Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutarties netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fizinio asmens bankroto byloje (suinteresuoti asmenys: Nordea Bank Lietuvos skyrius, AB „Swedbank“, UAB „General financing“, UAB „4finance“, UAB „CREDIT DAY“, Valstybinė mokesčių inspekcija, UAB „Vilniaus energija“, G. K., antstoliai I. G., B. P., A. B., D. Š., R. V.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2016 m. kovo 1 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, kuria pareiškėjai D. K. iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta O. P.

2016 m. spalio 21 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis, kuria patvirtintas bankrutuojančios D. K. 7 kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 191637,77 Eur. 2016 m. lapkričio 9 d. papildomai patvirtintas UAB „General financing“ kreditorinis reikalavimas 3443,91 Eur sumai.

2016 m. gruodžio 6 d. įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė D. K. pateikto mokumo atkūrimo plano projektui, kadangi, kreditorių nuomone, jis neatitiko Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio reikalavimų.

2017 m. vasario 23 d. įvyko antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė D. K. patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui. Didžiausias kreditorius Nordea Bank AB (175626,81 Eur) nesutiko su turto realizavimo eiliškumu, t. y. kad pirmiau būtų parduodamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini); taip pat pareiškėja plane nenurodė, kad neprieštaraus turto pardavimui už mažesnę kainą nei nepriklausomų turto vertintojų nustatyta vertė.

2017 m. balandžio 24 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims jai priklausančią ½ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki ji bus atskirta nuo pareiškėjos sutuoktinio G. K. turto ir pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą bus panaudota patenkinti pareiškėjos kreditorių finansinius reikalavimus. Paaiškino, kad 2017 m. sausio 2 d. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjos sutuoktinio G. K. vardu jai ½ bendros jungtinės nuosavybės teise priklausantis vienbutis gyvenamasis namas. Pareiškėjai iškelta bankroto byla, todėl jai priklausanti ½ dalis pastato turi būti parduota pareiškėjos bankroto administratoriaus, o iš gautų lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Antstolė D. M. 2017 m. sausio 3 d. areštavo visą sutuoktiniams priklausantį pastatą sutuoktinio skoloms padengti. 2017 m. balandžio 13 d. buvo paskelbtos viso pastato varžytynės. Tokiu būdu bus parduotas visas pastatas, o iš gautų lėšų bus dengiamos sutuoktinio skolos. Tokiais veiksmais bus pažeisti pareiškėjos kreditorių interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų pareiškėjai nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas jų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas bankrutuojančio fizinio asmens prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo prašoma uždrausti perleisti, įkeisti tretiesiems asmenims pareiškėjai priklausančią ½ statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki ji bus atskirta nuo pareiškėjos sutuoktinio G. K. turto ir pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymą bus panaudota patenkinti pareiškėjos kreditorių finansinius reikalavimus.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra preliminariai, iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad galimas teismo sprendimas būtų tinkamai įvykdytas, nes būsimas teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos proceso šalies pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip gali įtakoti būsimo galimai teigiamo sprendimo tinkamą įvykdymą, vadovaudamasis teisingumo principu užtikrinti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą.

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 6 d. nustatytas vienas iš pareiškimo iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą priėmimo teisme padarinių: teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.

Bendroji įstatyme įtvirtinta taisyklė yra ta, kad fizinio asmens bankroto atveju turtas realizuojamas FABĮ 27, 28 straipsnyje nustatyta tvarka. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta turto realizavimo bendrosios tvarkos išimtis: jeigu atliekant vykdymo veiksmus varžytynių dalyvio mokestis sumokamas iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teismas, išklausęs kreditorių ir fizinio asmens nuomonę, gali leisti baigti pradėtas vykdymo veiksmų procedūras išieškant skolas ir įpareigoti antstolį pervesti gautas lėšas į depozitinę sąskaitą. Teismas turi spręsti dėl leidimo baigti varžytynes, atsižvelgdamas į FABĮ tikslą, nurodytą FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje, t. y. įvertinti, kuris sprendimas: užbaigti pradėtą turto realizavimą ar nutraukti pradėtas vykdymo procedūras ir turtą realizuoti bankroto įstatyme nustatyta tvarka, labiau atitinka tiek skolininko, tiek kreditorių interesus. FABĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju, teismui leidus užbaigti pradėtus vykdymo veiksmus, antstolis juos vykdo CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodyta tvarka.

Iš bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos ir kitų teismui prieinamų registrų duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad apeliantės D. K. sutuoktinis G. K. 2010 m. birželio 16 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Vilbeksa“ iki 2011 m. birželio 18 d. suteikė G. K. 17377,20 Eur dydžio paskolą, o vėlesniais šalių susitarimais paskolos suma buvo padidinta iki 68063,7 Eur, pratęsiant paskolos grąžinimo terminą iki 2013 m. lapkričio 1 d. Užtikrindamas paskolos grąžinimą G. K. įkeitė UAB „Vilbeksa“ ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. birželio 16 d. hipotekos lakšto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). G. K. nevykdant įsipareigojimų pagal paskolos sutartį Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaras 2013 m. kovo 25 d. išdavė vykdomąjį įrašą dėl 69896,63 Eur skolos su palūkanomis ir 2000 Lt baudos išieškojimo. Antstolė D. M. 2013 m. spalio 15 d. patvarkymu areštavo atsakovui priklausančias turtines teises į nekilnojamąjį daiktą – vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudė G. K. disponuoti šio namo turtinėmis teisėmis iki atskiro antstolio nurodymo, patikslino namo rinkos vertę 409000 Lt sumai. G. K. vengiant įregistruoti nekilnojamąjį turtą (vienbutį namą) ir tokiais veiksmais apsunkinant išieškojimų vykdymą iš turto, UAB „Vilbeksa“ pareiškė ieškinį, kuriame, be kitą ko, prašė: 1) suteikti UAB „Vilbeksa“ teisę kreiptis į asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis dėl nebaigto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, kadastro duomenų nustatymo ir bei teisę kreiptis į VĮ Registrų centras dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į šį gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre įregistravimo G. K. vardu, taip pat teisę kreiptis į Hipotekos registro tvarkytoją dėl hipotekos įregistravimo šiam gyvenamajam namui, Nekilnojamojo turto registre ir Hipotekos registre pažymint, kad šis gyvenamasis namas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), priklausinys; 2) įpareigoti G. K. ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo sudaryti sąlygas ieškovui ar jo pasamdytiems asmenims, turintiems teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, patekti į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pateikti UAB „Vilbeksa“ visus reikiamus dokumentus ir duomenis šio gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatymui, įrašymui į registrą ir nuosavybės teisių įregistravimui; 3) nukreipti priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą pagal statybos leidimą GN/716/08-0387, esantį (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 01120100009097), priklausinį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19665-466/2014 ieškinį tenkino iš dalies: suteikė teisę UAB „Vilbeksa“ kreiptis į asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacinį pažymėjimą, suteikiantį teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis dėl nebaigto statyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statomo pagal statybos leidimą Nr. GN/716/08-0387, kadastro duomenų nustatymo ir bei teisę kreiptis į VĮ Registrų centras dėl šių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei dėl nuosavybės teisių į šį namą atsakovo G. K. vardu įregistravimo, taip pat teisę kreiptis į Hipotekos registro tvarkytoją dėl hipotekos įregistravimo šiam gyvenamajam namui, Nekilnojamojo turto ir Hipotekos registre pažymint, kad šis gyvenamasis namas yra žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), priklausinys; įpareigojo G. K. ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sąlygas UAB „Vilbeksa“, ar kitiems jo pasamdytiems asmenims, turintiems teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, patekti į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo G. K. pateikti UAB „Vilbeksa“ visus reikiamus dokumentus ir duomenis dėl šio gyvenamojo namo kadastro duomenų nustatymo, įrašymo į registrą ir nuosavybės teisių įregistravimo; nukreipė priverstinį skolos išieškojimą pagal 2013 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 3-1308, į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, statomą pagal statybos leidimą GN/716/08-0387, esantį (duomenys neskelbtini), kaip žemės sklypo, įkeisto 2010 m. birželio 16 d. sudarytu sutartinės hipotekos lakštu, priklausinį. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi Nr. 2A-1804-345/2015 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties pagrindu 2017 m. sausio 2 d. Nekilnojamojo turto registre G. K. vardu buvo įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Išieškojimą iš G. K. UAB „Vilbeksa“ naudai vykdanti antstolė D. M. 2017 m. sausio 3 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0012/13/00665 areštavo visą vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 9 d. patvarkymu antstolė paskyrė ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti UAB „Apus turtas“, kuri pateikė išvadą, kad areštuoto turto – namų valdos – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2017 m. kovo 2 d. yra 156000 Eur. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias areštuoto turto varžytines, kurios 2017 m. gegužės 15 d. buvo baigtos, varžytinių laimėtojui pasiūlius 124800 Eur kainą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-29021-808/2017 netenkino antstolės D. M. prašymo dėl leidimo baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių; nutartis neįsiteisėjusi, posėdis bylą apeliacine tvarka nagrinėjamojoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2S-1908-XX/2017 nepaskirtas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-488-868/2017 nepatvirtino D. K. mokumo atkūrimo plano ir bankroto bylą nutraukė; nutartis neįsiteisėjusi, posėdis bylą apeliacine tvarka nagrinėjamojoje Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. 2S-1740-866/2017 paskirtas nagrinėti 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23788-989/2017 ieškovės D. K. patikslintą ieškinį atsakovui G. K. dėl turto padalijimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nekilnojamas turtas, kurio atžvilgiu pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, jau yra įkeistas UAB „Vilbeksa“ reikalavimams užtikrinti, jis yra areštuotas ir įvertintas vykdymo procese bei 2017 m. gegužės 15 d. buvo parduotas varžytinėse. Teismas atkreipia dėmesį, kad varžytynėse parduodamo turto nuosavybės teisės pereina nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento (CPK 715 str.). Tačiau šiuo metu turtas negali būti perleistas nei varžytinių laimėtojui, nei jokiam kitam asmeniui, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-29021-808/2017 antstolės D. M. prašymas leisti baigti pradėtą turto pardavimą iš varžytinių buvo atmestas. Nutartis, kuria prašymas leisti baigti varžytines buvo atmestas, šiuo metu nėra įsiteisėjusi, atskirojo skundo nagrinėjimo data nepaskirta. Taigi, net 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo atveju, ginčo turtas tretiesiems asmenims negalės būti nei perleistas, nei įkeistas, iki kol nebus išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-29021-808/2017 galiojimo klausimas. Šios aplinkybės patvirtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių interesus, kad turtas būtų realizuotas bei lėšos paskirstytos FABĮ nustatyta tvarka, būtų savitikslis ir neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esminės paskirties fizinio asmens bankroto byloje, t. y. bankrutuojančio fizinio asmens turto apsaugos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėja laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti atsižvelgiant į tai, kad ketina teismine tvarka padalinti jos ir jos sutuoktinio santuokos metu bendrai įgytą ginčo turtą, tačiau kaip nustatyta aukščiau, pareiškėja nuo 2017 m. birželio 8 d., t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23788-989/2017, kuria pareiškėjos ieškinys atsakovui G. K. dėl turto padalijimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, priėmimo, nesiėmė jokių aktyvių priemonių dėl turto padalinimo. Iš minėtos nutarties turinio matyti, kad ieškinys laikytas nepaduotu, ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų – pareiškėja neįtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis ginčo šalių kreditorių ir nenurodė kokiomis dalimis prašo padalinti sutuoktinių turtą. Paprastai trečiųjų asmenų ir/ar dalintino turto proporcijų nurodymas nereikalauja specialių teisinių žinių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje ir jos veiksmai dėl turto padalinimo, dėl kurio būtent ir prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra tarpusavyje suderinti bei rodo, kad pareiškėja galimai sąmoningai siekia įvairiais būdais išvengti turto realizavimo, kuris buvo pradėtas dar iki bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo.

Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jokia grėsmė, kad ginčo turtas bus perleistas ar įkeistas tretiesiems asmenims, šiuo metu neegzistuoja. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.