- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- I-667-629/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02569-2013-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- S. K., A. K.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Marius Grajauskas
- Kategorijos
- 9.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjų S. K. ir A. K. atstovams Š. J. ir advokatui Mariui Grajauskui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovėms Ingridai Kemežienei ir Raimondai Juodkaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų S. K. ir A. K. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
S. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 58–67) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. birželio 17 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) sprendimą Nr. S-92(7-97/2013), 2013 m. kovo 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VMI) sprendimą Nr. 68-53 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-323.
A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (t. II, b. l. 50–60) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2013 m. birželio 17 d. MGK sprendimą Nr. S-93(7-96/2013), 2013 m. kovo 27 d. VMI sprendimą Nr. 68-56 ir Kauno AVMI 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-329.
Visų pirma, pasak pareiškėjų, Kauno AVMI neteisėtai pradėjo ir atliko mokestinį patikrinimą, nes patikrinimai pradėti galiojant Kauno apygardos administracinio teismo nutartims dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriomis Kauno AVMI buvo uždrausta iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo pradėti ir vykdyti pareiškėjų mokestinius patikrinimus pagal jų atžvilgiu atliktus mokestinius tyrimus. Be to, pareiškėjų nuomone, Kauno AVMI, vykdydama pareiškėjų mokestinius patikrinimus, nuolat šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, reglamentuojančius mokestinio patikrinimo atlikimo tvarką. Pažymėjo, kad mokestinio patikrinimo procedūros buvo vilkinamos, nors 2010 m. gruodžio mėn. pradėdama mokestinį patikrinimą Kauno AVMI jau turėjo surinkusi visą reikalingą informaciją ir dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad Kauno AVMI pati pripažino, kad visi argumentai dėl Kauno AVMI atlikto neteisėto daugkartinio mokestinio patikrinimo stabdymo yra pagrįsti, tačiau nepagrįstai nurodė, kad mokestiniai patikrinimai buvo vykdomi taip ilgai, kadangi pareiškėjai geranoriškai nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi.
Pareiškėjų įsitikinimu, Kauno AVMI taip pat šiurkščiai pažeidė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo senatį bei mokestinio patikrinimo dalyko keitimą. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 24 d. Kauno AVMI priėmė sprendimus dėl pareiškėjų mokestinio patikrinimo temų išplėtimo ir papildomų mokesčių patikrinimo (PVM, VSDĮ ir PSDĮ). Pareiškėjų nuomone, įvertinus MAĮ įtvirtintą 5 metų mokesčių apskaičiavimo senaties taisyklę bei sprendimo dėl mokestinio patikrinimo temų išplėtimo priėmimo datą, Kauno AVMI neturėjo teisės priimti sprendimo tikrinti ir perskaičiuoti aukščiau paminėtų naujų mokesčių už 2005–2006 m., nes tokio sprendimo priėmimo metu jau buvo suėję mokesčių apskaičiavimo senaties terminai. Papildomuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 126–138) taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius negalėjo vertinti 2004 m. gruodžio 21 d. akcijų pasirašymo sutarties, nes minėtas sandoris atliktas iki laikotarpio, už kurį buvo atliekami mokestiniai patikrinimai.
Šalies argumentai
Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju, jiems taip pat nepagrįstai buvo pritaikytas turinio viršenybės prieš formą principas. Pareiškėjų įsitikinimu, S. K. sudaryti akcijų pasirašymo sandoriai negali būti laikomi mokesčių mokėtojo veikla, kuri atitinka visus individualios veiklos požymius. Pabrėžė, kad iš šių sandorių pareiškėjai faktiškai negavo jokių pajamų (ekonominės naudos). Pabrėžė, kad UAB „Kamintos investicija“, pardavusi žemės sklypus UAB „Kredo“, gautas lėšas toliau naudojo įsigydama nekilnojamojo turto ir žemės savo ūkinei veiklai vykdyti, taigi, nauda, t. y. lėšos už parduotus žemės sklypus, pareiškėjams niekaip negrįžo. Taip pat paaiškino, kad S. K. 2004 m. gruodžio 21 d. ir 2005 m. rugsėjo 27 d. sudaryti akcijų pasirašymo sandoriai turėjo ekonomiškai pagrįstą tikslą, t. y. sprendimai didinti įmonės įstatinį kapitalą buvo priimti siekiant ekonomiškai pagrįstų tikslų – išvystyti įmonės veiklą, suformuoti jos veiklai reikalingą kapitalą ir sudaryti sąlygas įmonei normaliai funkcionuoti, panaudoti į įmonę investuotą kapitalą bankų kreditams gauti, įdarbinti reikiamą skaičių darbuotojų, mokėti mokesčius ir pan. UAB „Kamintos investicija“ pardavus į jos akcinį kapitalą S. K. įneštus žemės sklypus UAB „Kredo“, gautos lėšos UAB ,,Kamintos investicija“ buvo toliau investuojamos, naudojamos jos veikloje, įmonei tikintis gauti pelną.
Pažymėjo, kad MGK taip pat nepakankamai atsižvelgė į pareiškėjų argumentus dėl neproporcingai didelio paskaičiuotų GPM delspinigių dydžio. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į tą aplinkybę, kad Kauno AVMI vilkino pareiškėjų mokestinio patikrinimo atlikimą bei nuolat ir be pateisinamo pagrindo stabdė jo vykdymą ir tokiu būtu už visą vilkinimo laikotarpį savo neteisėtais veiksmais įgijo teisę skaičiuoti GPM delspinigius. Nors MGK atleido pareiškėjus nuo dalies GPM delspinigių, tačiau, atsižvelgiant į visus aukščiau nurodytus faktus ir argumentus, bei į tą aplinkybę, kad net už 6,5 metų laikotarpį Kauno AVMI sprendime paskaičiuotų GPM delspinigių priskaičiavimas priklausė nuo nurodytų Kauno AVMI priimamų neteisėtų procesinių sprendimų ir veiksmų ir / arba delsimo tokius sprendimus ir veiksmus atlikti, Kauno AVMI sprendime apskaičiuota GPM delspinigių suma, pareiškėjų įsitikinimu, yra laikytina kaip visiškai neatitinkanti MAĮ 8 str. 3 d. įtvirtintų protingumo ir teisingumo kriterijų, ir yra mažintina iki 30 proc. nuo sprendimuose patvirtintos GPM delspinigių sumos.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimuose į skundus (t. I, b. l. 97–103; t. II, b. l. 97–103) prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad, siekdama išsiaiškinti ar pareiškėjų vykdoma veikla atitinka individualios veiklos požymius, nustatė, jog pareiškėjų sandoriams būdingas tęstinumas – pareiškėjai 2001–2002 m. įsigijo žemės sklypus (naudojimo pobūdis – žemės ūkio paskirties), juos padalino į atskirus sklypus ir pakeitė jų paskirtį (į mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir kt.), t. y. paruošė juos statybai ir 2005 m. pardavė nenaudodami jų asmeniniams tikslams. Kauno AVMI, atlikusi pareiškėjų mokestinį patikrinimą už 2001–2004 m., nustatė, kad pareiškėjai vykdė neįregistruotą individualią turto pardavimo veiklą ir 2003–2004 m., t. y. pareiškėjų nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai nėra vienkartiniai ir atsitiktiniai. Tokia mokesčių mokėtojų veikla, VMI nuomone, tęsėsi ir 2005 m. Pažymėjo, kad pareiškėjai įsigydami žemės sklypus ir parduodami šiuos sklypus siekė ekonominės naudos. Mokestinio patikrinimo metu nenustatyta, kad pareiškėjų įsigytas nekilnojamas turtas būtų naudojamas jų asmeniniams poreikiams tenkinti. Surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad turtas naudojamas veikloje pajamoms uždirbti, t. y. parduodamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 str. 19 d. nuostatomis, UAB „Kamintos investija“ ir vieninteliai akcininkai pareiškėjas S. K. ir jo sutuoktinė pareiškėja A. K. laikomi susijusiais asmenimis, t. y. gali vienas kitam daryti įtaką, dėl kurios tarpusavio sandorių arba ūkinių operacijų sąlygos būtų kitokios negu tuo atveju, jeigu kiekvienas šių asmenų siektų sau maksimalios ekonominės naudos. Tokiu būdu, VMI įsitikinimu, Kauno AVMI pagrįstai taikydama MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas pareiškėjų turto perleidimo sandorius mainais į UAB „Kamintos investicija“ akcijas pripažino individualios veiklos sandoriais.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė pripažino, kad mokesčių administratorius pareiškėjų atžvilgiu mokestinę procedūrą (mokestinį patikrinimą) pradėjo pažeisdamas Kauno apygardos administracinio teismo nustatytus imperatyvius draudimus, tačiau, VMI nuomone, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Sutiko su MGK sprendime išdėstytais argumentais, kad ta aplinkybė, jog Kauno AVMI nesilaikė reikalavimo vykdyti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, atsižvelgiant į tai, kad LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl mokestinio tyrimo išvadų, nepaneigė Kauno AVMI teisės po atlikto mokestinio tyrimo pradėti ir vykdyti mokestinį patikrinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas procedūrinis pažeidimas laikytinas esminiu, dėl kurio skundžiami sprendimai turi būti panaikinti. Be to, atsakovės nuomone, pareiškėjai apskųsdami Kauno apygardos administraciniam teismui pranešimus apie atliktą mokestinį tyrimą, sąmoningai siekė vilkinti procesą, suvokdami mokesčių administratoriaus atliekamų procedūrų naikinamųjų terminų svarbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovai prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės atstovės prašė skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Kauno AVMI atstovai bei pareiškėjai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 192–194).
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjams apskaičiuotos papildomai mokėtinos GPM ir VSDĮ sumos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2001 m. vasario 28 d. pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 98 000 Lt įsigijo 1,7707 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Gineitiškių k. Vilniaus m. sav. (S. K. MGK byla, b. l. 152–153), o 2001 m. rugsėjo 17 d. – už 360 000 Lt 1,6175 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą Gineitiškių k. Vilniaus m. sav. (S. K. MGK byla, b. l. 154–156).
2004 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypų Gineitiškių k., Vilniuje padalinimo Nr. 2.3-4937-01 abu minėtieji žemės ūkio paskirties žemės sklypai buvo padalinti į 28 atskirus žemės sklypus, kurių paskirtis pakeista į paskirtį mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti (S. K. MGK byla, b. l. 191–195).
2004 m. gruodžio 6 d. pareiškėjas, kaip vienintelis UAB „Kamintos investicija“ akcininkas, priėmė sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą 10 843 200 Lt nepiniginiu įnašu, išleidžiant 108 432 vnt. 100 Lt vertės akcijų emisiją (S. K. MGK byla, b. l. 157).
Pagal 2004 m. gruodžio 21 d. akcijų pasirašymo sutartį pareiškėjas S. K., veikiantis už save ir savo sutuoktinę pareiškėją A. K. ir UAB „Kamintos investicija“ (buvęs pavadinimas UAB „Pasparas“), kurios vieninteliu akcininku buvo pareiškėjas, padidino minėtos bendrovės įstatinį kapitalą 10 843 200 Lt savo nekilnojamuoju turtu pagal nepiniginį įnašą, t. y. perleido UAB „Kamintos investicija“ minėtus 28 žemės sklypus Gineitiškių k. (S. K. MGK byla, b. l. 158–164). Akcinio kapitalo padidinimas Juridinių asmenų registrų centre užregistruotas 2005 m. sausio 7 d. (S. K. MGK byla, b. l. 166).
2005 m. sausio 5 d. vienintelis UAB „Kamintos investicija“ akcininkas (pareiškėjas S. K.) nusprendė minėtus sklypus parduoti (S. K. MGK byla, b. l. 171) ir 2005 m. sausio 12 d. UAB „Kamintos investicija“ 28 žemės sklypus už 12 794 976 Lt (iš jų 1 951 776 Lt PVM, 10 843 200 Lt už sklypus) pardavė UAB „Kredo“ (S. K. MGK byla, b. l. 172–190).
Taip pat nustatyta, kad 2002 m. rugsėjo 19 d. A. ir S. K. už 40 000 Lt įsigijo 3,7984 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Gineitiškių k. Vilniaus m. sav. (S. K. MGK byla, b. l. 196–199).
Žemesnės instancijos teismas
2004 m. birželio 30 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypo Gineitiškių k., Vilniuje padalinimo Nr. 2.3-4910-01 minėtas 3,7984 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas padalintas į 34 atskirus žemės sklypus, kurių paskirtis pakeista į paskirtį mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti (S. K. MGK byla, b. l. 200–205).
Vėliau 2005 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu dėl žemės sklypų, Gineitiškių k., Vilniuje padalinimo Nr. 2.3-7345-01 minėtieji 34 performuoji į 2 atskirus žemės sklypus, kurių paskirtis pakeista į kitos paskirties žemę (mažaaukščiams gyvenamiesiems pastatams statyti, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir kt.) (S. K. MGK byla, b. l. 210–214).
Pagal 2005 m. rugsėjo 27 d. akcijų pasirašymo sutartį pareiškėjai perleido minėtus 2 žemės sklypus UAB „Kamintos investicija“, kurios vieninteliu akcininku buvo pareiškėjas S. K., taip padidindami bendrovės įstatinį kapitalą 11 455 000 Lt (S. K. MGK byla, b. l. 220–224). Akcinio kapitalo padidinimas Juridinių asmenų registrų centre užregistruotas 2005 m. rugsėjo 30 d. (S. K. MGK byla, b. l. 166).
2005 m. spalio 3 d. vienintelis UAB „Kamintos investicija“ akcininkas pareiškėjas S. K. nusprendė minėtus sklypus parduoti (S. K. MGK byla, b. l. 225) ir 2005 m. spalio 4 d. pardavė juos UAB „Kredo“ už 13 516 900 Lt (iš jų 2 061 900 Lt PVM, 11 455 000 Lt už sklypus) (S. K. MGK byla, b. l. 226–231).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno AVMI 2010 m. gruodžio 10 d. pradėjo pareiškėjų S. K. ir A. K. mokestinius patikrinimus už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Mokestinių patikrinimų metu tikrinti GMP, PVM, VSDĮ ir PSDĮ. Kauno AVMI, įvertinusi mokestinio patikrinimo surinktą medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjai, perleisdami UAB „Kamintos investicija“ nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus), taip siekdami padidinti šios bendrovės įstatinį kapitalą, iš tiesų siekė išvengti individualios veiklos požymių bei nuo šios veiklos mokamų mokesčių mokėjimo. Jei pareiškėjai žemės sklypus būtų pardavę patys tiesiogiai UAB „Kredo“, vykdydami registruotą individualią prekybos nekilnojamuoju turtu veiklą, nuo gautų pardavimo pajamų į valstybės biudžetą reikėtų sumokėti ne tik GPM, VSDĮ, bet ir 18 proc. PVM. Kauno AVMI patikrinimo metu nustatė, kad siekiant išvengti šių mokesčių mokėjimo nuo individualios veiklos pajamų gautų iš nekilnojamojo turto pardavimų, buvo įformintos akcijų pasirašymo sutartys su UAB „Kamintos investicija“. Tokiu būdu Kauno AVMI, vadovaudamasi MAĮ 69 str. 1 d. reikalavimais, konstatavo, kad neatsižvelgiama į pareiškėjų ginčo žemės sklypų įnešimą į UAB „Kamintos investicija“ įstatinio kapitalo didinimui, mokesčių tikslais laikoma, kad žemės sklypus ne minėta bendrovė pardavė, o patys pareiškėjai pardavė UAB „Kredo“. Atsižvelgdama į minėtas patikrinimų metu nustatytas aplinkybes Kauno AVMI patikrinimo aktuose S. K. papildomai apskaičiavo 1 673 763 Lt GPM, 1 480 VSDĮ ir 740 Lt VSDĮ baudą, o A. K. – 1 673 080 Lt GPM, 1 480Lt VSDĮ ir 740 Lt VSDĮ baudą (S. K. MGK byla, b. l. 107–118; A. K. MGK byla, b. l. 107–118).
Kauno AVMI 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-323 ir 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-329 patvirtino minėtus patikrinimo aktus ir pareiškėjui S. K. papildomai paskaičiavo 1 493 184 Lt GPM delspinigius ir skyrė 502 129 GPM baudą, o A. K. – 1 496 065 Lt GPM delspinigius ir 501 924 Lt GPM baudą (t. I, b. l. 58–77; t. II, b. l. 61–80).
Pareiškėjams minėtus sprendimus dėl patikrinimo aktų tvirtinimo apskundus VMI, pastaroji 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 68-56 ir 2013 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 68-52 pareiškėjų skundų netenkino (t. I, b. l. 79–89; t. II, b. l. 82–92).
Pareiškėjams apskundus VMI sprendimus MGK, pastaroji pareiškėjų skundus savo 2013 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. S-92(7-97/2013) ir 2013 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. S-93(7-96/2013) tenkino iš dalies ir atleido pareiškėjus nuo dalies GPM delspinigių mokėjimo (t. I, b. l. 13–36; t. II, b. l. 16–39).
Dėl mokestinio patikrinimo procedūrų
Pareiškėjai, vienais iš pagrindinių argumentų, kodėl jų skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti, nurodo mokestinio patikrinimo procedūrinius pažeidimus, t. y. tai, kad mokestiniai patikrinimai pradėti ir atlikti neteisėtai, patikrinimo procedūros buvo vilkinamos, pažeisti senaties terminai.
Nustatyta, kad pareiškėjų mokestiniai patikrinimai buvo pradėti ir atliekami galiojant Kauno apygardos administracinio teismo nutartims, kuriomis Kauno AVMI buvo uždrausta laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atlikti pareiškėjų mokestinius patikrinimus (S. K. MGK byla, b. l. 90–91; A. K. MGK byla, b. l. 89–90).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 str. 1 d. 3 p., sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tai reiškia, jog neesminiai, formalūs atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi esminės įtakos sprendimo pagrįstumui, paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, yra sprendžiama, ar padaryti pažeidimai vis dėlto buvo esminiai ar ne (ABTĮ 57 str. 6 d.).
Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos administracinio teismo nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjų atžvilgiu taikymo buvo priimtos bylose, kuriose pareiškėjai skundė Kauno AVMI pranešimus apie atliktus pareiškėjų mokestinius tyrimus, kurių pagrindu ir buvo pradėti pareiškėjų mokestiniai patikrinimai. Atkreiptinas dėmesys, jog tokio pobūdžio sprendimai (dėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą) yra nenagrinėtini teismų, nes yra tik tarpiniai sprendimai, todėl Kauno apygardos administracinis teismas bylas dėl reikalavimų panaikinti minėtus sprendimus nutraukė (S. K. MGK byla, b. l. 15–17; A. K. MGK byla, b. l. 127–129), o LVAT paliko galioti tokius pirmosios instancijos teismo sprendimus (S. K. MGK byla, b. l. 18–23; A. K. MGK byla, b. l. 124–126). Teismo vertinimu, esant tokiai pareiškėjų bylų dėl pranešimų apie mokestinių tyrimų rezultatus baigčiai bei teismų praktikai, jog tokie sprendimai, kokie pareiškėjų buvo skundžiami minėtose bylose, apskritai yra nenagrinėtini teismų, nėra pagrindo teigti, jog Kauno AVMI savo veiksmais, t. y. pradedama pareiškėjų mokestinius patikrinimus galiojant Kauno apygardos administracinio teismo nutartims draudžiančioms atlikti tokius patikrinimus, pažeidė būtent pagrindines procedūras, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, pareiškėjai savo skunduose taip pat nurodo, kad mokesčių administratorius, praplėsdamas jų mokestinių patikrinimų temas, pažeidė MAĮ įtvirtintą 5 metų mokesčių apskaičiavimo senaties terminą. Teismas kritiškai vertina šiuos pareiškėjų argumentus.
Pažymėtina, kad pagal MAĮ 68 str. 1 d., jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Pažymėtina, kad minėto termino skaičiavimo pradžia yra siejama su mokesčio mokėtojo patikrinimo pradžia, t. y. pavedimo tikrinti išrašymu. Pagal ABTĮ 114 str. mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, (toliau – ir Taisyklės) 29 p. nustatyta, kad prireikus, mokestiniam patikrinimui atlikti gali būti skiriamas papildomas mokesčių administratoriaus pareigūnas arba vienas pareigūnas pakeistas kitu bei pakeistas mokestinio patikrinimo dalykas. Tokiu atveju naujas pavedimas tikrinti neišrašomas, tačiau papildomas ankstesnis pavedimas tikrinti ir apie tai pasirašytinai informuojamas mokėtojas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad sprendimas pakeisti mokestinio patikrinimo temas, kuris šiuo atveju buvo priimtas 2012 m. balandžio 24 d. (S. K. MGK byla, b. l. 2; A. K. MGK byla, b. l. 105), yra tik 2010 m. gruodžio 10 d. pavedimų tikrinti dalis, todėl 5 metų senaties terminas, kaip teisingai nurodo atsakovė, skaičiuotinas būtent nuo šios datos, todėl Kauno AVMI turėjo teisę tikrinti ir PVM, VSDĮ, PSDĮ sumokėjimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d.
Taip pat atmestini pareiškėjų argumentai, kad mokesčių administratorius, tikrindamas, laikotarpį nuo 2005 m., negalėjo vertinti 2004 m. gruodžio 21 d. akcijų pasirašymo sandorio. Atkreiptinas dėmesys, jog MAĮ 68 str. 1 d. nurodytas senaties terminas neriboja mokesčių administratoriaus teisės nustatyti ir vertinti į šį terminą nepatenkančias faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos apskaičiuojamiems (perskaičiuojamiems) mokesčiams ir susijusioms sumoms. Nei MAĮ, nei kiti įstatymai nenumato jokių apribojimų tiek mokesčių mokėtojui, tiek mokesčių administratoriui apskaičiuojant bei perskaičiuojant mokesčius už tam tikrą mokestinį laikotarpį remtis papildoma įrodomąja medžiaga, kurioje užfiksuotos ankstesniais laikotarpiais atsiradusios faktinės aplinkybės, svarbios teisingam mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui) (LVAT 2011 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-201/2011).
Dėl turinio viršenybės prieš formą principo
Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).
LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą. Kai objektyviai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (pvz., 2008 m. vasario 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-250/2008; 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007).
Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjai mainais į UAB „Kamintos investicija“ akcijas perleisdami nekilnojamąjį turtą, kurį UAB „Kamintos investicija“ pardavė UAB „Kredo“ siekė sau mokestinės naudos, t. y. tokiu būdu siekė išvengti GPM mokėjimo, kurį būtų tekę sumokėti, jei nekilnojamąjį turtą patys pareiškėjai būtų tiesiogiai pardavę UAB „Kredo“.
Taigi vienas iš pagrindinių byloje keliamų klausimų yra susijęs su tuo, ar pareiškėjų 2004 m. gruodžio 21 d. ir 2005 m. rugsėjo 27 d. sandorių vienintelis tikslas buvo gauti mokestinę naudą. Pasak pareiškėjų, pagrindinis žemės sklypų perleidimo UAB „Kamintos investicija“ tikslas buvo padidinti bendrovės įstatinį kapitalą – siekta išvystyti įmonės veiklą, suformuoti jos veiklai reikalingą kapitalą banko kreditams gauti, įdarbinti reikiamą skaičių darbuotojų, mokėti mokesčius ir pan., ką patvirtina tas faktas, jog bendrovei pardavus į jos akcinį kapitalą įneštus žemės sklypus UAB „Kredo“, gautos lėšos buvo toliau naudojamos bendrovės veikloje, investuojamos, įmonei tikintis gauti pelną.
Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAĮ 69 str. Nagrinėjamu atveju, vertinant turinio viršenybės prieš formą principo taikymą, yra reikšmingos šios aplinkybės. Visų pirma nekilnojamojo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiajam asmeniui vyko gana sparčiu tempu, t. y. pirmuoju atveju – 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas nepiniginiu įnašu padidinti UAB „Kamintos investicija“ įstatinį kapitalą, 2004 m. gruodžio 21 d. akcijų pasirašymo sutartis, 2005 m. sausio 5 d. UAB „Kamintos investicija“ (pareiškėjo S. K.) sprendimas parduoti sklypus UAB „Kredo“, 2005 m. sausio 12 d. UAB „Kamintos investicija“ parduoda žemės sklypus UAB „Kredo“, antruoju atveju – 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimas nepiniginiu įnašu padidinti UAB „Kamintos investicija“ įstatinį kapitalą ir akcijų pasirašymo sutartis, 2005 m. spalio 3 d. UAB „Kamintos investicija“ (pareiškėjo S. K.) sprendimas parduoti sklypus UAB „Kredo“, 2005 m. spalio 4 d. UAB „Kamintos investicija“ parduoda žemės sklypus UAB „Kredo“. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Kamintos investicija“ už parduotus sklypus pelno negavo – pardavė juos už įsigijimo kainą su PVM. Be to, UAB „Kamintos investicija“ parduodant ginčo žemės sklypus UAB „Kredo“ VĮ Registrų centro Vilniaus filiale pažymos apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto pardavimui buvo išduotos 2004 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 31 d. ir 2005 m. sausio 3/5 d. (pirmojo akcijų pasirašymo, įstatinį kapitalą padidinant nekilnojamuoju turtu, sandorio metu) ir 2005 m. rugsėjo 28 d. (antrojo akcijų pasirašymo, įstatinį kapitalą padidinant nekilnojamuoju turtu, sandorio metu), t. y. pirmuoju atveju likus 8 dienoms iki žemės sklypų perleidimo UAB „Kamintos investicija“ padidinant bendrovės įstatinį kapitalą ir tepraėjus 9 dienoms nuo 2004 m. gruodžio 21 d. akcijų pasirašymo susitarimo, antruoju atveju likus 2 dienoms iki žemės sklypų perleidimo UAB „Kamintos investicija“ padidinant bendrovės įstatinį kapitalą ir tepraėjus vos 1 dienai nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. akcijų pasirašymo susitarimo (S. K. MGK byla, b. l. 156–157).
Antra, 2004 m. birželio 21 d. UAB „Kredo“ su UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ pasirašė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ tarpininkavo perkant-parduodant žemės sklypus tarp UAB „Kamintos investicija“ ir UAB „Kredo“ (S. K. MGK byla, b. l. 166–167). Tuo tarpu dar prieš perleisdamas antruoju atveju ginčo sklypus UAB „Kamintos investicija“ pareiškėjas S. K. 2005 m. balandžio 26 d. suteikė įgaliojimą UAB „Vilniaus nekilnojamojo turto valdymo ir plėtros centras“ atstovauti jį Vilniaus miesto žemėtvarkos tarnyboje, Vilniaus apskrities viršininko administracijoje bei visose kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, tvarkyti visus dokumentus dėl 34 žemės sklypų, esančių Gineitiškių k., Vilniaus m. (S. K. MGK byla, b. l. 215–216). Be to, UAB „Kredo“ atstovas J. L. paaiškino, kad apie parduodamus žemės sklypus Gineitiškių k. sužinojo iš UAB „Kamintos investicija“ direktoriaus A. B. ir 2005 m. sausio mėn. nuvyko apžiūrėti žemės sklypų (S. K. MGK byla, b. l. 146).
Taip pat svarbia aplinkybe nagrinėjamu atveju pripažintina tai, kad UAB „Kredo“ iš UAB „Kamintos investicija“ įsigytus žemės sklypus 2005 m. vasario 22 d. ir 2005 m. spalio 20 d. sutartimis pardavė UAB „Luidas“, tuo tarpu 2005 m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Dėl žemės sklypo Gineitiškių g. Vilniuje, padalinimo Nr. 2.3-7345-01, pakeičiant žemės sklypų paskirtį nurodyta, kad pareiškėjai 2005 m. birželio 27 d. ir 2005 m. birželio 29 d. sudarė notariškai patvirtintus susitarimus su UAB „Luidas“ ir minėtame įsakyme jau numatyta, kad šie žemės sklypai priklausys UAB „Luidas“ (S. K. MGK byla, b. l. 101–105, 124–127).
Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjų ketinimus parduoti žemės sklypus UAB „Kredo“, o sudarydami tarpinius sandorius (2004 m. gruodžio 21 d. ir 2005 m. rugsėjo 27 d. akcijų pasirašymo sutartys), siekė išvengti, jog jų veiksmai, susiję su ginčo žemės sklypų pardavimu būtų pripažinti individualia veikla, tuo išvengiant su tokia veikla susijusių mokesčių sumokėjimo, t. y. siekė mokestinės naudos. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prieš formą principą. Taigi mokesčių administratoriai pagrįstai taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas, atkurdami slepiamas ir iškreiptas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypus UAB „Kredo“ pardavė patys pareiškėjai, o ne UAB „Kamintos investicija“.
Pažymėtina, kad pareiškėjai taip pat nesutinka, kad tokia jų veikla gali būti prilyginama individualiai veiklai GPMĮ prasme.
GPMĮ 2 str. 7 d. (redakcija, galiojusi iki 2010 m. gruodžio 11 d.) nustatė, jog individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.
LVAT jurisprudencijoje, aiškinant minėtoje įstatymo nuostatoje pateikiamą individualios veiklos sąvoką, pažymėta, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims (LVAT 2006 m. birželio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006).
Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su mokesčių administratorių išvadomis dėl pareiškėjų veiklos priskyrimo individualiai veiklai. Pažymėtina, kad veiklos tęstinumą patvirtina tai, kad pareiškėjai jau ir 2001–2004 m. vykdė neįregistruotą individualią turto pardavimo veiklą (LVAT 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje A444-1068/2007), todėl ginčo sklypų pardavimas negali būti laikomas atsitiktiniais sandoriais. Be to, pareiškėjų veiksmai, dalijant žemės sklypus, keičiant jų paskirtį taip pat patvirtina, jog jų veikla buvo tikslinga, planuojama.
Pareiškėjų veikai būdingas ir savarankiškumas. GPMĮ prasme savarankiška veikla Lietuvos LVAT praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (LVAT 2006 m. spalio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (LVAT 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007).
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjai, parduodami ginčo žemės sklypus, veikė savo vardu ir savo sąskaita, neturėjo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis, taigi pareiškėjų veikla, susijusi su nekilnojamojo turto pardavimu ginčo atveju laikytina savarankiška veikla GPMĮ prasme. Tuo trapu tai, kad pareiškėjai savo veikla siekė ekonominės naudos, patvirtina jų veiksmai su žemės sklypais – pareiškėjai jų nenaudojo savo reikmės, padalino į atskirus sklypus, pakeitė jų naudojimo paskirtį, taigi ruošė sklypus pardavimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų argumentai dėl individualios veiklos požymių nebuvimo jų vykdytoje veikloje atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl GPM delspinigių mažinimo
Pareiškėjų teigimu, jiems apskaičiuoti GPM delspinigiai yra neproporcingai dideli, todėl turėtų būti sumažinti.
Atleidimą nuo delspinigių ar jų dalies reglamentuoja MAĮ 100 str. Šio straipsnio 1 d., nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu: 1) yra šio Įstatymo 141 str. 1 d. nustatytas pagrindas, t. y. jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo; jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti; kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui; kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais; 2) kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal šio įstatymo 113 str. 1 d. 3 p.
Nagrinėjamu atveju MAĮ 100 str. įtvirtintų pagrindų, kuriems esant pareiškėjai galėtų būtų atleisti nuo visų ar dalies delspinigių nenustatyta, todėl tenkinti tokio pareiškėjų prašymo nebuvo pagrindo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog yra pagrindas atleisti pareiškėjus nuo dalies delspinigių dėl mokestinio patikrinimo procedūrų vilkinimo.
Pagal Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87, (toliau – ir Taisyklės) 36 p. išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz., gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.
Atkreiptinas dėmesys, jog mokesčių administratoriaus padaryti pažeidimai tam tikrais laikotarpiais nepagrįstai stabdant mokestinį patikrinimą konstatuoti skundžiamuose MGK sprendimuose, t. y. pareiškėjų mokestiniai patikrinimai nuo 2011 m. sausio 3 d. iki 2012 m. balandžio 23 d. buvo sustabdyti nepagrįstai, todėl už minėtus laikotarpius pareiškėjai buvo atleisti nuo delspinigių. Teismas sutinka su tokiu MGK vertinimu, tačiau, pareiškėjų nuomone, mokestiniais patikrinimai nepagrįstai buvo stabdomi ir nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. bei nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. spalio 17 d.
Nustatyta, kad pareiškėjų mokestiniai patikrinimai nuo 2012 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo sustabdyti dėl išsiųsto paklausimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (S. K. MGK byla, b. l. 1–4; A. K. MGK byla, b. l. 103–106). Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas į minėtą paklausimą buvo gautas 2012 m. birželio 4 d. (S. K. MGK byla, b. l. 129), todėl sutiktina su pareiškėjų argumentais, kad mokestiniai patikrinimai net iki 2012 m. rugsėjo 10 d. buvo sustabdyti nepagrįstai ilgai. Be to, teismo vertinimu, Kauno AVMI nepagrįstai ilgai delsė atnaujinti ir nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. dėl paklausimo VĮ Registrų centrui sustabdytus patikrinimus, nes atsakymas iš VĮ Registrų centro Kauno filialo buvo gautas 2012 m. rugsėjo 20 d. (S. K. MGK byla, b. l. 123), tuo tarpu patikrinimai atnaujinti tik 2012 m. spalio 17 d.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pagal MAĮ 119 str. 6 d. mokesčių administratorius privalo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad pareiškėjai turi būti atleisti nuo GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpius nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. spalio 17 d.
Teismas pažymi, kad pagal MAĮ 69 str. 1 d. tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.
Pažymėtina, kad taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą. Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; LVAT 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-499/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiami MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimai yra iš esmės pagrįsti ir teisingi, išskyrus jų dalis dėl pareiškėjams apskaičiuotų GPM delspinigių už laikotarpius nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. spalio 17 d., todėl šios skundžiamų sprendimų dalys naikintinos, o pareiškėjų skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų S. K. ir A. K. skundus tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2013 m. birželio 17 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo Nr. S-92(7-97/2013), 2013 m. kovo 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 68-53, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-323, 2013 m. birželio 17 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo Nr. S-93(7-96/2013), 2013 m. kovo 27 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 68-56 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-329 dalis dėl pareiškėjams S. K. ir A. K. apskaičiuotų gyventojų pajamų mokesčio delspinigių už laikotarpius nuo 2012 m. birželio 25 d. iki 2012 m. rugsėjo 10 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2012 m. spalio 17 d.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.