Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Arvydo Stankaus, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam L. O., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nuteistojo atstovei pagal įstatymą Z. L., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. O. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 2dalį laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3d. ši bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendžiu skirta neatlikta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. O. pagal LR BK 24 str. 6d., BK 178 str. 2d. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti vagystę, o būtent 2007m. spalio 1d.apie 4 val. 30 min. V. G. ir E. S., veikdami bendrininkų grupėje, pagrobė svetimą turtą,- nukentėjusiojo A. P. 1500 litų vertės automobilį VW Golf, v.n.(duomenys neskelbtini) su jame buvusiais bendros 1335 litų vertės daiktais, stovėjusį (duomenys neskelbtini) kieme, o L. O. ir R. S. padėjo vagystę padaryti, stebėdami aplinką ir saugodami bendrininkus.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. O. prašo švelninti paskirtą bausmę. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis nepilnametis, turi pastovią gyvenamąją vietą, mokosi, prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino padarytą žalą ir žada daugiau nenusikalsti. Nurodo, kad jo motina antros grupė invalidė ir jai sunku be nuteistojo.

Teismo posėdžio metu nuteistasis, jo atstovė pagal įstatymą ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo L. O. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės ir veikos kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo Proceso Kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

LR Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę nepilnamečiui, vadovaujantis LR BK 91 straipsnio 1 dalimi, teismas taip pat atsižvelgia ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes, bet ir į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę, ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmės nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jei nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. O., būdamas dar labai jauno amžiaus, nepilnametis, teisiamas jau trečią kartą. Jo padarytas nusikaltimas tyčinis, apysunkis, juo kėsintasi į svetimą nuosavybę. Šią nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas praeityje teistas taip pat už tyčinius turtinius nusikaltimus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, tepraėjus vos trims mėnesiams po nuosprendžio priėmimo. Be to, ši veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo L. O. nuteistas dar už vieną tyčinę turtinę nuskalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis teismo parodyto jam pasitikėjimo, jog nuteistąjį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nepateisino, nes nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, vos po kelių mėnesių po to, kai buvo priimtas nuosprendis. Šios aplinkybės taip pat rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias moralės taisykles, svetimą nuosavybę, o taip pat patvirtina, kad nuteistasis išvadų dėl savo elgesio nedaro ir švelnesnės poveikio priemonės yra nepakankamos pasiekti LR BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus. Dėl šių aplinkybių reali laisvės atėmimo bausmė nuteistajam skirta pagrįstai, nes aukščiau aptarti duomenys duoda pagrindą išvadai, kad tik tokia bausmė gali sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad asmuo daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų.

Nustatydamas bausmės trukmę, apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 bei 91 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltės formą - nusikaltimas apysunkis, tyčinis, baigtumą- baigtas nusikaltimas, įvertino nuteistojo jauną amžių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, atlygino nusikaltimu padarytą žalą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę- veika padaryta bendrininkų grupėje, pasiskirsčius vaidmenimis. Taip pat, teismas įvertino ir tai, kad šią veiką L. O. padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu, be to, iki šio nuosprendžio priėmimo jis nuteistas dar vieną kartą. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis auga su mama, tačiau jis sunkaus elgesio, praleidinėja pamokas, buvo patalpintas į priklausomybės ligų centrą, tačiau iš ten jis pabėgo, mokyklos charakteristika taip pat nėra teigiama. Įvertinus šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, pirmosios instancijos teismo skirtoji laisvės atėmimo bausmė 9 (devyniems) mėnesiams yra žymiai mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis ir labai artima minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nuosprendyje nurodo, kad L. O. nusikalto būdamas du kartus teistas, nes, kaip matyti iš nuosprendžio, šios bylos nusikalstama veika padaryta 2007-10-01, o antrasis nuosprendis priimtas 2007-10-04, tačiau tai taip pat yra aplinkybė charakterizuojanti L. O. asmenybę ir teismas pagrįstai į šį teistumą atsižvelgė kaip į aplinkybę, charakterizuojančią nuteistojo asmenybę. Taip pat, pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo motinai reikalinga kitų asmenų priežiūra, kad būtent nuteistasis ja rūpinasi, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad L. O. yra neklusnus, problemiškas vaikas, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti bausmę. Nėra pagrindas bausmės švelninimui ir ta aplinkybė, kad nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog L. O. paskirtoji bausmė yra adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, o kartu ir paties nuteistojo pavojingumui, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, yra tinkama ir teisinga realizuoti bausmės tikslus bei įgyvendinti teisingumo principą. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė L. O. bausmę, tačiau subendrindamas skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtąsias bausmes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kadangi L. O. nusikaltimą padarė 2007-10-01, tai yra prieš ankstesnįjį Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendį, todėl bausmės turi būti bendrinamos ne vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, o remiantis LR BK 63 str. 9d., todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. (LR BPK 328 str. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo L. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-13 nuosprendį pakeisti, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1d., 4d., 9d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-04 nuosprendžiu skirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.