip pat teismas kaltinamojo parodymus, jog kaltinamoji jau buvo susižalojusi antakį iki jam grįžtant į namus, vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti nukentėjusiosios parodymais, iš dalies specialisto išvada.

Akivaizdu, kad G. S. siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės, kaltu prisipažino iš dalies nurodydamas, kad jis tik pastūmė bei delnu sudavė į kaktą J. S., tačiau smurto jos atžvilgiu nenaudojo, t.y. kumščiu smūgių nesudavė bei iš kojos nespyrė, tačiau teismo išnagrinėti įrodymai neginčijamai patvirtina jo kaltę nesunkiai sužalojus J. S.. Nustatyta, kad G. S. suduodamas kumščiu ne mažiau penkių kartų į veido sritį, ne mažiau penkiolikos kartų į įvairias kūno vietas, tampydamas už plaukų, įspirdamas ne mažiau trijų kartų į kairės pusės krūtinės sritį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu gali sužaloti J. S. ir to norėjo, tai yra, J. S. sužalojo tyčiniais veiksmais.

Nustatyta, kad G. S. smurtavo sugyventinės J. S. atžvilgiu. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatas, ji yra kaltinamojo šeimos narė, todėl įvertinus G. S. nusikalstamais veiksmais kilusius padarinius, jo veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytas tik laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Vertinant G. S. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 106-108), niekur nedirba (b. l. 103-104), Panevėžio r. PSC priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi, Panevėžio r. Psichikos sveikatos centre apskaitoje nėra (b. l. 117), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro Panevėžio skyriuje duomenų apie asmenį nėra. Pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 120), vieną kartą baustas administracine tvarka (b. l. 113-114). Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam G. S. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant artimesnį minimaliam bausmės dydžiui.

Teismas, įvertinęs tai, kad nors kaltinamasis G. S. anksčiau ir teistas, tačiau teistumas išnykęs, nėra teistas už analogiškos veikos padarymą, t. y. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tik vieną kartą baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad šiuo atveju dar nėra pagrindo kategoriškai spręsti, jog G. S. apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Dėl civilinio ieškinio ir išlaidų apmokėjimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1544, 45 Eur dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro nukentėjusiajai J. S. dėl patirtų sužalojimų suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina, bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 39-42, 44-50). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, nes žala padaryta kaltinamojo tiesioginiais tyčiniais veiksmais, iš G. S. civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 1544, 45 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo G. S. išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Kaltinamajam G. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ( b. l. 161-162), o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 15 d. 00.05 val. iki 2019 m. liepos 16 d. val. 14.22 val. (dvi paros) išbūtas laikas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką ( b. l. 137-138, 140) (BK 66 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, G. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti alkoholį ir kitų psichiką veikiančias medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigoti G. S. per 6 (šešis) mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti paskirtą G. S., iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti G. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 15 d. 00.05 val. iki 2019 m. liepos 16 d. val. 14.22 val. (dvi paras).

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. S. civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 1544, 45 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš G. S. 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).