- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-11-11
- Bylos Nr.
- e1-1705-1138/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40174-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.5Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo (BK 2811 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. G. 2024 m. spalio 13 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARTB-0098, patikros sertifikato Nr. 2139105, galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., 2024 m. spalio 13 d., 11.35 val. buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas, o 2024 m. spalio 13 d., 11.59 val., nustatytas 1,99 prom. girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamasis M. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2008 metais įgijo teisę vairuoti, niekada prieš įvykį nėra vairavęs automobilio neblaivus. 2021 metais įsigijo automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį registravo savo vardu, automobilis priklauso jam. Įtarime nurodytą dieną, tai yra 2024 m. spalio 13 d., nuo ryto savo namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Gėrė degtinę. Vienas išgėrė apie 350 ml degtinės. Panašiai įtarime nurodytu laiku, apie 11.25 val., nusprendė pavažiuoti iki parduotuvės, nusipirkti cigarečių. Suprato, kad girtas automobilio vairuoti negali, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo. Sėdo į jam priklausantį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę, link (duomenys neskelbtini) centro. Nusipirkęs parduotuvėje cigarečių, grįžinėjo namo. Važiuojant (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad pradėjo barškėti jo automobilio galinis kairės pusės ratas. Atsimena, kad važiuojant savo dešiniąja gatvės puse, pasuko galvą kairėn, norėdamas pažiūrėti, kas galėtų būti tam ratui. Staiga, vietoj stabdžio pedalo, paspaudė greičio pedalą, pats nepajuto, kaip vairą pasuko kairėn, išvažiavo į priešingą gatvės pusę, užvažiavo ant bordiūro ir trenkėsi į tvorą. Įvyko eismo įvykis. Jis jokių sužalojimų nepatyrė, tik buvo apgadintas jo automobilis. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jis iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada pareigūnai paklausė, ar vairavo automobilį neblaivus. Jis jiems prisipažino, kad automobilį vairavo girtas ir sutiko pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Pareigūnai alkotesteriu du kartus jam tikrino blaivumą, pirmojo patikrinimo metu parodė 2,12 promiles, kaip tiksliai mato iš įtarimo, o maždaug po 15-20 minučių – jam buvo nustatytas 1,99 promilės girtumas. Jis su tikrinimo rezultatais sutiko, pasirašė neblaivumo nustatymo akte. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir sakė, priklauso jam. Esant galimybei, neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.
3. Kaltinamojo M. G. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti byloje esantys įrodymai.
4. Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos gyvenamoji teritorija yra aptverta skardine tvora, už tvoros apsodintos eglutės. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. spalio 13 d., kai įvyko eismo įvykis, ji savanoriavo (duomenys neskelbtini), tai yra maždaug už pusės kilometro nuo jos namų. Apie pietus, maždaug 11.30 val., jai paskambino kaimynė J. P., pasakė, kad į jos tvorą įvažiavo automobilis, liepė greičiau grįžti. Ji iš karto bėgo namo. Pamatė prie namų, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į jos tvorą įvažiavusį automobilį, baltos spalvos. Modelio ir markės nežino, jų neatpažįsta, nupaveikslavo automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas, vyriškis, jai buvo nepažįstamas, jis stovėjo šalia savo automobilio. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, ji dar pagalvojo, kad jis apsvaigęs nuo narkotikų, nes alkoholio kvapo nuo jo neužuodė. Tiesa pasakius, prie jo arti ir nebuvo priėjusi. Vyriškis prisipažino, vairavęs savo automobilį ir įvažiavęs į jos tvorą. Ji iškvietė policiją, pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai, nustatė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Papildo, kad jos turtas yra draustas, apie eismo įvykį ir jo metu sugadintą turtą ji draudimo bendrovei pranešė, įvykis užregistruotas. Jai draudimas išmokės įvykio metu padarytą turtinę žalą. Pretenzijų niekam neturi.
5. Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynė D. V. gyvena priešais jos namą. Įvykio dieną, tai yra 2024 m. spalio 13 d., prieš pietus, buvo savo namuose. Staiga išgirdo didelį garsą iš lauko, taip kaip kažkas per skardą brauktų ir po to garsus trenksmas. Iš karto pagalvojo, kad įvyko eismo įvykis jų gatvėje, nes ir anksčiau šiame kelio ruože yra buvę eismo įvykių. Išėjo iš karto į lauką ir pamatė, kad į kaimynės D. V. tvorą yra atsitrenkęs automobilis „V.“, baltos spalvos, valstybinių numerių nežino. Ji viską stebėjo iš tolo, tai yra iš savo kiemo. Matė, kaip iš šio automobilio išlipo vairuotojas. Ji jo nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Ji iš karto paskambino D. V., jai pasakė apie eismo įvykį ir jos apgadintą tvorą. Žinojo, kad ji tuo metu savanoriavo (duomenys neskelbtini). D. V. po kelių minučių atbėgo, ji ir iškvietė policijos pareigūnus. Matė, kaip policijos pareigūnai vedėsi tą vyriškį į savo tarybinį automobilį, kad nustatytų jo blaivumą. Vėliau jai D. V. prasitarė, kad automobilio „V.“ vairuotojas vairavo automobilį girtas.
6. Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2024 m. spalio 13 d., prieš pietus, tikslaus laiko neprisimena, dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu G. B., buvo gautas budėtojo pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilio „V.“ vairuotojas įvažiavo į tvorą, yra galimai neblaivus, nes nerišliai kalba. Pranešėja namo savininkė, nemoka pildyti deklaracijos, reikalinga policijos pareigūnų pagalba. Nuvykus į įvykio vietą, rastas akivaizdžiai neblaivus automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. G.. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, pirmo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,99 prom. girtumas. M. G. paaiškino, kad iš namų važiavo iki parduotuvės „A.“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), iš ten grįžinėjo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą pusę, užvažiavo ant pėsčiųjų tako, trenkėsi į gyvenamo namo aptvertos teritorijos tvorą, ją apgadino. M. G. teigė, kad automobiliu važiavo vienas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pradėjo ikiteisminį tyrimą.
7. 2024 m. spalio 13 d. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – įvykio vieta, automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini), į laikino saugojimo aikštelę). Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), teritorija yra aptverta metaline – skardine rudos spalvos tvora. Atsitrenkęs į sulaužytą tvorą stovi automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinis dešinysis ir kairysis sparnas, bei priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai žibintai, priekiniai dešinės ir kairės pusės posūkio atšvaitai, bei priekiniai dešinės ir kairės pusės ratai yra sugadinti. Taip pat sulankstytos priekinės dešinės ir kairės pusės durelės, išdaužtas dešinės pusės galinis keleivio durelių stiklas. Automobilis yra pakibęs tarp gyvenamojo namo teritorijos aptvertos tvoros ir greta augančios eglių gyvatvorės. Automobilis yra baltos spalvos, kėbulo tipas – universalas. Pakelti variklio dangčio nebuvo galimybės, nes visas priekis sulankstytas ir užspaustas. VIN numeris buvo patikrintas duomenų „POLIS II“ sistemoje, kuris atitiko pagal turimo transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) liudijimą, (duomenys neskelbtini), akumuliatorius „B.“. Automobilio dešinės pusės bamperis, sparnas ir žibintas šviežiai apgadintas, subraižytas. Apžiūrint automobilio kėbulą, matoma daug kitų apgadinimų, automobilio kėbulas padengtas purvu. Prietaisų skydelyje esantis odometras rodo 287 462 km nuvažiuotą automobilio ridą kilometrais. Keleivio pusėje esančioje daiktadėžėje aptikta įvairios popierinės makulatūros, tarp kurių aptikti automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimas. Automobilio rankinis stabdis įjungtas. Automobilio galinėje salono dalyje yra smulkių daiktų. Automobilio bagažinėje yra kartoninė dėžė, kurioje yra smulkūs daiktai, kurie pavaizduoti foto lentelėje. Pakėlus bagažinės dugno pertvarą yra atsarginis ratas, avarinio sustojimo ženklas, bei ratui atsukti raktas. Apžiūrint automobilį, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų šiuo metu neaptikta, apžiūros metu išvardinti dokumentai ir automobilis su variklio užvedimo rakteliu paimti. Apžiūros metu fotografuota.
8. 2024 m. spalio 13 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARTB-0098, patikros sertifikato Nr. 2139105, galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., 2024 m. spalio 13 d., 11.35 val., M. G. buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas, o 2024 m. spalio 13 d., 11.59 val., nustatytas 1,99 prom. girtumas.
9. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „V.“, 2009 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 350,00 Eur su PVM.
10. 2024 m. spalio 13 d. Transporto priemonės perdavimo priėmimo akte užfiksuota, kad automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išgabentas į saugomą uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ aikštelę, (duomenys neskelbtini), yra Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus, (duomenys neskelbtini) žinioje.
11. Iš duomenų bazės „VRIS“, „Polis II“, VĮ „Regitra“ 2024 m. lapkričio 5 d. išrašų nustatyta, kad automobilio „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2021 m. balandžio 13 d. yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), automobilio eksploatacija leidžiama, automobilio draudimas galioja, techninė apžiūra neatlikta.
12. Iš 2024 m. lapkričio 5 d. duomenų bazės „VRIS“ išrašo apie M. G. turimus galiojančius asmens dokumentus nustatyta, kad jis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 81¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
14. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo M. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 218¹ straipsnio 1 dalyje, teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
15. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. G. 2024 m. spalio 13 d., apie 11.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“, Nr. ARTB-0098, patikros sertifikato Nr. 2139105, galioja iki 2024 m. lapkričio 7 d., 2024 m. spalio 13 d., 11.35 val. buvo nustatytas 2,12 prom. girtumas, o 2024 m. spalio 13 d., 11.59 val., nustatytas 1,99 prom. girtumas, vairavo jam priklausantį automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.
16. Kaltinamojo M. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo siūlė pripažinti M. G. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir skirti 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 2 000,00 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metus 6 mėnesius uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti valstybės naudai automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, automobilio registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonę.
18. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir su siūloma bausme sutinka.
19. Teismas, skirdamas M. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, taip pat atsižvelgia į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmę – baudą (BK 47 straipsnis), nustatant, jog paskirtą baudą M. G. privalo sumokėti per 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
20. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki penkerių metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatytinas trijų metų šešių mėnesių draudimo vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos – 2024 m spalio 22 d.
21. Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
22. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. G. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant jam priklausančią transporto priemonę „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad M. G. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, transporto priemonė – automobilis „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigotinas perduoti M. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą akcinei bendrovei „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL, tai yra 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų 0 ct), dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir galutinę bausmę M. G. paskirti 40 MGL, tai yra 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 0 ct), dydžio baudą.
Nustatyti, kad paskirtą baudą M. G. privalo sumokėti per aštuonis mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo nuosprendžiu paskirtą baudą privaloma mokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai, pavyzdžiui, AB „Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), įmokos kodas – 6801 (mokėjimo paskirtyje nurodant bylos numerį). Sumokėjimą patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo M. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas, Nr. (duomenys neskelbtini)) bei specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti, įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą perduoti M. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą akcinei bendrovei „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, uždrausti M. G. vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo dienos – 2024 m spalio 22 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduodant jį kartu su užvedimo rakteliu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.