- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- N1-931-1086/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03978-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Kaltinamasis
- R. M.
- Civilinis ieškovas
- K. S.
- Advokatai
- Jonas Pliekaitis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
kaltinamajam R. M., jo gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui, jo atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų namų darbuotojai N. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Radviliškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, besimokantis (duomenys neskelbtini) (9 klasėje), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini) , gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) , teistas: 2018-05-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę bausmę - 1 metų laisvės apribojimą, įpareigojant mokytis ir per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2018-07-02 įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą Panevėžio APT Panevėžio probacijos skyriuje (2019-07-25 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi 2018-05-30 nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 45 parų areštu), atliekantis arešto bausmę,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. M. 2019 m. sausio 28 d. apie 16.35 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) , iš mažylių grupės kambario nuo stalo pagrobė svetimą, L. G. priklausantį, turtą bendros 250 eurų vertės, tai yra mobiliojo ryšio telefoną "Samsung Galaxy J5", IMEI (duomenys neskelbtini) , į kurį buvo įdėta "Tele2" SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) .
Motyvuojamoji dalis
Ši veika atitinka BK 178 straipsnio 4 dalį.
Taip pat jis 2019 m. kovo 18 d. apie 17.00 val., ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , nuo mažamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini) , pečių nutraukdamas jam priklausančią kuprinę ir pasišalindamas iš įvykio vietos, po ko iš kuprinės pagrobdamas K. S. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“ su krovikliu ir kuprinę su visais joje likusiais, M. S. priklausančiais, daiktais išmesdamas prie (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė svetimą, K. S. priklausantį, turtą bendros 200 eurų vertės.
Ši veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis R. M. dėl abiejų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai, dėl pirmo epizodo parodė, jog su draugėmis K. ir V. nuėjęs į mažylių grupės kambarį, jis nuo komodos paėmė telefoną „Samsung Galaxy J5“ ir išėjo. Nuėjo prie lombardo, kur mergaitės norėjo parduoti telefoną, tačiau atvažiavo nukentėjusiosios dukra ir padavė 10 eurų, kad jie grąžintų telefoną. Draugės prie telefono paėmimo neprisidėjo. Dėl antro epizodo parodė, kad įvykio nelabai prisimena, iš nepažįstamo vaiko paėmė kuprinę, iš kurios ištraukė telefoną, o kuprinę numetė. Telefoną galimai pardavė.
Teisėjas pagarsino kaltinamojo R. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (III tomas, b.l. 96-97, 102, 109-110).
Dėl pirmo epizodo ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2019-01-28 apie 16.35 val. buvo (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , į kuriuos atėjo kartu su V. R. ir K. B.. Auklėtojos L. G.telefono ėjo vogti ir jį pagrobė vienas. Pripažįsta, kad kartu buvo ir mergaitės, tačiau jos nežinojo apie tai, kad vogs telefoną, nes jis joms apie tai nesakė. Kad pagrobė telefoną, pasakė tik tada, kai jį jau turėjo su savimi. Į lombardą telefoną nešė kartu, bet jį priduoti ir už tai gauti pinigų norėjo jis. Šią vagystę įvykdė vienas ir dėl to savo kaltę pripažįsta. Ankstesnėse apklausose nurodė K. ir V. tik todėl, kad vienas bijojo prisiimti atsakomybę (II t., b. l. 109).
Dėl antro epizodo ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2019-03-18, tikslaus laiko, neatsimena, nuvažiavo prie parduotuvės "N-18" Nemuno gatvėje, kur gyvena jo draugas L. M.. Abu buvo pas šio merginą vardu M., pavardės nežino, namuose. Visi kartu sugalvojo, kad reikia pinigų. L. M. pasiūlė paimti iš kurio nors vaiko mobiliojo ryšio telefoną ir jį pardavus gauti pinigų. L. M. sakė, kad jei jis (R. M.) paims telefoną, šis jam duos pinigų. Taip sutarus jis išėjo, nes reikėjo surasti, iš ko paimti mobiliojo ryšio telefoną. Nuėjęs į biblioteką prie (duomenys neskelbtini) „profkės“ žaidė kompiuteriu. Žaisdamas pamatė šalia savęs sėdintį iš matymo pažįstamą vaiką, gali būti, kad jo vardas M.. Šis rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną. Jis pakvietė M. eiti kartu su juo. Jie ėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes jam atrodė, kad tai geriausia vieta mobiliojo ryšio telefonui iš M. paimti. M. jam pats padavė panešti savo kuprinę, kurią paėmęs jis ėjo šalia. Nuėjus netoli upelio, prie kažkokio balto namo M. pasakė, kad jis eina iki savo namų ir tuoj grįš. M. palikęs laukti nubėgo prie upės ir, iš kuprinės išsiėmęs mobiliojo ryšio telefoną, nubėgo autobuso Nr. (duomenys neskelbtini) link. Kuprinę numetė prie upės. Iš jos daugiau nieko neėmė. Kad būtų ėmęs kroviklį, nepamena, nebent jis galėjo iškristi, kai ėmė mobiliojo ryšio telefoną. Atsisėdęs į autobusą Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pas L. M. ir M., kur mobiliojo ryšio telefoną padavė L. M.. Šis jam sakė ateiti sekančią dieną apie 10 valandą vakaro ir šis jam paduos pinigus. Jis pas L. M. nebuvo, pinigų šis jam nedavė. Ar L. M. pardavė mobiliojo ryšio telefoną, nežino. Papildomai apklaustas R. M. patikslino, kad L. M. jo neprašė ir neliepė pagrobti iš kokio nors asmens telefono, tiesiog jis (R. M.) pats taip sugalvojo. Kur jis padėjo pagrobtą telefoną, tiksliai pasakyti negali, bet tikriausiai pardavė kokiam nepažįstamam asmeniui. Kiek pinigų gavo už telefoną, neatsimena, nes tai buvo seniai. Dėl šio savo poelgio labai gailisi. Vagystę darė tik todėl, kad reikėjo pinigų. (III tomas, b.l. 96-97, 102,109-110).
R. M. patvirtino pagarsintus jo ikiteisminiame tyrime duotus parodymus. Nurodė, kad abiejuose epizoduose ėjo vogti vienas, suprato, kad darė vagystes. Seniai jau nebedaro ir nebedarys vagysčių. Vagysčių darymo periodu gyveno šeimynoje, ten užteko maisto. Gailisi dėl šių padarytų veikų. 200 eurų ieškinį pripažįsta visiškai, stengsis atlyginti.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą N. G. paaiškino, kad jos manymu draugai jam darė įtaką, nes jis vienas nebūtų daręs. Kai susitikdavo su M., visada kažkas įvykdavo. Kaltę jis jausdavo, nes kai būdavo kažką padaręs, ryte anksti keldavosi ir išeidavo. Jis turi elgesio emocijų sutrikimų. Būtiniausiems poreikiams, maistui lėšų užtekdavo.
Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino visiškai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes jis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamojo gynėjas ir prokuroras.
Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu sutrumpinto proceso tvarka ištirtais įrodymais.
Dėl 2019-01-28 vagystės
Nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-01-28 apie 16.35 val. dirbant slaugytojos padėjėja (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) , vonios patalpose būnant su slaugytoja A. Š. ir vaikais, buvo pavogtas kambaryje (vaikų grupėje) ant stalo be priežiūros buvęs paliktas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“, 250 eurų vertės (telefonas buvo juodos spalvos, į jį buvo įdėta „Tele2“ SIM kortelė, kurios numeris (duomenys neskelbtini) . Telefono IMEI (duomenys neskelbtini) . Jį prieš du metus įsigijo „Tele2“ salone). Slaugytoja A. Š., išgirdusi bendrame kambaryje kažkokį garsą ir nuėjusi pažiūrėti, pamatė iš patalpos išbėgantį bendruomeninių vaikų globos namų gyventoją R. M.. Kambaryje stovėjo K. B. ir V., pavardės nežino, kurių paklausus apie telefoną, šios nurodė, kad jo neturi, iš patalpos išėjo. Mano, kad vagystę įvykdė iš patalpos pabėgęs R. M.. 2019-01-28 policijos pareigūnai grąžino jai pavogtą mobiliojo ryšio telefoną, civilinio ieškinio nereiškia. (I t., b. l. 25-26, 27-30, 31-33).
Liudytoja A. Š.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-01-28 apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , su prižiūrimais vaikais būdama vonios kambaryje, vaikų grupėje, kur tuo metu nieko nebuvo, išgirdo įtartiną garsą. Išėjusi pamatė iš ten išbėgantį R. M.. Šiam bėgant pro duris, į vaikų grupę įėjo dvi mergaitės: K. B. ir kita mergaitė, gyvenanti ne globos namuose. K. B. paklausus, kur išbėgo R. M., jai iš paskos išėjusi bendradarbė L. G. pamatė, kad nebėra ant rašomojo stalo buvusio palikto mobiliojo ryšio telefono. Suprato, kad telefoną pavogė R. M., kuris šioje mažų vaikų grupėje neturi lankytis. Ji puolė jį vytis, tačiau šis buvo dingęs. L. G. merginų paklausus apie telefoną, šios neigė jį ėmusios ir iš globos namų pasišalino. Ji bandė skambinti į L. G. telefoną, kvietimas buvo, bet niekas neatsiliepė. Antrą kartą paskambinus, telefonas buvo išjungtas. Buvo iškviesta policija. Mano, kad telefoną paėmė R. M., nes kitų pašalinių asmenų atvykę nebuvo. R. M. mažų vaikų grupėje neturi teisės lankytis, jis į globos namus ateina tik pas gydytoją, tačiau, kai ateina, visada paklausia, ar daktaras yra. Šio įvykio metu daktaro nebuvo, nes buvo pasibaigęs darbo laikas. Be to, R. M. yra vagis ir tai daro nuolatos, todėl tikrai yra įsitikinusi, kad L. G. telefoną pagrobė būtent jis. R. M. niekada neprisipažįsta, kad vogė, nes jis tiesiog taip elgesi (I t., b. l. 37-38, 39-40).
Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, kai 2019-01-28 iš tėčio D. G. sužinojo, jog mamai L. G. darbe pavogė mobiliojo ryšio telefoną, kilo mintis patikrinti netoli mamos darbo (duomenys neskelbtini) prieš prekybos centrą „(duomenys neskelbtini) “ esantį lombardą. Su tėčiu nuėjus į minėtą lombardą ir kalbantis su jo darbuotoja, šalia jų stovėjo dvi 14-15 amžiaus merginos ir moteris, kuri atrodė kaip asociali. Pagalvojusi, kad merginos gali turėti jos mamai priklausantį telefoną, paskambino mamai, paprašė jas apibūdinti. Mamos apibūdinimai atitiko. Ji papildomai pasakė, kad su mergaitėmis buvo berniukas garbanotais plaukais. To berniuko lombarde nebuvo, jis stovėjo lauke ir laukė merginų. Jai (D. G.) sugrįžus į lombardą, mergaitės su asocialia moterimi iš lombardo išėjo ir kartu su tuo berniuku nuėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Jai su tėčiu paklausus, ar šie turi telefoną, šie daug kartų tai neigė. Tėčiui vienai iš merginų už telefoną pasiūlius 10 eurų, ši jam mamos telefoną grąžino. Grąžindama nurodė, kad ji šio tikrai neėmė, jai kažkas telefoną padavė (I t., b. l. 42-43).
Liudytojas D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kad 2019-01-28 iš nežinomo telefono numerio paskambinusi žmona L. G. pasakė, kad pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, paprašė blokuoti numerį. Iš „Tele2“ salono paėmęs naują SIM kortelę ir iš darbo paėmęs dukrą D., kartu sugalvojo apie pavogtą telefoną paklausti lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje priešais PC „(duomenys neskelbtini) “. Kai su dukra ėjo į lombardą, prie durų matė stovintį „bachuriuką“, kuris vilkėjo lyg ir žalsva striuke, jo plaukai buvo garbanoti. Lombarde pamatė dvi „mergičkas“ ir moterį, pradėjo kalbėti su lombardo darbuotoja. Bekalbant pastebėjo, kad tos „mergičkos“ pradėjo keistai elgtis: trypčiojo, slėpėsi, kažką viena kitai šnibždėjo. Ramiai stovėjo tik moteris, kuri, kaip suprato, visiškai nesuprato, kas vyksta. Dukra D. išėjo į kiemą paskambinti mamai ir paklausti, kaip atrodė vaikai, kurie pagrobė telefoną. Dukrai baigus pokalbį, „mergičkos“ ir moteris iš lombardo išėjo. Vaikai su moterimi ėjo (duomenys neskelbtini) gatvės link, o jis su dukra jiems iš paskos. Paėjus maždaug apie 50 metrų, jis sušuko vaikams stoti. Šiems sustojus, pasakė atiduoti telefoną. Jie visi sakė, kad telefono neturi. Dar kartą pasakius atiduoti telefoną, viena „mergička“ (mergaitė su trumpais plaukais) jam padavė telefoną, o dukra šiai padavė 10 eurų. Kaip tiksliai atrodė „mergičkos“, jis neįsidėmėjo. Viena buvo trumpais plaukais, kita ilgais, drabužių neįsidėmėjo, nei vieno iš vaikų, taip pat tos moters, atpažinti negalėtų (I t., b. l. 54-57).
Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žiemą pietų metu su K. buvo kieme, o paskui sutiko R.. R. norėjo iš kažkur gauti pinigų, todėl pasiūlė iš vaikų globos namų pavogti telefoną ir jį atiduoti į lombardą, paskui pasidalinti pinigus. Į vaikų globos namus nuėjo visi trys. Ji pasiliko prie durų, nes nenorėjo eiti pro tas duris. R. su K. daugiau žinojo. R. nubėgo į kabinetą ir paskui pabėgo. Prieš tai jie nekalbėjo, kaip ką darys. Mano, kad nei vienas jų nežinojo, kur pas auklėtoją yra telefonas. Kai paėmė telefoną, R. bandė nuimti slaptažodį, tačiau nepavyko. Tada sugalvojo telefoną nunešti į lombardą, kad gauti pinigų ir papramogauti. Iki lombardo prie centrinio turgaus ėjo pėsčiomis. Lombarde susitarti jiems nepavyko. Susitiko atsitiktinę moterį, kuriai pasakė, kad jeigu jie gaus pinigų už telefoną, tai ir jai kažką nupirks, ir ši sutiko. Į lombardą ėjo R. su ta moterimi, paskui pakvietė K.. Kai jie buvo lombarde, atėjo auklėtojos dukra. R. išbėgęs jai apie tai pasakė. Paskui ji (auklėtojos dukra) davė 10 eurų už telefoną. Telefonas buvo pas R., o pinigus davė K.. Telefoną auklėtojos dukrai atidavė R.. Pinigus paėmė K., bet pasidalino jie visi draugiškai, t.y. ėjo į parduotuvę ir išleido tam, kas ko nori. Parduotuvės savitarnoje mokėjo R.. Ji tą įvykį daugiau stebėjo, realiai nieko nedarė, tik buvo kartu (I t., 123-125).
K. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, parodė, kad 2019-01-28 ji kartu su R. M. ir V. R. atėjo pas draugę L. G. į (duomenys neskelbtini) namus, adresu (duomenys neskelbtini) . Einant į globos namus R. sakė, kad jam reikia pinigų, reikia kažką pavogti, bet konkrečiai, kad vogs iš auklėtojos L. G. nesakė. Ji ir V. sakė, kad prie to neprisidės. Ką tuo metu sugalvojo R., ji ir V. nežinojo. Kol ji buvo pas L. G., R. ir V. buvo už durų. Ką jie veikė, ji nežino. Su L. G., kuri tuo metu buvo tualete su vaikais, ji tik pasisveikino. Kitos auklėtojos ji nematė. Kai ruošėsi išeiti, apie 16.30 val. išgirdo, kad kažkuri auklėtoja šaukė: „R., grąžink telefoną“. Ji (K. B.) toliau ėjo išėjimo durų link, bet R. M. nematė. Kai išėjo į kiemą, prie lauko durų (kiemo pusėje) stovėjo V., kuri jos laukė. Tada pribėgusi auklėtoja V. paklausė, kur nubėgo R.. Auklėtoja tikrino jos ir V. kišenes. Telefono nei pas ją, nei pas V. nebuvo. Ji kartu su V. išėjo R. ieškoti, kurį rado prie globos namų vartų. R. parodė mobiliojo ryšio telefoną. Jis buvo atsivedęs kažkokią moterį, kuri, pasak R., turėjo priduoti mobiliojo ryšio telefoną į lombardą. Visi nuėjo į miesto centre šalia „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės ir centrinio turgaus esantį lombardą. Į lombardą ėjo ji, V. ir moteris. R. pasiliko kieme. Mobiliojo ryšio telefono į lombardą nepridavė, nes į jį užėjo kažkokia moteris su vyru. Visiems einant į globos namus, juos tas vyras su moterimi pasivijo ir pasakė, kad žino, jog pas juos yra vogtas telefonas. Pasiūlė už telefoną pinigų. Vyras jiems davė 10 eurų. V. ar R. vyriškiui padavė mobiliojo ryšio telefoną. R. M. pavogti telefono ji nesakė. Ji pati jo nevogė. Ji tik ėjo kartu, kad parduoti telefoną į lombardą. Auklėtojai telefono negražino, nes jis jau buvo pavogtas. R. meluoja, nes nenori vienas prisiimti atsakomybės (I t., b. l. 158-161, 164-167).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra „(duomenys neskelbtini) “ grupė (duomenys neskelbtini) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , kur ant rašomojo stalo nukentėjusiosios L. G. buvo paliktas jos mobiliojo ryšio telefonas. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir niekas nepaimta (I t., b. l. 20-23).
Iš Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, apžiūros protokolo, fotolentelės, nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad D. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“, kuris apžiūrėtas. Apžiūros metu telefonas be SIM kortelės, kitų tyrimui reikšmingų duomenų nerasta. Telefonas grąžintas nukentėjusiajai L. G. (I t., b.l. 44, 45-48, 50-51).
Dėl 2019-03-18 vagystės
Nukentėjusioji K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-03-18 apie 18 val. į namus grįžęs jos mažametis brolis M. S. pasakė, kad apie 17 val. (duomenys neskelbtini) bibliotekoje (duomenys neskelbtini) g. jis susitiko pažįstamą R., kuris paprašė brolio palydėti jį iki namų ir šis sutiko. Jie abu išėjo (duomenys neskelbtini) plentu (duomenys neskelbtini) kaimo link. Ties (duomenys neskelbtini) pastatu R., nutraukęs nuo jos brolio pečių kuprinę, pabėgo. Brolis pasakojo, kad jam ėmus verkti, kažkas iškvietė policiją. Atvažiavus policijos pareigūnams, brolis važiavo kartu su jais į tą pusę, kur nubėgo R.. Kiek pavažiavę jie kuprinę rado ir parvežė jį su kuprine į namus. Kartu su broliu apžiūrėjusi kuprinę pamatė, kad nebėra jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J3“ bei jo kroviklio. Telefonas buvo naujas, jame įdėtos Sim kortelės nebuvo, juo buvo davusi naudotis broliui žaisti namuose. Su minėtu R. brolis susipažino bibliotekoje prieš dvi savaites, šį žino tik iš matymo. Žino, kad jis dažnai lankosi vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), jį galėtų atpažinti. Papildomai nurodė, kad jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J3“ kaina šiai dienai yra 200 eurų, šiai sumai ji reiškia civilinį ieškinį (II t., b. l. 19-22, 23-25).
Nukentėjusysis M. S. apklausos metu parodė, kad bibliotekoje sutiko R., kurį pažįsta, nes yra matęs bibliotekoje. R. pakvietė jį eiti kartu, jis turėjo šį palydėti iki namų. Su R. ėjo (duomenys neskelbtini) link, kuprinę nešėsi ant pečių, R. jį kvietė eiti vis toliau ir toliau. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) R. greitai nuėmė jam nuo pečių kuprinę ir pabėgo. Jis bandė jį vytis, šaukė atiduoti kuprinę, bet jis nesustojo, nubėgo tolyn. Kur jis nubėgo, nežino. Policija rado jo kuprinę, kurioje buvo mokyklos vadovėliai, tačiau ten prieš vagystę buvusio mobiliojo ryšio telefono ir kroviklio nebuvo (II t., b. l. 62-64).
Liudytojas J. B. apklausos metu parodė, kad dirba mobiliųjų telefonų taisykloje, adresu (duomenys neskelbtini) , nuo 10 iki 17 ar 18 valandos, priklausomai nuo darbo krūvio. Jam žmonės atneša taisyti mobiliojo ryšio telefonus, kai kada parduoda sugedusius telefonus. Gali būti, kad jo telefono numeris buvo įdėtas į pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną 2019-03-18 apie 21.07 val., nes jei jis ruošiasi pirkti mobiliojo ryšio telefoną detalėms, įdeda savo SIM kortelę patikrinti mobiliojo ryšio telefoną. Turbūt šį telefoną norėjo pirkti susiradęs Facebooke. Kai perka telefonus savo darbo vietoje, visada fiksuoja žmonių duomenis. Šiuo atveju neatsimena, kad būtų žiūrėjęs mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“ (II t., b. l. 104-106).
Liudytoja M. N. apklausos metu parodė, kad pažįsta R. M., kuris anksčiau gyveno su jos draugu L. M. vaikų namuose. Paskutinį kartą su R. M. matėsi ir bendravo 2019-01-25, kada L. M. grįžo iš Kauno, kur atliko bausmę. Daugiau nuo to laiko su R. M. nebendravo, tik buvo mačiusi jį važiuojantį autobuse. 2019-03-17 ji su juo susitikusi nebuvo, į jos namus šis atėjęs nebuvo. Apie tai, kad iš mažo berniuko pavogtas telefonas, sužinojo po to, kai L. dėl šio telefono buvo apklausoje. L. minėjo, kad R. nurodė, jog jis liepė šiam vogti. 2019-03-18 į jos namus R. M. jokio telefono neatnešė. R. M. yra vagis ir nuolat kaltina L. liepus vogti, nors tai yra netiesa. Ji mano, kad R. pyksta ant L., kurio tėtis bendrauja su R. mama, nes šiam tai nepatinka. Be to, R. bijo vienas prisiimti atsakomybę. L. su R. nebebendrauja ir šiam dėl to pikta (II t., b. l. 123-126).
L. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad 2019-03-18 jis nebuvo susitikęs su R. M., nes su juo nebendrauja. Apie pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“, jis nieko nežino ir tikrai neliepė jam jo pagrobti, nesakė apie pinigų pasidalinimą. R. M. žino, kad jis turi draugę M. N., anksčiau yra kartu su juo pas M. buvęs. Po vagystės R. M. mobiliojo ryšio telefono jam neatnešė. R. M. pats įvykdo vagystes ir paskui paskundžia kitus vaikus, kurie visai su tuo nėra susiję, nes jis bijo vienas prisiimti atsakomybę (II t., b. l. 153-156).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra krepšinio aikštelė, esanti ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir niekas nepaimta (II t., b. l. 12-16).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, daiktų apžiūros protokolo, fotolentelės, nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad K. S. pateikė kuprinę, kuri apžiūrėta ir grąžinta nukentėjusiojo M. S. atstovei pagal įstatymą D. S. (II t., b.l. 37-38, 39-44, 46-52).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad patikrinus J. B. įmonei priklausančią telefonų taisyklą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) , peržiūrėjus registracijos žurnalus, apžiūrėjus ten esančius telefonus, telefonas „Samsung Galaxy J3“ nerastas ir įrašų apie jo pridavimą minėtai įmonei nefiksuota (II t., b. l. 107-108).
Iš kratos protokolo matyti, kad R. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančiose J. K. (sudaryta nuomos sutartis su A. B. (duomenys neskelbtini) namais, kuriuose gyvena R. M.) atliktos kratos metu niekas nerasta ir nepaimta (III t., b. l. 122-123).
Iš kratos protokolo matyti, kad L. M. gyvenamose ir pagalbinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) , priklausančiose A. B. Socialinių paslaugų namams, atliktos kratos metu, niekas nerasta ir nepaimta (II t., b. l. 163-165).
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. M. iš (duomenys neskelbtini) namų mažylių grupės kambario nuo stalo pagrobė svetimą, L. G. priklausantį, turtą bendros 250 eurų vertės, tai yra mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5“, todėl kaltinamojo veika pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas, kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, kad eina vogti į socialinių paslaugų namus, suprato savo veiksmų pavojingumą ir to siekė.
Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis R. M. ties pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) , nuo mažamečio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), pečių nutraukdamas jam priklausančią kuprinę ir pasišalindamas iš įvykio vietos, po ko iš kuprinės pagrobdamas K. S. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy J3“ su krovikliu ir kuprinę su visais joje likusiais, M. S. priklausančiais, daiktais išmesdamas prie (duomenys neskelbtini) , atvirai pagrobė svetimą, K. S. priklausantį, turtą bendros 200 eurų vertės, todėl kaltinamojo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip atviras svetimo turto pagrobimas, kvalifikuota tinkamai. Kaltinamojo parodymais, baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis suprato, kad atvirai nuo nukentėjusiojo nutraukia kuprinę, suprato savo veiksmų pavojingumą ir to siekė.
Kaltinamojo atsakomybę dėl abiejų nusikalstamų veikų lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes už šių nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei (BK 11 straipsnis), pagrobtas atitinkamai 250 Eur ir 200 Eur vertės turtas, pirmame epizode (2019-01-28) pagrobtas turtas yra grąžintas. Teismas skirdamas bausmes ir parinkdamas jų dydį atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. M. yra baustas administracine tvarka: 1) 2017-11-14 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 108 str. 1 d. (dviračio vagystė), priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir sprendimą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui; 2) 2018-11-09 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str. 1 d. (UAB „I.“ vagystė), priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir sprendimą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui; 3) 2019-01-22 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) namuose pripurškė ašarinių dujų), priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir sprendimą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui ; 4) 2019-03-06 dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 108 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini) “ vagystė), priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir sprendimą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui; 5) 2019-03-27 dėl administracinio nusižengimo, numatyto, ANK 108 str. 1 d. (dviračio vagystė), priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos ir sprendimą išsiųsti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui. (III t., b. l. 14-19). Anksčiau teismo teistas 1 kartą pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), atlieka arešto bausmę, tai yra, naują tyčinį nusikaltimą padarė neatlikęs bausmės, charakterizuojamas pakankamai neigiamai, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, jog R. M. yra nepilnametis, mokosi, į kaltinamojo sveikatos būklę, į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. M. pripažino savo kaltę.
Nors kaltinamojo gynėjas prašė skirti laisvės apribojimo bausmes, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad kaltinamasis jau buvo teistas už analogiškas veikas, bausmės atlikimo laikotarpiu kaltinamasis nevykdė įpareigojimo mokytis (nelankė pamokų) nurodytu laiku neatvykdavo į probacijos tarnybą, darė administracinius nusižengimus, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, du kartus probacijos tarnyba kreipėsi dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, paskutinis prašymas buvo patenkintas teismui padarius išvadą, kad kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė per švelni ir ja negalima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl tikslinga kaltinamajam skirti arešto bausmes, bausmių dydį nustatant sankcijos ribose, pagal BK 178 str. 4 d. didesnę negu minimumas, pagal BK 178 str. 2 d. vidurkį. Paskirtos bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, R. M. bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 4 d.). Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka, taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažinama trečdaliu. BK 64 str. 1 d., 2 d. pagrindu bausmė subendrintina su 2018-05-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, kurio bausmė pakeista 2019-07-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi 8 paromis arešto, bausmes visiškai sudedant.
Nukentėjusioji K. S. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškinio, dėl nukentėjusiosios K. S. patirtos turtinės žalos, sumą sudaro 200 Eur už pavogtą telefoną (II t., b.l. 34-36). Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas bylos duomenimis, jį pripažįsta ir kaltinamasis, todėl tenkinamas visiškai iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajai jos patirta turtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str.). Nepilnamečiui R. M. iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai turtinei žalai atlyginti, priteistina iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų.
Kaltinamajam 2019-03-01 ir 2019-03-19 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
2019-01-28 savanoriško daiktų dokumentų pateikimo metu liudytojos D. G. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), kuris apžiūrėtas ir 2019-01-28 nutarimu grąžintas nukentėjusiajai L. G. (I tomas, b. l. 44, 45-48, 50-51), kuri pasižadėjusi jį saugoti iki atskiro policijos pareigūnų nurodymo, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas jo savininkės D. G. pilnam disponavimui.
2019-03-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu nukentėjusiosios K. S. pateikta kuprinė, kuri apžiūrėta ir 2019-04-15 nutarimu grąžinta nukentėjusiojo M. S. atstovei pagal įstatymą D. S.. (II tomas, b.l. 37-38, 39-44, 46-52), kuri pasižadėjusi ją saugoti kol byla bus baigta nagrinėti teisme, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas nukentėjusiojo M. S. įstatyminės atstovės D. S. pilnam disponavimui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad iki nuosprendžio priėmimo susidarė 10,72 eurų pašto išlaidos valstybei (III t., pažyma). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. Todėl iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos valstybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.). Nepilnamečiui R. M. iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteistina iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų pašto išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 273, 297-303 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu: pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir nubausti 10 (dešimt) parų arešto;
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 25 (dvidešimt penkiomis) paromis arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.
BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirtą bausmę kaltinamajam sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 20 (dvidešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtą bausmę subendrinti su 2018-05-30 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, kurio bausmė pakeista 2019-07-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi Nr. T-791-749/2019 ir ja paskirta likusia visa neatlikta bausmės dalimi (8 paromis) arešto, bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 28 (dvidešimt aštuonias) paras arešto.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje - Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos (2019-09-13).
R. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
K. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. M. nukentėjusiajai K. S. 200 (dviejų šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimą. Nepilnamečiui R. M. iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, pakankamo jo padarytai turtinei žalai atlyginti, priteisti iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų.
Mobiliojo ryšio telefoną ir kuprinę, nuosprendžiui įsiteisėjus, atitinkamai grąžinti jų savininkėms D. G. ir D. S. jų pilnam disponavimui.
Priteisti iš R. M. 10,72 Eur (dešimt eurų 72 centų) proceso išlaidas valstybei. Nepilnamečiui R. M. iki pilnametystės neturint turto ar uždarbio, pakankamo šioms išlaidoms atlyginti, priteisti iš nepilnamečio atstovo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) namų pašto išlaidas valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus. Nuteistasis gali apskųsti nuosprendį per tą patį terminą, gavęs jo nuorašą.