Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

S. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2010-08-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams įpareigotas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokymąsi ir atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, juos atliekant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) 2011-06-22 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme 3 metų laisvės atėmimo; 3) 2012-09-03 Mažeikių rajono apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį galutine subendrinta bausme 3 metų laisvės atėmimu ir 5 MGL, t. y. 650 Lt dydžio bauda, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2016 metais rugsėjo 7 d. apie 16.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.28 promilių girtumas), kilusio žodinio konflikto metu su sugyventine A. R., trenkė vieną kartą kairės rankos kumščiu jai į dešinę veido pusę.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią S. J. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-09-07 grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), girtas. Ir kas namuose įvyko tarp jo ir sugyventinės A. R., nepamena dėl girtumo. Gal ir galėjo trenkti savo sugyventinei A. R., bet kodėl, kokiomis aplinkybėmis, su kuo, kiek kartų ir kur, nepamena. Jis su A. R. gyvena kartu nuo 2015-04-17 jo tėvų paliktame bute, adresu (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį bei augina vieno mėnesio kūdikį. Labai gailisi, kad, būdamas neblaivus ir gal supykęs, galėjo užgauti savo vaiko mamą A. R., norėtų jos atsiprašyti (57 b. l.).

Kaltinamojo S. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

pranešimu ROIK 0116000507632, kuriuo pranešta, kad sugyventinis muša pranešėją (10-12 b. l.);2016-09-07 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo patvirtinta, kad įvykio vietoje nukentėjusioji A. R. pareiškė, kad smurtas pasireiškė, grąsinimais, įžeidinėjimais, stumdymu bei trenkimu kumščiu per veidą (15-16 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios A. R. parodymais, kur ji parodė, kad 2016-09-07 apie 16.00 val. grįžo sugyventinis S. J. namo, adresu (duomenys neskelbtini), jis buvo girtas. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes jis pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jie vienas su kitu susistumdė. Grumtynių metu nugriuvo ant lovos ir sugyventinis jai trenkė vieną kartą kaire ranka į dešinę veido pusę. Dar bandė jį nuraminti, bet jis niekaip nenurimo. Kažkokiu momentu jis griuvo ir vos neužkliuvo jų kūdikio ir jo vos neužgavo. Tada ji ant jo pradėjo šaukti, kad jis vos vaiko neužmušė. Tai pasakė iš pykčio, nes sugyventinis jų kūdikio nemušė, o tik, būdamas girtas, netyčia nugriuvo ir tiek tetrūko, kad užgautų kūdikį. Ji jį traukė už plaukų ir grumtynių metu trenkė jam keletą kartų į veido sritį. Negalėdama nuraminti savo sugyventinio, ji paskambino Nr. 112 ir prašė pagalbos, bekalbant sugyventinis jai iš rankų atėmė telefoną ir numetė jį ant žemės bei pasakė, kad ji čia jam policijos nekvies. Už 15 ar 20 minučių atvyko policijos pareigūnai ir sugyventinį išvežė į policijos komisariatą. Jai sugyventinio suduotas smūgis sukėlė fizinį skausmą. 2016-09-06 taip pat sugyventinis parėjo namo girtas ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis trenkė rankos kumščiu į galvos ir nugaros sritį, bet nestipriai ir jai neskaudėjo. Tada jis greitai nurimo ir nuėjo miegoti, dėl to policijos nekvietė. Ji sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereikš. Jie augina vieno mėnesio kūdikį, veda bendrą ūkį. Jie gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jos sugyventiniui, gyvena kartu nuo 2015-04-17 dienos. Su S. J. susitaikė ir jam atleido, jis jos atsiprašė ir savo sugyventiniui pretenzijų neturi (19-20, 23-24, 26 b. l.);2016-09-07 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 7356, iš kurio matyti, jog A. R. girtumas nenustatytas (17 b. l.);2016-09-07 asmens blaivumo testo rezultatu Nr. 7357, iš kurio matyti, jog S. J. nustatytas 3,28 promilių girtumas (17 b. l.);2016-09-09 Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi, kuria įtariamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. R. bei jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. R., nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu (65 b. l.).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui arba šeimos nariui.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. J. kilusio žodinio konflikto metu trenkė vieną kartą rankos kumščiu į dešinę veido pusę savo sugyventinei, taip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. sugyventinei A. R.. Bylos aplinkybės yra aiškios, S. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios parodymais, tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje esančiais įrodymais.

Kaltinamojo S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 3,28 promilių girtumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2016 m. rugsėjo 15 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis S. J. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.

Skirdamas kaltinamajam S. J. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teismo teistas (34-37, 38-41 b. l.), bausmę atlikęs (46 b. l.), tačiau teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (47-48 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (49 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (50 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centras informavo, kad 2007-09-19 lankėsi pas gydytoją psichiatrą, dgn.: generalizuotas nerimo sutrikimas (F41.1) ir vidutinio sunkumo depresinis epizodas (F32.1), tačiau nuo 2009-04-01 įstaigoje nebesilanko ir nebesigydo (52 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. bei dalyvauti smurtinį elgesį kaičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas ir 67 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. J. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b) papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinas su-laikymas nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. (59, 60 b. l.), vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikytina, kad jis yra atlikęs šešias dienas laisvės apribojimo bausmės.

Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė prašė skirti kaltinamajam S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 5 MGL dydžio (188,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, teismas neskiria kaltinamajam S. J. baudžiamojo poveikio priemonės - 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nes BK 73 straipsnio 1 dalis įsakmiai nurodo, jog baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos laikantis IX skyriaus nuostatų.

Kaltinamajam S. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. J. paliktina galioti 2016-09-09 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. R., kuria jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. R., nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu (65 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. J. laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 20.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. rugsėjo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. išbūtą laiką, vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad S. J. yra atlikęs 6 (šešias) dienas laisvės apribojimo bausmės.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. J. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios A. R., kuria jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja A. R., nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie nukentėjusios arčiau kaip 100 m atstumu.

Išaiškinti kaltinamajam S. J., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti kaltinamajam S. J., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti S. J..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.