- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-26
- Bylos Nr.
- A5.-1314-659/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01054-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- B. T.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei, Jolantai Palčiauskienei,
institucijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus, atstovei D. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Naujojoje Akmenėje, dirbančiai UAB „D.“ administratorės pareigose, baustai administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. T. (buvusi pavardė – K.), būdama UAB „D.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), administratore, t. y. įgaliotu asmeniu, 2018-07-11 14.00 val. UAB „D.“ (toliau – ir Bendrovė) priklausančiame automobilių švaros centre „K.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti R. B. automobilių plovėju, nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinusi, kad apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokiu būdu B. T. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Teismo posėdžio metu B. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog R. B. dėl darbo kreipėsi į jų įmonę 2018-07-09, tą dieną jis nedirbo. Susitarė su juo, kad pastarasis ateitų susipažinti su darbo specifika 2018-07-11. Sutartą dieną R. B. atėjo apsižiūrėti, jam buvo išduota, kaip to reikalauja darbo sauga, darbo apranga. Tą dieną jis nedirbo, o tik mokinosi, t. y. stebėjo kaip reikės dirbti. Įmonei jis jokio pelno neatnešė. Nesutinka, kad R. B. jų įmonėje pradėjo dirbti dar nuo birželio 18 dienos. Pripažįsta, kad turėjo pranešti buhalterei apie R. B. buvimą, tačiau jis kaip darbuotojas pas jų nedirbo. Žino, kad mokymuisi yra bandomasis laikotarpis. R. B. buvo įdarbintas po darbo inspekcijos patikrinimo, t. y. 2018-07-11 po pietų. Į jos darbo funkcijas, jos darbo dienomis, įeina – vesti pokalbius dėl darbo, aprodyti darbo sąlygas, pranešti buhalterei apie naujus darbuotojus, kuriuos reikia priimti, pasirašyti su jais darbo sutartis.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. B. nurodė, kad jis kreipėsi į B. T. dėl darbo 2018-06-18, dirbti pradėjo nuo 2018-06-19. Jis buvo supažindintas su visa įranga, jam buvo išduota darbo apranga, kurią jis dėvėjo, plovė automobilius. Neprisimena ar dėl atlyginimo tarėsi su B. T., tačiau pinigų prašydavo B. T.. Pinigai buvo mokami jam paprašius. Pradėjus mokytis, manė, jog jam bandomasis laikotarpis, kad jis yra įdarbintas. Tačiau, 2018-07-11 atėjus darbo inspekcijos pareigūnams, sužinojo, kad jis nėra įdarbintas. Darbo sutartį jam davė pasirašyti tik po darbo inspekcijos atlikto patikrinimo. Savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad plovykloje „K.“ pradėjo dirbti nuo 2018-07-09, nes taip rašyti nurodė B. T..
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. B. nurodė, kad R. B. yra jo sūnus. Paaiškino, kad pasibaigus mokslams, vasarą, sūnus išvažiavo pas savo pusbrolį į Klaipėdą, kurioje ir liko dirbti. Nors negali nurodyti tiksliai nuo kada sūnus pradėjo dirbti automobilių švaros centre, tačiau patikrinimo diena – 2018-07-11 buvo ne pirma sūnaus darbo diena.
Institucijos atstovė D. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2018-07-11 buvo atliktas patikrinimas, kurio metu buvo rastas neįdarbintas asmuo – R. B.. Patikrinimo metu R. B. vilkėjo darbo rūbais su automobilių švaros centro logotipu, darbavosi su įmonės įrankiais. Darbo sutartis inspekcijai buvo atsiųsta elektroniniu paštu 2018-07-19, todėl tikėtina, kad ir R. B. motinos sutikimas dėl nepilnamečio sūnaus įdarbinimo, kurį pateikė B. T., buvo pasirašytas po patikrinimo. Prašė skirti nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.
Tyrimo metu B. T. su nusižengimu nesutiko ir nurodė, kad R. B. į UAB „D.“ atėjo teirautis dėl darbo 2018-07-09 ryte, paskyrė laiką 2018-07-11. R. liepos 11 d. 8 val. atvyko pas juos. R. davė apsirengti darbo rūbus dėl saugos. Rodė visus darbus, ką dirba (ne mokė, o rodė), kad jis galėtų apsispręsti ar nori pas juos dirbti. Dėl laiko stokos ir klientų kiekio apie jo įdarbinimą buhalterei pranešė maždaug po pietų. Atvykus inspekcijai R. labai susijaudino ir pasimetė, nes dirbs pirmą kartą, o ji pasimetė ir nepaaiškino, kad R. B. 2018-07-09 tik atėjo tartis dėl įdarbinimo. (b. l. 9)
Šalies argumentai
R. B. rašytiniame paaiškinime užfiksuota, jog įmonės UAB „D.“ automobilių švaros centre „K.“ dirba nuo liepos 9 d., plovė darbo vietą, mokėsi plauti automobilius. Dėl įdarbinimo tarėsi su administratore B. K., tikėjosi minimalios algos, darbo sutarties dar nėra pasirašęs. (b. l. 8)
2018-07-24 nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuota, jog 2018-07-11 apie 14.00 val. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės M. G. ir D. U. pagal skyriaus vedėjo V. R. patvirtintą pavedimą Nr. 541 atliko planinį nelegalaus darbo kontrolės patikrinimą UAB „D.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) priklausančiame automobilių švaros centre „K.“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Patikrinimo metu minėto automobilių švaros centro „K.“ patalpose rasti dirbantys UAB „D.“ administratorė B. K., gim. (duomenys neskelbtini), darbuotojai O. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pagal UAB „D.“ įmonės kodą patikrinus duomenis integracijoje su VSDFV nustatyta, kad R. B. UAB „D.“ nėra įdarbintas. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018-07-19 gautas atsakymas, kad apie R. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2018-07-12, UAB „D.“ pranešė 2018-07-11 16.05 val., t. y. po patikrinimo. (b. l. 5-6)
VSDFV informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog patikrinimo metu suformuotame UAB „D.“ darbuotojų sąrašuose R. B. nebuvo. Iš 2018-07-12 VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog R. B. socialinio draudimo pradžia UAB „D.“ – 2018-07-12. (b. l. 10-11, 12-13)
2018-07-11 darbo sutartyje Nr. 351, sudarytoje tarp UAB „D.“ įgalioto asmens, pagal 2018 05-22 įgaliojimą, B. K. ir R. B. užfiksuota, jog darbo sutartis įsigalioja 2018-07-11 ir darbuotojas pradeda dirbti 2018-07-12. (b. l. 15, 16)
UAB „D.” direktoriaus J. P. (J. P.) rašytiniame paaiškinime užfiksuota, kad B. K. pagal įgaliojimą įpareigota pasirašyti darbo sutartis, kviesti į pokalbį dėl darbo žmones, aprodyti darbo sąlygas, pranešti buhalterei apie naujus darbuotojus, kuriuos reikia įdarbinti, pranešti apie žmonių atleidimą iš darbo. Administratorės darbo dienomis ji duoda nurodymus buhalterei. Apie tai, jog R. B. 2018-07-11 buvo atėjęs apsižiūrėti dėl darbo – jis nežinojo, nes tą dieną jo nebuvo Klaipėdoje, apie situaciją sužinojo tik kitą dieną. B. K. informuoja buhalterę savo darbo dienomis, 2018-07-11 dirbo ji. (b. l. 18)
Skaitmeninėje laikmenoje (CD) pateiktame vaizdo ir garso įraše, pavadintame „20180711142708“, užfiksuota kaip R. B. prisistato ir nurodo, jog UAB „D.” dirba apie keletą dienų. Taip pat užfiksuota, kai minėtas asmuo dirba automobilių švaros centre.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar kitų atsakingų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Kadangi ANK nepateikia išaiškinimo, kas yra nelegalus darbas, minėta nuostata laikytina blanketine, t. y. šiuo atveju nukreipiančia į Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); pagal šio straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal komentuojamojo straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo), sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-25-942/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-87-895/2015).
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad B. T., būdama UAB „D.“ administratore, t. y. įgaliotu ir atsakingu asmeniu, 2018-07-11 14.00 val. UAB „D.“ priklausančiame automobilių švaros centre „K.“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėda, leido dirbti automobilių plovėjui R. B., nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties ir neužtikrinusi, kad apie jo priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui.
Administracinėn atsakomybėn traukiama B. T. nurodė, kad R. B. tik buvo darbo vietoje, stebėjo darbo specifiką, mokėsi, iš esmės jis jokių darbo funkcijų neatliko. R. B. darbo vietoje buvo tuo tikslu, kad išsiaiškinti, ar jis norės pas juos dirbti. Vis tik tokius B. T. teiginius paneigia R. B., Ž. B. parodymai, iš dalies pačios B. T. parodymai, vaizdo įraše, nelegalaus darbo tyrimo akte užfiksuoti duomenys bei kita ištirta rašytinė bylos medžiaga.
Pažymėtina, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jį įspėjęs straipsnyje nurodyta tvarka. Taigi iš minėto reglamentavimo matyti, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįvykdžius minėtų sąlygų ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-2032/2010).
Apibendrinant darytina išvada, kad tarp B. T. ir R. B. buvo susiklostę darbo santykiai. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Iš UAB „D.” direktoriaus J. P. rašytinio paaiškinimo matyti, kad už šiuos klausimus, pagal įgaliojimą, atsakinga B. T.. Todėl būtent B. T., būdama atsakingu asmeniu, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai. Vis tik nagrinėjamu atveju darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, apie R. B. nebuvo pranešta VSDFV, todėl teigtina, jog B. T. leido R. B. dirbti nelegaliai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
B. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (Bendrovėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, nelegalaus darbo trukmę) ir pavojingumą (nelegaliu darbu nuslepiami mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus), į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis B. T. anksčiau yra bausta administracine tvarka, nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai B. T. atžvilgiu bus pasiekti už šį nusižengimą jai paskyrus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 34 straipsniais, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
B. T. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 18090831530 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.