- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-08
- Bylos Nr.
- A2.6.-1246-865/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-17809-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Pažeidėjas
- I. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Virginijai Karužytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,
išnagrinėjusi I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. 2015-11-19, apie 10.50 val., Vilniuje, Vokiečių g. 11, vairuodama automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama atbula, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Mercedes Benz C220 v/n (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Teismo posėdyje I. B. su pažeidimais sutiko iš dalies ir paaiškino, kad Vokiečių g. reikia pravažiuoti visą aikštelę, ji pamatė, kad neišvažiuos pro arką, o už jos ir prieš ją buvo dvi mašinos, todėl reikėjo išlaviruoti. Važiuojant galu, pajautė kažkokį stuktelėjimą, bet tai galėjo būti ir nuo stabdžių. Išlipo, apžiūrėjo automobilį, pamatė, kad viskas gerai ir išvyko. Tame kitame automobilyje buvo įskilęs žibintas, bet tai negalėjo būti nuo jos mašinos kontakto. Pati kontaktą pajuto. Tačiau jis galėjo atsirasti nuo stabdymo. Važiavo su kolega, jie vėlavo, kolega nubėgo į darbą, kita kolegė buvo su ja. Jie policijos komisariate sustatė automomobilius, jiems paaiškino, kad bamperis galėjo užkabinti žibintą. Dėl signalizacijos, tai ji neskambėjo. Ji stuktelėjo ar nestuktelėjo, pajuto kažką, gal stabdydama, nes stabdžiai labai jautrūs. Ji piktybiškai nieko nenorėjo daryti ar bėgti, viskas atsitiko dėl neapdairumo.
Teismo posėdyje nukentėjusysis K. K. parodė, jog iki įvykio asmuo nebuvo pažįstamas. Jo žmona važiuoja į darbą ir pastato kieme automobilį. Tai buvo eilinis važiavimas. Po to, vakare, susitikę su žmona, grįžo prie automobilio ir rado porą raštelių, užkištų už valytuvų. Vienas raštelis buvo policijos, kitas raštelis buvo liudininko, jame buvo užrašyta, kad jis mate, kas įvyko ir paliktas numeris. Kadangi buvo tamsu, jis, K. K., nieko nematė ir paskambino liudininkui. Jis paaiškino, kad įvykio metu rūkė ir pamatė, kad Audi automobilis sukinėjasi ir atsitrenkė į jo automobilį, smūgis buvo stiprus, pasigirdo signalizacija, vairuotoja išlipo iš mašinos, apžiūrėjo jo automobilį ir nuėjo atgal. Atvykus pareigūnams, jie apžiūrėjo automobilį, ir bandė jį įtikinti, kad tai senas įbrėžimas ir jį skatino atsisakyti pareiškimo. Įskilęs žibintas yra naujas pažeidimas. Automobilį pirko rugsėjį, perkant jį nuvežė į saloną apžiūrėti nuodugniai automobilį. Žalą sudaro: 270 eurų darbai servise, 60 eurų žibinto kaina.
Teismo posėdyje liudytoja I. K. parodė, jog tą vakarą rado policijos pranešimą, kad įvyko eismo įvykis. Jie patys nieko nematė, tik pamatė automobilio apgadinimus. Liudytojas kalbėjo su jos vyru telefonu, negali atpasakoti pokalbio. Automobilio vairuotojo pusės galinis bamperis ir lempa buvo apgadinta. Žala apskaičiuota, nustatyta 290 eurų.
Teismo posėdyje liudytojas B. D. parodė, jog ieškojo, kur pastatyti automobilį, pamatė, kad parkuojasi Audi universalas. Kadangi nebuvo daug vietos, pastebėjo, kad atbulinę eigą davė per stipriai. Atsitrenkė į Mersedes universalą. Nepamena, ar vairuotoja išlipo, nenori painiotis. Vyriškis išlipo, įvertino, jog nieko nepadaryta kitam automobiliui. Jis įvertino, kad žala minimali, atsisėdo į automobilį ir jie nuvažiavo. Aš puikiai girdėjau ką sakė, nes buvau netoli. Sakė, kad nieko tokio. Matyt skubėjo, nebuvo skirta laiko aiškintis situacijai. Jis užsirašė automobilio valstybinius numerius. Taip ir nesulaukė jokio veiksmo, nei iš vairuotojos, nei iš keleivio. Pamatė netoli priparkuotą automobilį. Informaciją perdavė bendruoju pagalbos numeriu. Smūgis pakankamai girdėjosi. Bamperis yra minkštas, tačiau tai nebuvo metalo įlenkimo garsas. Audi turėjo kablį. Kontaktas tikrai buvo akivaizdus. Jis buvo priėjęs prie abiejų automobilių. Buvo matyti nuskeltas žibintas, buvo nubrėžtas bamberis, vos vos tarpas atsiradęs tarp kėbulo. Garsinė signalizacija nesuveikė. Buvo avarinių žibintų mirktelėjimas.
Eismo įvykio metu apgadintas Mercedes Benz C220 v/n (duomenys neskelbtini) užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas (b.l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu nustatyta, kad automobiliu Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Mercedes Benz C220 v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo aukštis ir mechanizmas atitinka (b.l. 15).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad I. B. padarė jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Jos padarytus pažeidimus ir kaltę įrodo iš dalies jos paaiškinimas, nukentėjusiojo K. K. parodymai, liudytojų B. D. ir I. K. parodymai, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės 2 kuopos 2 būrio patrulio Tadeušo Demeško tarnybinis pranešimas (b.l. 5), Eismo įvykio schema (b.l. 7), Papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), Transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 11), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas, fotolentelės (b.l. 16).
I. B. sutiko, kad važiuodama atbula užkabino savo automobilio bamperiu Mercedes bamperį, tačiau išlipusi transporto priemonių apgadinimų nepastebėjo (b.l. 14).Teismas pažymi, kad įvykis įvyko šviesios paros metu. Iš byloje esančių nuotraukų, rašytinių paaiškinimų matyti, kad smūgis į Mercedes Benz C220 v/n (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai stiprus. Liudytojas B. D. girdėjo smūgį, matė situaciją iš arti ir išlipusį pasižiūrėti kas įvyko žmogų. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad šiuos padarytus akivaizdžius automobilio pažeidimus I. B. turėjo matyti, suvokti, kad ji, pažeisdama Kelių eismo taisykles apgadino svetimą turtą, po eismo įvykio privalėjo sustoti, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės, pranešti nukentėjusiajam asmeniui, o jeigu tai neįmanoma, - policijai., kadangi pats asmuo nėra ekspertas ir negali įvertinti, apgadino ar neapgadino automobilį, senas žibinto įskilimas ar naujas. Tačiau I. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešdama nukentėjusiajam asmeniui o jeigu tai neįmanoma, - policijai. Todėl, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad I. B. kaltė, jai pasišalinus iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi, yra nustatyta. Taigi, I. B. administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. I. B. taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1222 (Žin., 2009, Nr. 120-5147) 126, 222 punktų reikalavimus.
I. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, pažeidimų padarymo aplinkybes, į tai, jog nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į I. B. asmenybę: 21 metų amžiaus, studentė, dirbanti, nesusituokusi, vaikų neturi, galiojančių nuobaudų neturi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).
Taigi, šiuo atveju teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais mano, kad yra tikslinga I. B. skirti nuobaudą atitinkančią Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumą bei švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi automobilis Mercedes Benz C220 v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas nežymiai, iki šio įvykio administracinių teisės pažeidimų I. B. nėra padariusi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 286-287 straipsniais, teismas,-
nutaria:
skirti I. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 28 Eur baudą.
skirti I. B. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 500 Eur baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir nuobaudą I. B. paskirti 500 Eur baudą.
Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 1001, banko kodas: 73000).
Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, šis nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.