- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- T-138-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-1-00341-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 59-14 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013-04-02 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia - 2012-08-09. Bausmės vykdymo pabaiga - 2016-06-05. ½ paskirtos bausmės atliko 2014-07-05. Neatliktos bausmės dalis 2016-01-14 – 4 mėnesiai 21 diena.
Komisija, remdamasi Komisijos posėdžio, įvykusio 2016-01-14 Vilniaus pataisos namuose, 2016-01-14 protokolu Nr. 58-2 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016-01-14 nutarimu Nr. 59-14 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Komisija siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-06-05, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Komisija Nutarime nurodė, jog A. B. pristatomas pakartotinai. Nuteistasis Komisijoje buvo svarstytas 2015-07-14. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, teismai taip pat patvirtino šį nutarimą, kuo vadovaujantis Komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: nuteistasis konsultavosi su įstaigos psichologu, o socialinės reabilitacijos programose dalyvavo pasirinktinai, nes savo laisvalaikį yra sukoncentravęs į savišvietą – gausiai skaito grožinę literatūrą (teigia perskaitęs daugiau nei 200 knygų), 2015-11-26 ir 2016-01-12 atliko būrio gerbūvio darbus. A. B. anksčiau teistas 8 kartus – paskutinis nuosprendis subendrintas su dabartiniu. Amžius pirmojo teistumo metu 32 metai. Ankstesniais nuosprendžiais 2 kartus taikyta amnestija, 2 kartus - bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus paleistas lygtinai, 1 kartą sąlygas pažeidė. Dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima, geba įvardinti socialinius veiksnius, lėmusius nusikalstamą veiką. Nusikaltimai įvykdyti pavieniui, neneigia, jog anksčiau buvo grupės įtakos, kurią lėmė socialinės problemos. Dabartyje nuo kriminalinės aplinkos nepriklausomas, lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų. Sprendimai dabartyje ir jų pasekmės planingi, ilgalaikiai. Su kitais nuteistaisiais bendrauja pasirinktinai, nesunkiai išvengia tarpasmeninių konfliktų. Pastaruoju metu pakankamai motyvuotas keisti gyvenimo stilių, draugus. Pataisos namuose alkoholio nevartojo. Yra padaręs smurtinį nusikaltimą neblaivus, teigia nevartojantis stipriųjų gėrimų, tik alų. Yra dalyvavęs savipagalbos grupėse priklausomybių tematika. Asmuo teigia niekada nevartojęs narkotinių medžiagų ir turintis tvirtą neigiamą nuostatą šiuo klausimu. A. B. nusikaltimų istorijoje kartojasi neplanuoti, neapsvarstyti poelgiai ir pasekmės, dėl kurių paskui gailisi. Supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, gali atpažinti savo problemines sritis, tačiau ne visada pavykdavo tinkamai pasirinkti sprendimo strategiją. Geba susitvardyti, atlikdamas bausmę nėra naudojęs agresijos savo tikslams pasiekti, nors anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą. Šiuo metu kuria ateities planus, labiausiai susijusius su gyvenamosios vietos stabilumu bei darbine veikla, kurią turi numatęs. Socialines situacijas suvokia ir interpretuoja teisingai. Nuteistasis nusikalstamo elgesio bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus vertina paprastai ir objektyviai, nesudėtingai prisitaiko prie įvairių gyvenimiškų situacijų, laikosi socialinių nuostatų ir vertybių. Atliekant bausmę, nuo negatyvios aplinkos įtakos moka atsiriboti, nereiklus aplinkai. Režimo reikalavimų nepažeidinėja. A. B. režimo reikalavimus vykdo nepriekaištingai, baustas nebuvo, skatintas 2 kartus. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“. Nuo 2014-04-04 iki 2014-05-28 lankė psichologinę programą „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymas“, nuo 2015-02-04 iki 2015-04-01 dalyvavo priklausomų asmenų Įžanginėje ir AA grupėse. A. B. yra aukštesniojo išsilavinimo. Darbinę patirtį laisvėje turi: baldų gamybos, statybos sektoriai. Dėl įsidarbinimo ateityje analogiškuose darbuose nuostatos optimistinės, tačiau planavime trūksta konkretumo. Teigia turintis bokštinio kranininko, elektromonterio, staliaus profesines kvalifikacijas, įgytas laisvėje Panevėžio mokymo centre, bei muzikinį išsilavinimą, įgytą J. Š. muzikos mokykloje. Pataisos namuose nedirbo, nors įsidarbinti VĮ „Mūsų amatai“ baldų ceche norėjo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo priimtas nebuvo. Nuteistajam nuosprendžiais priteistas civilinis ieškinys, vykdomieji raštai gauti 730,71 € sumai, nemoka. Anksčiau buvo remiamas artimųjų, dabartiniu metu gauna išmokas ir pašalpas - nereiklus aplinkai, moka prisitaikyti prie esamų gyvenimiškų situacijų. Asmuo išsituokęs, teigia, kad su suaugusiais vaikais, motina ir broliu nuolat bendrauja telefonu, laiškais, ryšį su pastaraisiais artimaisiais nuteistasis įvardija kaip stipriai jam reikšmingą ir brangų. Pataisos namuose lankomas nebuvo. A. B. iki sulaikymo buvo be pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos, planuoja laikinai apsigyventi Panevėžio nakvynės namuose. Teigia, jog artimieji jam nupirks gyvenamą būstą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 49 balai, rizika nekinta. Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 49 balai, į tai, jog nuteistasis nuo pat bausmės atlikimo pradžios pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, du kartus skatintas už gerą elgesį bausmės atlikimo metu, pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, į motyvaciją keistis bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą tvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-09-01) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija 6 metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. B. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 2 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/2 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2016-01-12 socialinio tyrimo išvados Nr. 57-12 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (49 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. B. Vilniaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2013-03-08, 2013-03-13 buvo paskirtas į paprastąją grupę, Komisijoje svarstomas pakartotinai. A. B. anksčiau teistas 8 kartus už vagystę, turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, nesunkų sveikatos sutrikdymą, seksualinį prievartavimą. Ankstesniais nuosprendžiais 2 kartus taikyta amnestija, 2 kartus - bausmės vykdymo atidėjimas, 2 kartus paleistas lygtinai, 1 kartą sąlygas pažeidė. Šios aplinkybės rodo, jog A. B. anksčiau buvo linkęs nusikalsti, negerbti galiojančių teisės ir moralės normų, savo elgesiu demonstravo polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų. Be to, pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni nusikalstami veiksmai ir gyvenimo stilius ir draugai nurodomi kaip vieni iš nuteistajam A. B. būdingų kriminogeninių veiksnių. Tačiau, kita vertus pažymėtina, jog A. B. dėl savo nusikaltimų atsakomybę prisiima, geba įvardinti socialinius veiksnius, lėmusius nusikalstamą veiką. Be to, kaip matyti iš Komisijos Nutarimo ir Socialinio tyrimo išvados, dabar A. B. nuo kriminalinės aplinkos nepriklausomas, lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų, sprendimai dabartyje ir jų pasekmės planingi, ilgalaikiai, pastaruoju metu pakankamai motyvuotas keisti gyvenimo stilių, draugus, supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, gali atpažinti savo problemines sritis, geba susitvardyti, atlikdamas bausmę nėra naudojęs agresijos savo tikslams pasiekti, nors anksčiau yra teistas už smurtinį nusikaltimą, šiuo metu kuria ateities planus, labiausiai susijusius su gyvenamosios vietos stabilumu bei darbine veikla, kurią turi numatęs, socialines situacijas suvokia ir interpretuoja teisingai, nusikalstamo elgesio bei diskriminacinių nuostatų neišreiškia, priežiūrą ir apribojimus vertina paprastai ir objektyviai, nesudėtingai prisitaiko prie įvairių gyvenimiškų situacijų, laikosi socialinių nuostatų ir vertybių, atliekant bausmę, nuo negatyvios aplinkos įtakos moka atsiriboti, nereiklus aplinkai. Visa tai rodo, jog nagrinėjamu atveju yra matyti A. B. motyvacija keistis.
Svarstydamas klausimą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti A. B. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. B. nuo pat bausmės atlikimo pradžios pavyzdingai laikosi režimo reikalavimų, baustas nei karto nebuvo, du kartus skatintas už gerą elgesį. Taip pat bausmės atlikimo metu A. B. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“, nuo 2014-04-04 iki 2014-05-28 lankė psichologinę programą „Bendravimo įgūdžių ir emocijų valdymas“, nuo 2015-02-04 iki 2015-04-01 dalyvavo priklausomų asmenų Įžanginėje ir AA grupėse. Yra dalyvavęs savipagalbos grupėse priklausomybių tematika. Be to, nuteistasis po pirmojo jo svarstymo Komisijoje pilnai įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: konsultavosi su įstaigos psichologu, o socialinės reabilitacijos programose dalyvavo pasirinktinai, nes savo laisvalaikį yra sukoncentravęs į savišvietą – gausiai skaito grožinę literatūrą (teigia perskaitęs daugiau nei 200 knygų), 2015-11-26 ir 2016-01-12 atliko būrio gerbūvio darbus. Taigi nagrinėjamu atveju yra stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai bausmės atlikimo metu.
Nuteistasis neneigia, kad anksčiau buvo grupės įtakos, kurią lėmė socialinės problemos. Dabartyje nuo kriminalinės aplinkos nepriklausomas, lengvai sugeba atsiriboti nuo negatyvių situacijų bei kriminalinę patirtį turinčių asmenų, sprendimai dabartyje ir jų pasekmės planingi, ilgalaikiai, su kitais nuteistaisiais bendrauja pasirinktinai, nesunkiai išvengia tarpasmeninių konfliktų. Supranta, kad turi problemų, jaučia poreikį jas spręsti, gali atpažinti savo problemines sritis. Šiuo metu kuria ateities planus, labiausiai susijusius su gyvenamosios vietos stabilumu bei darbine veikla, kurią turi numatęs. A. B. turi aukštesnįjį išsilavinimą, jo teigimu, turi bokštinio kranininko, elektromonterio, staliaus profesines kvalifikacijas, įgytas laisvėje Panevėžio mokymo centre, bei muzikinį išsilavinimą, įgytą J. Š. muzikos mokykloje, turi darbinę patirtį laisvėje, nors planavime trūksta konkretumo, tačiau dėl įsidarbinimo analogiškuose darbuose ateityje nuteistojo nuostatos optimistinės. Pažymėtina, jog pataisos namuose A. B. nedirbo, tačiau ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi įsidarbinti norėjo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo priimtas nebuvo. Kartu tai turi įtakos ir tam, kad A. B. nemoka nuosprendžiais jam priteistų civilinių ieškinių. Be to, nuteistasis nuolat bendrauja su suaugusiais vaikais, motina ir broliu telefonu ir laiškais, nors pataisos namuose lankomas nebuvo, tačiau ryšį su šiais artimaisiais nuteistasis įvardija kaip stipriai jam reikšmingą ir brangų. Iki sulaikymo A. B. buvo be pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos, išėjęs į laisvę planuoja laikinai apsigyventi Panevėžio nakvynės namuose, teigia, jog artimieji jam nupirks gyvenamą būstą. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje, gyvenimo sąlygos yra nurodytos kaip vienas iš nuteistajam būdingų kriminogeninių veiksnių. Nors tos aplinkybės, kad A. B. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir išėjęs į laisvę žada laikinai apsigyventi nakvynės namuose, kad šiuo metu neturi konkretaus darbo pasiūlymo, pakankamai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei leidžia susidaryti įspūdį, kad tai gali įtakoti A. B. pakartotinai nusikalsti, tačiau tai, kad A. B. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, yra motyvuotas keisti gyvenimo stilių, jo pažangus elgesys pataisos namuose visgi leidžia manyti, kad jo gyvenamoji aplinka ir laikina bedarbystė neturėtų skatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Be to, keičiant nuteistojo elgesį į gerąją pusę, teismo manymu, labiau padėtų teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo paieška), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, nes pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės rizikos grupės ir, kaip nurodyta Komisijos Nutarime, rizika nekinta. Tačiau pažymėtina, jog A. B. nustatyti nusikalstamo elgesio rizikos balai (49) nežymiai viršija vidutinės rizikos grupės (41-99 balai) žemutinę ribą, be to, A. B. režimo reikalavimus vykdo nepriekaištingai, po paskutinio jo svarstymo Komisijoje pilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, taip pat jis rodo didelę motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir stilių. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, jog visgi A. B. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra matoma, sudaranti pakankamą pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog nuteistasis atliko didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, likęs neatliktos bausmės laikas yra labai trumpas, tai yra šiek tiek mažiau nei keturi mėnesiai.
Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, A. B. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygą, kadangi jo pakartotinio nusikalstamumo rizika nežymiai viršija žemą nusikalstamo elgesio riziką ir yra nustatyta matoma pažanga ją mažinant. Teismo nuomone, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 59-14 ir nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant Komisijos pasiūlytas BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas - neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-06-05 bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas,
nutaria:
patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 59-14 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B..
Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:
neišeiti iš namų nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2016-06-05;nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.