- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-28
- Bylos Nr.
- eI-4781-583/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 6-63-3-00721-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- VšĮ „Gargždų švara“
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
2018 m. rugsėjo 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą atsakovei E. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas VšĮ „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas iš atsakovės E. M. (toliau – ir atsakovė) priteisti 194,87 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2014 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T11-494 nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius, galiojusius iki 2016 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai, kurie nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 58/100 dalį nuosavybės teise valdo atsakovė. Pažymi, kad pareiškėjos darbuotojai buvo nuvykę minėtu adresu ir nustatė, kad pastatu faktiškai naudojasi dvi atskiros šeimos. Įvertinus nustatytas aplinkybes nutarta pritaikyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priede numatytą vietinės rinkliavos administravimo parametrą – viena namų valda kaime ir pareiškėja turi prievolę mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė nėra sumokėjusi vietinės rinkliavos ir ją prašoma priteisti.
Pareiškėjas ir atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (išsiųsti bei įteikti teismo šaukimai), kliūčių bylos nagrinėjimui nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas , kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Taigi savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-10-27 sprendimo Nr. T11-672 4 punktu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai), o vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą pavedė vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo yra VšĮ „Gargždų švara“. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatai nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Kaip jau nurodyta, pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-10-27 sprendimu Nr. T11-672 punktu patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) ir 2016 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. T11-295 patvirtintų naujos redakcijos Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo nuostatų, kurie nustatė naujus vietinės rinkliavos dydžius, įsigaliojusius nuo 2017 m. sausio 1 d.
Įvardijamų Nuostatų teisiniu reguliavimu nustatyta, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.
Vadovaujantis Nuostatų 14 punktu Savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų - pastoviosios ir kintamosios. Vietinės rinkliavos dydžiai (kintamoji ir pastovioji dedamosios) nustatomi nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę objektų naudojimo paskirtį, nustatytas komunalinių atliekų susikaupimo normas, apmokestinamuosius parametrus bei priskirtas kintamas ir pastovias būtinąsias sąnaudas (Nuostatų 15 punktas). Nuostatų 19 punkte numatyta, jog vietinės rinkliavos įmoka susideda iš apskaičiuotų pastovios bei kintamos vietinės rinkliavos dalių, kurios nustatomos remiantis apmokestinamaisiais parametrais priskirtais atitinkamam nekilnojamojo turto objektui bei Nuostatų 1 priede pateiktais vietinės rinkliavos dydžiais. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad vietinė rinkliava susideda iš dviejų dedamųjų – pastovios ir kintamosios dalies. Pastoviosios ir kintamosios dalies dydžiai apskaičiuojami atsižvelgiant į nekilnojamojo turto objekto tikslinę naudojimo paskirtį, komunalinių atliekų susikaupimo normas ir į Nuostatų 1 priede pateiktus vietinės rinkliavos dydžius ir parametrus.
Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo 194,87 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grįsdamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis. Šio išrašo 4.2 punkte nurodyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 58/100 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai) dalis. Kadangi atsakovė yra nekilnojamojo daikto bendraturtė, pagal Nuostatus jai kilo prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš teismui teikiamos 2018 m. gegužės 28 d. pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ ir mokėjimo pranešimų turinio nustatyta, kad pareiškėjas atsakovei apskaičiavo 194,87 Eur dydžio vietinę rinkliavą pagal Nuostatų 1 priedą - už visą individualų gyvenamąjį namą ir neatsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso tik 58/100 nekilnojamojo daikto dalis.
Nuostatų 26 punkte teigiama, jog atliekų turėtojų registrą tvarko komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius t. y. viešoji įstaiga „Gargždų švara“. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius tvarkydamas Registro duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka, gali naudotis VĮ Registrų centro, Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Mokesčių mokėtojų registro, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Savivaldybės administracijos, rajono sodininkų ir garažų bendrijų, daugiabučių namų administratorių ir namų bendrijų pirmininkų, nekilnojamojo turto objektų savininkų bei kitų subjektų turimais duomenimis (Nuostatų 28 punktas). Pažymėtina, jog vadovaujantis Nuostatų 35 punktu pareiškėjas gali priimti sprendimą dėl atliekų turėtojų duomenų tikslinimo šiais atvejais: 1) Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje ir nustačius faktinius duomenis, kurie skiriasi nuo Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus turimų duomenų; 2) Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui atlikus patikrą vietoje ir nustačius duomenis, kurie skiriasi pagal faktinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį, jame vykdomos veikos pobūdį bei nustačius turto naudojimo intensyvumo faktą; 3) Atliekų turėtojui pateikus prašymą dėl duomenų tikslinimo ir prašyme pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus. Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad teisiniu pagrindu atitinkamus objektus ir jų savininkus, ar teisėtus valdytojus, įrašyti į šį registrą, t. y., pripažinti juos šios rinkliavos mokėtojais, yra valstybės institucijų ir kitų subjektų administruojami registrų duomenys bei kitų subjektų turimi duomenys apie asmens turimą nekilnojamąjį turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad Nuostatų 35 punktas suteikia teisę pareiškėjui, atlikus patikrą vietoje ir nustačius, kad faktinės aplinkybės neatitinka atliekų turėtojų registre esančių duomenų, priimti savarankišką sprendimą atnaujinti minėto registro duomenis atsižvelgiant į patikrinimo metu nustatytas aplinkybes.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo specialistai 2017 m. lapkričio 13 d. atliko gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patikrą vietoje. Patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-73/1 teigiama, jog nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad jame yra vieno aukšto gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame yra du atskiri įėjimai: vienas įėjimas yra priekinėje namo dalyje per vidurį, kitas įėjimas – dešinėje namo pusėje šone. Užėjus į namą pro šone esantį įėjimą, jame buvo moteris, kuri prisistatė E. M.. Atsakovė paaiškino, jog šis pastatas turi du savininkus, kurie atskirai naudojasi gyvenamojo namo patalpomis, turi atskirus įėjimus į namą. Teigiama, kad atsakovė nurodė, jog ji minėtame gyvenamajame name gyvena daugiau nei 30 metų. Patikros vietoje išvadoje konstatuojama, kad pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) gyvena dvi atskiros šeimos, kurios neįregistravo gyvenamosios paskirties būstų atskirais nekilnojamojo turto vienetais, tačiau naudojasi atskiromis namų valdomis bei name faktiškai yra du atskiri taršos šaltiniai. Kaip pirmiau minėta, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, pareiškėjas patikrinimo metu nustatęs, kad faktiškai nekilnojamojo turto objektu naudojamasi ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą objekto tikslinę naudojimo paskirtį, turi teisę pakeisti atliekų turėtojų registre esančius duomenis bei perskaičiuoti vietinės rinkliavos dydį atsižvelgiant į faktinę objekto naudojimo paskirtį bei jo naudojimo intensyvumą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas atsakovei vietinės rinkliavos dydį, atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 13 d. atliktos patikros vietoje užfiksuotas faktines aplinkybes, apskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas nei 2017 m, lapkričio 13 d. patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-73/1, nei prašyme, nenurodė kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu konstatavo, jog 2017 m. lapkričio 13 d. nustatytos faktinės aplinkybės, egzistavo jau nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismo vertinimu minėtoje išvadoje bei prašyme nurodytos aplinkybės neįrodo, jog jau nuo 2014 m. sausio 1 d. gyvenamajame name buvo nustatyti du taršos šaltiniai. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 32 punktą rinkliavos mokėtojų registras gali būti papildytas duomenimis apie naudojamus nekilnojamojo turto registre neįregistruotus nekilnojamojo turto objektus, ne pagal paskirtį naudojamus nekilnojamojo turto objektus ir naudojamus nekilnojamojo turto objektus, kurių paveldėjimo dokumentai nesutvarkyti, vadovaujantis gauta informacija iš Savivaldybės administracijos, seniūnijų seniūnų, sodininkų ir garažų bendrijų pirmininkų, fizinių ir juridinių asmenų bei kitų šaltinių. Iš šio teisinio reguliavimo seka, kad pareiga savalaikiai įrašyti į registrą rinkliavos mokėtojus bei pastoviai atnaujinti registro duomenis, tenka pareiškėjui. Todėl įrodymų vertinimo prasme, apibendrinus minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog nekilnojamasis daiktas – vieno buto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 13 d. faktiškai buvo eksploatuojamas kaip dvibutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena dvi atskiros šeimos, tačiau faktiniais duomenimis nepagrindė, jog minėtas objektas buvo eksploatuojamas kaip dviejų butų gyvenamasis namas ir jame yra du taršos šaltiniai nuo 2014 m. sausio 1 d.
Pagal Nuostatų 40.1 punktą nekilnojamojo turto objektų (išskyrus sodų, poilsio paskirties) savininkams ar įgaliotiems asmenims mokėjimo pranešimai pateikiami iki vasario 28 d. Todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui 2017 m. lapkričio 13 d. patikros vietoje išvadoje Nr. VI-2017-73/1 konstatavus jog gyvenamasis namas yra eksploatuojamas kaip dviejų butų ir yra du taršos šaltiniai, pareiškėjas vietinę rinkliavą kaip už savarankiškus du vietine rinkliava apmokestinamus objektus turėjo teisę skaičiuoti pradedant nuo 2017 m. sausio 1 d.
Įvertinus minėtų faktinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą konstatuotina, kad pareiškėjas atsakovei skaičiuodamas mokėtinos vietinės rinkliavos dydį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. privalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovė nuosavybės teise valdo tik 58/100 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), dalį. Analizuojant 2014 m. kovo 28 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10105697 turinį nustatyta, kad už 2014 m. pareiškėjas atsakovei apskaičiavo 182.32 Lt (52.80 Eur) dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra 58/100 gyvenamojo namo dalies savininkė konstatuotina, jog atsakovė 2014 m. turėjo prievolę sumokėti 30.62 Eur (52.80 / 100 * 58) dydžio vietinę rinkliavą.
Iš pareiškėjo 2015 m. kovo 29 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10163282 ir 2016 m. vasario 5 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10211099 turinio matyti, jog tiek 2015 m., tiek 2016 m. atsakovei apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydis siekė 55,00 Eur, iš viso už du metus atsakovės – 110,00 Eur. Vadovaujantis minėtomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovė už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį privalėjo pareiškėjui sumokėti 63,8 Eur (110 / 10 * 58). Remiantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui iš viso skolinga – 138,02 Eur (30,62 + 63,8 + 43,6). Pažymėtina, kad duomenų, jog atsakovė įvardijamu laikotarpiu teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo šios dalies rinkliavos mokėjimo, nėra.
Kaip jau minėta, pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 – 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti iš dalies.
Iš atsakovės E. M. pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ priteisti 138,02 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.