- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-02
- Bylos Nr.
- 2-100-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01102-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- V. V.
- Atsakovas
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Paulius Grigaliūnas
- Kategorijos
- 2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Grigaliūnui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB SEB bankas, dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. V. ieškiniu atsakovui AB SEB bankas prašo teismo: 1) pripažinti 2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 01-10-02-6142 AB SEB bankas vienašališką 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 nutraukimą neteisėtu; 2) pripažinti 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 Bendrosios dalies 18.6.2 punktą negaliojančiu; 3) pripažinti 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 Bendrosios dalies 3.5 punktą ta apimtimi, kuria nustatytas 0,1 procento per dieną dydžio delspinigių dydis, negaliojančiu ir nustatyti 0,02 procento per dieną dydžio delspinigių dydį.
2. Procesiniuose dokumentuose, ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys 2007 m. lapkričio 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr. P2007-110017 dėl gamybinių - komercinių patalpų, esančių adresu J. Janonio g. 1, Panevėžys, unikalus daikto Nr. 2796-4009-6174.
3. Sudarius sutartį, ieškovas įmokėjo 92 678,41 Eur pradinę turto vertės dengimo įmoką, o toliau įmokėjo 19 353,72 Eur turto vertės dengimo išlaidų, t. y. iš viso įmokėjo 112 032,13 Eur lizingo sutartimi įgyto turto vertės dengimo kainos, kas sudaro virš 24 procentų visos turto vertės pagal lizingo sutartį.
4. Ieškovas sumokėjo, išskyrus pagal 2017-11-14 sąskaitą-faktūrą Nr. KS17001290 nustatytų palūkanų mokėjimą (387,19 Eur paskutinė sąskaita), visas palūkanas pagal lizingo sutartį. Taip pat ieškovas investavo ženklią sumą į turto būklės pagerinimą.
5. 2009 metų pradžioje įsibėgėjo pasaulio ekonomikos nuosmukis, kurį pripažino ir Lietuvos Respublika, priimdama 2009-10-14 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“. Šis ekonomikos sunkmetis neaplenkė ir ieškovo, tačiau jis, kad ir vėluodamas, dėjo maksimalias įstangas ir mokėjo nustatytas lizingo sutartyje palūkanas, kas sudaro AB SEB banko atlyginimą už suteiktą finansavimą pagal lizingo sutartį.
6. 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 01-10-02-17579 dėl lizingo sutarties vykdymo atsakovas informavo, kad netinkamai vykdoma lizingo sutartis ir papildomai pranešė, jog nepadengus įsiskolinimo už turto vertės dengimą iki 2017-12-18, bankas imsis priemonių susigrąžinant jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Po šio rašto ieškovas 2017 m. gruodžio 22 d. raštu, kuris buvo papildytas 2018 m. sausio 22 d. raštu, kreipėsi į AB SEB banką dėl lizingo sutarties specialiosios dalies - mokėjimų grafiko pakeitimo ir sutartinių santykių pratęsimo. 2018-05-07 raštu Nr. 01-10-02-6142 AB SEB bankas pranešė, kad remiantis 2017-12-04 raštu Nr. 01-10-02-17579 lizingo sutartis yra nutraukta nuo 2017-12-19, o nutraukus lizingo sutartį, vadovaujantis sutarties 19.1 punktu, ieškovas privalo grąžinti turtą.
7. Ieškovas ne vieną kartą yra pareiškęs AB SEB bankui, kad toliau vykdys savo įsipareigojimus, nes pagal sutartį jau yra įmokėjęs 112 032,13 Eur turto vertės įmokų, t. y. virš 24 procentų visos turto vertės. Ieškovas yra sudaręs terminuotas nuomos sutartis, kurių pagrindu dalis patalpų yra išnuomotos (subnuomotos) kitiems asmenims jų veiklai vykdyti. Mano, kad AB SEB banko 2017 m. gruodžio 4 d. raštas Nr. 01-10-02-17579 neatitinka vienašališkos sutarčių nutraukimo tvarkos, imperatyviai numatytos CK 6.218 str., todėl lizingo sutartis yra nutraukta neteisėtai. Ieškovas mano, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nebendradarbiavo, nesikooperavo sprendžiant dėl sutarties vykdymo iškilusių problemų. Ieškovas, siūlydamas toliau mokėti reikalingas įmokas, remiantis CK 6.204 straipsniu pradėjo derybas dėl sutarties tinkamo vykdymo, prašydamas peržiūrėti sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo grafiką.
Atsiliepimas
8. Atsakovas 2018 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 01-10-02-6142 teigia, kad apie lizingo sutarties nutraukimą informavo 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 01-10-02-17579, tačiau iš rašto pavadinimo ir rašte esančio teksto matyti, kad tai nėra įspėjimas dėl sutarties nutraukimo. Tai tik pretenzija dėl įmokų vėlavimo. Ieškovas pranešimo (rašto) dėl sutarties nutraukimo nėra gavęs, todėl tą dieną, kai sutartis buvo nutraukta, t. y. be įspėjimo - buvo pažeista imperatyviai nustatyta tvarka, numatyta CK 6.218 straipsnyje. Raštą dėl sutarties nutraukimo ieškovas gavo, kai sutartis jau buvo nutraukta. Mano, kad atsakovas negali remtis 2017 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 01-10-02-17579, įrodinėjant, kad ieškovui apie sutarčių nutraukimą buvo pranešta tinkamai, nes tai prieštarauja imperatyviai CK 6.218 straipsnio 1 dalies normai.
9. Sutarties bendrosios dalies 18.6.2 punkte nustatyta, kad bankui nutraukus sutartį, visi iki sutarties nutraukimo sumokėti mokėjimai klientui (ieškovui) negrąžinami. Sutarties Bendrosios dalies 12.2 punkte šalys susitarė, kad turto nuosavybės teisė ieškovui atsiranda sutarties Bendrosios dalies 15 ir 16 skirsniuose nustatyta tvarka. Nuosavybės teisę į turtą ieškovas įgyja visiškai sumokėjęs mokėjimų grafike - sąskaitoje nurodytus mokėjimus (sutarties Bendrosios dalies 16.1 punktas). Specialiojoje sutarties dalyje (mokėjimų grafike - sąskaitoje) buvo įtrauktos turto vertės išpirkimo įmokos (sumos vertei dengti), todėl ieškovas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradėjo įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas turtą iš AB SEB banko. Mano, kad sutarties Bendrosios dalies 18.6.2 punktas iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą ir nustato neproporcingai didelę ieškovo atsakomybę už sutarties neįvykdymą, kai grąžinamas daiktas ir negrąžinamos sumokėtos sutartinės įmokos, todėl ši sutarties sąlyga pripažintina negaliojančia.
10. Sutartyje (sutarties bendrosios dalies 3.5 punktas) yra nustatytas 0,1 procento per dieną dydžio delspinigių dydis nuo sutartyje numatytų mokesčių. Pažymi, kad 0,1 procento dydžio už kiekvieną praleistą dieną delspinigiai sudaro 36 procentus per metus. Manytina, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra svarstytas „aiškiai per didelių“ netesybų klausimas ir, taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalį, priimta sprendimų dėl jų dydžio nustatymo. Daro išvadą, kad sutarties Bendrosios dalies 3.5 punkte nustatytos 0,1 procento netesybos yra aiškiai per didelės. CK 6.71-6.75 straipsniuose baudinės netesybos nenustatytos. Netesybų paskirtis yra atlikti kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusios šalies nuostolius. Netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Sprendžiant klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės, reikia vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
11. Svarbi aplinkybė, kad ieškovas yra fizinis asmuo ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, nes sutartį sudarė prisijungimo būdu. Svarbu pažymėti, kad ieškovas kreipėsi į AB SEB banką, prašydamas sutartį pakeisti - sumažinti arba nurašyti delspinigius, o AB SEB bankui nieko neatsakius, dėl sutarties pakeitimo kreipiasi į teismą.
12. Vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, žemiausia netesybų mažinimo riba - jos neturi būti mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Ši nuostata pakartota ir CK 6.258 str. 3 d. Sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra civilinės atsakomybės civilinės atsakomybės forma. Šalių interesų pusiausvyros apimtyje, sutartyje nustatytos 0,1 procento netesyboms aiškiai esant per didelėms, sutartyje nustatytas 0,1 procento per dieną dydžio delspinigių dydis mažintinas iki 0,02 procento per dieną.
13. Dublike ieškovas nurodė, kad sutarties 3 skyriuje nustatyta mokėjimų tvarka, kurioje nustatyta, kad ieškovas mokėjimus atsakovui atlieka sutarties bendrojoje dalyje ir specialiojoje sutarties dalyje (mokėjimų grafike- sąskaitoje) nustatyta tvarka (sutarties 3.1 punktas) ir administracinį mokestį bei pradinę įmoką sumoka per vieną savaitę nuo sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.2 punktas). Sutartyje šalys susitarė, kad pradinė įmoka - tai kliento avansu SEB VB Lizingui arba pardavėjui sumokamas Mokėjimų grafike-sąskaitoje nurodyto dydžio pirmasis turto vertės dengimo mokestis. Mokėjimų grafikas-sąskaita - tai sutarties dalis kurioje nurodytas lizingo terminas bei turto finansavimo sąlygos: pradinės įmokos, administracinio mokesčio, turto vertės dengimo mokesčio, palūkanų dydžiai, jų mokėjimo terminai bei sąlygos sutarties 1 skyriaus 10 pastraipa). Specialiojoje sutarties dalyje (mokėjimų grafike-sąskaitoje) nurodyta turto kaina, kuri lygi 463 392,03 Eur bei nustatyta pradinė įmoka (20 procentų), kuri sudaro 92 676,41 Eur.
Atsiliepimas
14. Atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad apie sutarčių nutraukimą buvo tinkamai pranešta ir sutarčių nutraukimo tvarka nebuvo pažeista. Atsakovas rašte nurodė, kad iškilus papildomiems klausimams iki 2018-12-18 galima kreiptis į atsakovo atsakingą asmenį. Ieškovas, siekdamas kooperuotis ir bendradarbiauti, kreipėsi su pasiūlymu į atsakovo atsakingą asmenį.
15. Akcentuotina aplinkybė, kad konkreti sutarties nutraukimo tvarka sutartyje nėra nustatyta (sutarties 18.1 punktas). Sutarties 18.1 punkte yra nurodytos tik sąlygos, kurioms esant atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ankščiau termino. Šalims konkrečiai sutartyje nesutarus dėl sutarties nutraukimo terminų, turi būti taikomos teisės aktų nuostatos, t. y. šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 straipsnis). Dėl šios priežasties vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Atsakovas savo rašte nenurodė, kad sutartis yra nutraukiama nuo 2017-12-19, o pranešimo turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutarties šalys turi galimybę derėtis ir imtis veiksmų sutarčiai tinkamai įvykdyti. Be to, rašte yra nurodomas pažeidimų pašalinimo terminas iki 2018-12-18 nuo pretenzijos surašymo datos, kas nėra sutarties nutraukimas. Pagal teismų praktiką, tinkamas pranešimas laikomas, kurio terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo įteikimo dienos. Galima teigti, kad raštas nėra pranešimas apie sutarčių nutraukimą, todėl ir šiame rašte yra nurodomas kitoks terminas pažeidimams pašalinti, nei pranešimuose apie sutarčių nutraukimą.
II. Atsiliepimo į ieškinį esmė
16. Atsakovas AB SEB bankas procesiniuose dokumentuose, atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašė jį atmesti.
17. 2007-11-13 lizingo bendrovė AB „SEB lizingas“ ir ieškovas sudarė lizingo sutartį Nr. P2007-110017, kuria buvo finansuotas ieškovo pasirinktų gamybinių - komercinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimas. Turto kaina 463 392, 03 Eur, iš kurių lizingo bendrovė finansavo 370 713,62 Eur. Nuo 2013-11-23 lizingo bendrovės teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas. Lizingo sutartis po sudarymo buvo keičiama šešis kartus, sudarant mokėjimų grafiko atnaujintas versijas. Ieškovas su ieškiniu yra į bylą pateikęs ankstesnę versiją Nr. 4, sudarytą 2013-09-27. Iš visų šių grafiko versijų matoma, jog jau nuo 2009-06-25 (įmoka Nr. 19 grafikuose) iki pat lizingo sutarties nutraukimo ieškovas visiškai nemokėjo turto vertės dengimų, turto vertės likusi neapmokėta suma 350 466, 97 Eur buvo nukelta į laikotarpio pabaigą, ieškovo lizingo įmoka buvo sumažinta ir sudaryta tik iš palūkanų. Taigi ieškinio 3 puslapyje pateikiami teiginiai, neva ieškovas mokėdamas lizingo įmokas dengė ir turto vertę, taip įgydamas nuosavybės teisę, yra klaidingos – vertės dengimų ieškovas neatliko jau nuo 2009 m. vidurio. Toks nukrypimas nuo standartinės lizingo sutarties vykdymo tvarkos lizingo gavėjui periodiškai mokant įmoką, skirtą ir turto vertės dengimui, ir palūkanoms, buvo sąlygotas ieškovo netinkamo lizingo sutarties vykdymo ir skirtas palengvinti ieškovui lizingo sutarties vykdymo naštą, kaip išsamiau dėstoma atsiliepimo 1.2 skirsnyje. Ieškovas savo ieškinyje nurodo sumokėjęs 112 032,13 Eur lizingo įmokų turto vertės dengimui, kas sudaro 24 proc. visos turto vertės, kas nėra tiesa. Iš pateiktų lizingo įmokų grafikų matoma, kad į laikotarpio pabaigą vis būdavo nukeliama nekintanti neapmokėta turto likutinė vertė 350 466,97 Eur, o finansuota suma sudarė 370 713,62 Eur. Todėl ieškovas lizingo įmokų Turto vertės dengimui yra sumokėjęs ženkliai mažiau nei teigia – aritmetinį nurodytų sumų skirtumą. Ieškovas nepagrįstai prie lizingo bendrovei sumokėtų įmokų priskiria turto pardavėjui, o ne lizingo bendrovei sumokėtą turto vertės dalį. Taip pat ieškinyje teigiama, jog ieškovas iki pat nutraukimo dienos sumokėjęs visas palūkanas. Kaip paaiškinta aukščiau, ieškovas per visą laikotarpį nuo 2009-06-25 ir turėjo mokėti palūkanas, turto vertės dengimai buvo nukelti į mokėjimų grafiko versijos Nr. 6 nurodyto laikotarpio pabaigą – 2017 m. spalio ir lapkričio 25 dienas. Tokiu būdu atėjus laikui padengti neapmokėtą turto vertę ieškovas jos nepadengė ir praleido terminą prievolei įvykdyti. Priežastys, dėl ko grafikas ir toliau nebuvo pratęstas ieškovo norimomis sąlygomis išsamiau nagrinėjamos atsiliepimo 1.2 skirsnyje. V. V. akcentuoja, kad yra „investavęs ženklią sumą į turto vertės pagerinimą“. Greta to, kad šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais dėl investuotos sumos fakto ir dydžio, atkreipia dėmesį į lizingo sutarties Bendrosios dalies 18.12 punktą, kuriame šalys aiškiai ir besąlygiškai susitarė, kad lizingo gavėjo išlaidų turto pagerinimams lizingo bendrovė neatlygina, nepriklausomai ar buvo gautas lizingo bendrovės sutikimas tiems pagerinimams atlikti. Dėl šios priežasties ieškovo investuoti į turto būklės pagerinimą pinigai (tokiems esant) negali būti laikomi ieškovo patirtais nuostoliais lizingo bendrovei nutraukus sutartį, už kuriuos kokia nors dalimi ar forma būtų atsakingas atsakovas.
18. Dar 2008-12-18 ieškovas kreipėsi į lizingo bendrovę, prašydamas atidėti lizinguojamo turto vertės dengimo įmokas dėl patiriamų finansinių sunkumų, iš esmės tokio pat turinio prašymas dar vieneriems metams pratęsti mokėjimus buvo pateiktas 2014-07-28. Netgi gavęs kreditoriaus nuolaidą ir nuo 2009 m. mokėdamas už lizinguojamą ir naudojamą turtą tik palūkanas, ieškovas lizingo sutartį periodiškai vykdė netinkamai, sudarydamas įsikolinimus.
19. 2016-03-09 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 1900,13 Eur skolą (neapmokėtos 4 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą, kitaip lizingo sutartis bus nutraukta; 2017-01-11 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 1188,53 Eur skolą (neapmokėtos 3 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą, kitaip lizingo sutartis bus nutraukta; 2017-05-10 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 1602,80 Eur skolą (neapmokėtos 4 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą, kitaip lizingo sutartis bus nutraukta; 2017-12-04 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 351 747,09 Eur skolą (praleistas neapmokėtos turto vertės grąžinimo dalies terminas ir praleistas 1 mėnesio sąskaitos už palūkanas terminas) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą, kitaip lizingo sutartis bus nutraukta. Vėlesniame susirašinėjime ieškovas prašo banko tolesnio lengvatinio lizingo sutarties pratęsimo, nurodydamas galįs mokėti po 600 Eur per mėnesį.
20. Ieškovui nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis laikoma nutraukta nuo 2017-12-19. Kaip matyti iš banko pateiktos pažymos, paskutinis ieškovo mokėjimas bankui buvo 2017-10-23, o nuo lizingo sutarties nutraukimo 2017-12-19 iki šiol ieškovas neatliko visiškai jokių mokėjimų, taigi nors ir ieškiniu siekia atkurti sutartinius santykius, jau apie 8 mėnesius visiškai neatlieka jokių skolos mokėjimo (nei turto vertės grąžinimo, nei palūkanų, nei netesybų) veiksmų ir – maža to – toliau naudojasi lizinguojamu turtu, kaip pats deklaruoja ieškinyje, dalį jo subnuomodamas tretiesiems asmenims.
21. Jau nuo 2016 metų ieškovas, netinkamai atlikdamas mokėjimus bankui arba jų visiškai neatlikdamas, sistemingai gaudavo įspėjimus apie skolą – raštuose visada aiškiai buvo nurodyta, jog nepadengus susidariusio įsiskolinimo per papildomai suteikiamą terminą, lizingo sutartis bus laikoma nutraukta nuo rašte nurodomos datos. Šį banko teiginį pagrindžia pridėti prie šio atsiliepimo banko įspėjimo raštai. Todėl ieškovas negalėjo gavęs 2017-12-04 raštą (rašto gavimo ieškovas neginčija) iš jo turinio nesuprasti, jog neįvykdžius prievolės per papildomai suteiktą terminą, sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta. Banko nuomone, visi byloje pateikti rašytiniai įrodymai leidžia teigti, jog sutartis buvo nutraukta ne tik laikantis lizingo sutartyje nurodytos vienašalio nutraukimo tvarkos, bet ir konstatavus esant pagal lizingo sutartyje numatytą esminio pažeidimo pagrindą (lizingo sutarties 18.1.3 p.), bet ir kreditoriui akivaizdžiai įgijus pagrindo nesitikėti, kad sutartis ateityje bus tinkamai vykdoma, taigi egzistavus ir esminiam pažeidimui, kaip tai suprantama pagal CK normas. Ieškinyje nurodoma, kad dalis lizingo sutarties pagrindu ieškovo naudoto ir iki šiol naudojamo po sutarties nutraukimo turto patalpų yra išnuomotos tretiesiems asmenims pagal terminuotas nuomos sutartis. Galima suprasti, jog ieškovas tokiais argumentais nurodo naudojąs turtą savo verslo veikloje pajamoms generuoti. Pagal pridedamą Nekilnojamojo turto išrašą apie turtą matoma, jog lizingo sutarties pagrindu ieškovo naudojamam turtui (įrašas 2.16) be ieškovo nuomos (lizingo) sutarties yra įregistruota tik viena nuomos sutartis su UAB „Ginestra“ (įrašas 7.22), kurios terminas pasibaigė 2010 metais ir išnuomota buvo 196 kv. m ploto iš 1169 kv. m bendro pastato ploto. Net jei ieškovo teiginiai apie vykdomą subnuomą ir gaunamas pajamas būtų pagrįsti kokiais nors įrodymais, tai nepaaiškina ir nepateisina ieškovo nevykdomos prievolės bankui.
22. Maža to, pažymi, jog paskutiniuose savo raštuose bankui ir ieškinyje ieškovas siekia toliau tęsti (atnaujinti) lizingo teisinius santykius su banku, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių savo finansinį pasirengimą vykdyti deklaruojamus įmokų mokėjimus. Primintina, jog ieškovo skola bankui sudaro itin ženklią sumą, kurios praleistas mokėjimo terminas dar didina ieškovo įsiskolinimą suma. Paskutiniuose raštuose bankui ieškovas deklaruoja galintis mokėti po 600 Eur į mėnesį įmokas (7200 Eur į metus), tačiau esant vien neapmokėtos turto vertės sumai 350 466, 97 Eur ir įmokas skiriant vien turto vertei dengti, ieškovas turtą išsipirkinėtų dar beveik 49 metus. Pažymi, kad šiuo metu pačiam ieškovui yra 46 metai. Papildomai yra prikaupta itin ženkli delspinigių, palūkanų ir kitų mokėjimų skola, kuri atsiskaitymą su banku dar išilgintų, be to, turėtų būti papildomai mokamos palūkanos už tolesnį laikotarpį. Yra visiškai aišku, kad ieškovo pageidaujamos tolesnių įmokų sumos ir sąlygos yra visiškai nepriimtinos ir nenaudingos bankui, kadangi ieškovo siūloma įmoka yra nepakankamo dydžio.
23. Nėra jokio pagrindo, atsakovo nuomone, teiginiams apie neprotingai didelį lizingo sutartimi nustatytą netesybų dydį. Visų pirma, iš esmės nesutinkama su dėstoma ieškovo pozicija, kad netesybos yra nesąžiningos jo atžvilgiu ir vadovaujantis teismų praktika ir įstatymu, turi būti panaikinamos arba mažinamos iki 0,02 proc. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti, kad lizingo sutartyje nustatytą delspinigių dydį būtų galima sumažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei paneigti sutarties šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti.
24. Lizingo sutarties Bendrosios dalies 3.5 punktas nustato praleidusiam terminą vykdyti piniginę prievolę ieškovui 0,1 procentų dydžio delspinigius. Turtą ieškovas lizingavo akivaizdžiai ne savo asmeniniams ar šeimos ūkio poreikiams, o verslui vykdyti – tai pagrindžia turto paskirtis. Lizingo suma yra itin ženkli, todėl paskolintų pinigų neatgavimas sutartais terminais sukėlė kreditoriui atitinkamo dydžio nuostolius, kuriems kompensuoti buvo sutartos netesybos. Be to, šią sutarties nuostatą ieškovas ginčija būtent dabar, praėjus daugiau nei 10 metų nuo lizingo sutarties sudarymo, jau įvykus lizingo sutarties nutraukimui, nors delspinigiai pagal sutartinį tarifą jam buvo skaičiuojami dar galiojant sutarčiai ir apie tai pranešama kartu su pranešimais apie skolą. Atsakovo manymu, reikšdamas reikalavimą dėl delspinigių sumažinimo pakeičiant atitinkamą sutarties nuostatą teismo tvarka, ieškovas siekia išvengti civilinės atsakomybės už netinkamai vykdytą piniginę prievolę, o ne gina savo pažeistas teises dėl nesąžiningos sutarties sąlygos.
25. Dėl šiame atsiliepime išdėstytų motyvų atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškiniu, kadangi lizingo sutartis buvo nutraukta atsakovui išnaudojus visas geranoriškas lizingo gavėjo turtinės padėties gerinimo priemones – sumažinus jam įmokų sumą, ne vieną kartą keičiant sutarties sąlygas naudingu lizingo gavėjui būdu. Beveik 10 metų iki lizingo sutarties nutraukimo ieškovas nedengė visiškai jokių turto vertės dengimų ir mokėjo tik palūkanas, tačiau naudojosi lizinguojamu turtu. Ieškovo pasiūlyta įmokos periodinė suma tolesniam laikotarpiui aiškiai neatitinka negrąžintos turto vertės sumai, prikauptų netesybų sumai, todėl tolesni sutartiniai santykiai būtų itin nenaudingi kreditoriui, o juolab, į tokius nenaudingus santykius negali būti bankas priverstinai grąžintas teismo tvarka, pažeidžiant sutarties laisvės principą. Taip pat nėra jokio pagrindo teismo tvarka pripažinti nesąžininga lizingo sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio nustatymo, kadangi sutartinį netesybų dydį pagrindžia itin didelė paskolintų lėšų suma (virš 350 tūkst. eurų) Turtui, skirtam ieškovo verslui vykdyti bei ilgas ieškovo „lengvatinis“ laikotarpis, kuomet delspinigiai buvo skaičiuojami nuo realių pradelstų įmokų (tik palūkanų, kadangi vertės dengimai buvo lygūs 0).
26. Triplike nurodo, kad ieškovas byloje ginčija tarp jo ir banko sudarytos lizingo sutarties vienašalį nutraukimą. Kadangi lizingo sutarties buvo nutraukta konstatavus esminį jos pažeidimą iš ieškovo (lizingo gavėjo) pusės, šiam ilgą laiką, sistemingai nemokant lizingo įmokų ir neištaisius šio pažeidimo per papildomai jam suteiktą terminą, akivaizdu, kad teismui vertinant sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą yra svarbi sutarties nutraukimo dienai buvusios ieškovo skolos faktas ir dydis, jos susidarymo faktinės aplinkybės, o ne ieškovo sumokėtos sumos dydis. Ieškovui nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis laikoma nutraukta nuo 2017-12-19. Kaip matyti iš su atsiliepimu pateiktos banko pažymos, paskutinis ieškovo mokėjimas bankui buvo 2017-10-23, o nuo lizingo sutarties nutraukimo 2017-12-19 iki šiol ieškovas neatliko visiškai jokių mokėjimų. Nesuprantama, kaip ieškovo nurodomos sumokėtos įmokos turėtų ir galėtų pateisinti jo vėlesnį lizingo įmokų nemokėjimą ir tokio pažeidimo teisinių pasekmių išvengimą.
27. Atsakovas kategoriškai nesutinka su ieškovo pozicija byloje, jog nutraukiant lizingo sutartį su ieškovu neva pranešimai apie lizingo sutarties nutraukimą, jų tarpe – dublike minimas banko 2017-12-04 raštas nėra laikytini tinkamais pranešimais apie sutarties nutraukimą. Minimame dokumente jame yra visiškai aiškiai nurodytas skolos pagal tris išrašytas ir neapmokėtas sąskaitas susidarymo faktas, skolos dydis, nedviprasmiškai pateikiamos tokios prievolės tolesnio nevykdymo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į lizingo sutarties tekstą, tokios teisinės pasekmės nėra atsakovui siurprizinės. 2017-12-04 raštas (buvo ne pirmas skolą turinčio lizingo gavėjo gautas iš banko raštas, jau nuo 2016 metų ieškovas, netinkamai atlikdamas mokėjimus bankui arba jų visiškai neatlikdamas, sistemingai gaudavo įspėjimus apie skolą – raštuose visada aiškiai buvo nurodytos teisinės pasekmės, nepadengus susidariusio įsiskolinimo per papildomai suteikiamą terminą. Šį banko teiginį pagrindžia pridėti prie šio atsiliepimo banko įspėjimo raštai. Todėl ieškovas negalėjo gavęs 2017-12-04 raštą (rašto gavimo ieškovas neginčija) iš jo turinio ir iš savo paties pasirašytos lizingo sutarties teksto padaryti kitokią išvadą, negu kad jam neįvykdžius prievolės per papildomai suteiktą terminą, lizingo sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Sprendimo argumentai
1. Civilinių santykių subjektai yra varžomi ne tik tiesiogiai įstatyme įtvirtintų elgesio laisvės apribojimų, bet ir teisės principų. Kiekviena sutarties šalis, būdama sutartinių santykių dalyvė, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Sutarties vykdymo principai, įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji teisės principai įpareigoja įgyvendinant civilines teises ir atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus. Civiliniai santykiai turi būti tvarkomi nepažeidžiant jų reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 1.2 straipsnyje, inter alia subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kt. Civilinių teisių įgyvendinimas pažeidžiant imperatyviuosius teisės principus gali būti pagrindas konstatuoti teisės subjekto veiksmų neteisėtumą.
2. Sprendžiant, ar sutarties šalis tinkamai įgyvendino savo teisę, visų pirma turi būti atskleistas tikrasis (ne formalus) šios teisės turinys. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reglamentavimą yra išimtinis sutarties šalių teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Civilinės apyvartos stabilumas, kaip būtina visuomenės ekonominio gyvenimo, raidos prielaida, yra viešasis interesas. Sutartiniuose teisiniuose santykiuose prioritetas turi būti teikiamas sutarties išsaugojimui, o ne jos nutraukimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R. , bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009). Suprantama, pripažįstant favor contractus principo svarbumą sutartiniuose santykiuose, negalima šio principo suabsoliutinti ir reikia turėti omenyje, kad nors sutarties nutraukimas – kreditorių teisių gynimo būdas, tačiau sutarties nutraukimo ribojimai reiškia, kad turi būti paisoma ir skolininko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. L. L. K. , bylos Nr. 3K-3-443/2013).
3. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti ultima ratio priemonę – sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Pagal CK 6.217 straipsnio 5 dalį šalims suteikiama teisė nutraukti sutartį vienašališkai, kai sutartyje aptarti konkretūs jos nutraukimo pagrindai, t. y. šioje normoje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę susitarti dėl bet kokių sutarties nutraukimo sąlygų ir tvarkos, jei toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Teisinės informacijos centras v. UAB „Danske lizingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-300/2009; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-208/2012; kt.).
4. CK 6.574 straipsnyje, reglamentuojančiame lizingo sutarties nutraukimą, nustatyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma; jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Taigi, CK 6.574 straipsnyje reglamentuojamas toks atvejis, kai lizingo sutartį pažeidžia būtent lizingo gavėjas, ir teisė lizingo davėjui nutraukti lizingo sutartį, įvykdžius protingo termino lizingo gavėjui pašalinti pažeidimą nustatymo sąlygą, suteikiama tik tuo atveju, kad lizingo gavėjas lizingo sutartį pažeidžia iš esmės. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas, raštu pareikalavęs, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, turi teisę nutraukti lizingo sutartį, yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad šalių susitarimas dėl vienašališko lizingo sutarties nutraukimo negali prieštarauti nurodytai nuostatai, nes pagal kasacinio teismo praktiką sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Taigi lizingo sutarties atveju lizingo davėjui leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai sutarties pažeidimas yra esminis ir tik CK 6.574 straipsnyje nustatyta tvarka.
28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007-11-13 lizingo bendrovė AB „SEB lizingas“ (nuo 2013-11-23 lizingo bendrovės teises ir pareigas perėmė AB SEB bankas) ir ieškovas sudarė lizingo sutartį Nr. P2007-110017, kuria buvo finansuotas ieškovo pasirinktų gamybinių - komercinių patalpų adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimas, ir turto kaina buvo 463 392, 03 Eur. Lizingo bendrovė finansavo dalį turto kainos - 370 713,62 Eur (b. l. 9 - 15).
29. Tarp šalių nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog po sudarymo lizingo sutartis buvo keičiama šešis kartus, sudarant mokėjimų grafiko atnaujintas versijas, ir visos byloje pateiktos grafikų versijos patvirtina, kad būtent jau nuo 2009-06-25 (įmoka Nr. 19 grafikuose) iki 2017 m. gruodžio mėn. ieškovas visiškai nemokėjo turto vertės dengimų (b. l. 70 – 73, 87 – 90) . Be to, iš šių pateiktų dokumentų matyti, kad turto vertės likusi neapmokėta suma, būtent 350 466, 97 Eur, buvo perkelta į laikotarpio pabaigą, o pati lizingo įmoka buvo sumažinta ir sudaryta tik iš palūkanų. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su ieškovo teiginiais, jog jam mokant lizingo įmokas, buvo dengiama ir turto vertė, ir nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vertės dengimų ieškovas neatliko jau nuo 2009 m. vidurio. Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad yra sumokėjęs 112 032,13 Eur lizingo įmokų turto vertės dengimui, kas sudaro 24 proc. visos turto vertės, tačiau, kaip nustatyta, jog pagal lizingo įmokų grafikus matyti, kad į laikotarpio pabaigą vis būdavo nukeliama nekintanti neapmokėta turto likutinė vertė 350 466,97 Eur, o finansuota suma sudarė 370 713,62 Eur. Todėl sutiktina su atsakovo teiginiais, jog ieškovas lizingo įmokų turto vertės dengimui yra sumokėjęs ženkliai mažiau nei teigia – aritmetinį nurodytų sumų skirtumą 20 246,65 Eur. Taip pat sutiktina su atsakovo teiginiais, jog ieškovas visiškai nepagrįstai prie lizingo bendrovei sumokėtų įmokų priskiria turto pardavėjui, o ne lizingo bendrovei sumokėtą turto vertės dalį. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai ieškovas per visą laikotarpį nuo 2009-06-25 iš esmės turėjo mokėti tik palūkanas, o esant turto vertės dengimams nukeltiems į mokėjimų grafiko versijos Nr. 6 nurodyto laikotarpio pabaigą – 2017 m. spalio ir lapkričio 25 dienas, ir atsiradus pareigai minėta data padengti neapmokėtą turto vertę, ir būtent ieškovui jos nepadengus, yra pagrindas konstatuoti termino prievolei įvykdyti praleidimą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2016-03-09 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 1900,13 Eur skolą (neapmokėtos 4 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą bei įspėtas dėl lizingo sutarties nutraukimo; 2017-01-11 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 1188,53 Eur skolą (neapmokėtos 3 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą bei vėl įspėtas dėl lizingo sutarties nutraukimo, taip pat 2017-05-10 raštu buvo informuotas apie susidariusią 1602,80 Eur skolą (neapmokėtos 4 mėnesių sąskaitos) ir per suteiktą papildomą terminą paraginamas padengti susidariusią skolą, įspėjant apie sutarties nutraukimą; 2017-12-04 raštu ieškovas buvo informuotas apie susidariusią 351 747,09 Eur skolą (praleistas neapmokėtos turto vertės grąžinimo dalies terminas ir praleistas 1 mėnesio sąskaitos už palūkanas terminas) ir per suteiktą papildomą terminą iki 2017-12-18 paraginamas padengti susidariusią skolą, nurodant, kad atsakovas, nesumokėjus sumos, nuo 2017-12-19 imsis priemonių susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei išieškoti nurodytą įsiskolinimą LR įstatymuose nustatyta tvarka (b. l. 26, 75 – 76, 78 – 79, 81 – 82). Ieškovas 2018-01-22 pateikė prašymą dėl 423 444,07 Eur susidariusio įsiskolinimo pagal lizingo sutartį padengimo, mokant kas mėnesį po 600 Eur (b. l. 85). Tačiau atsakovas 2018-05-07 raštu informavo, kad prašymas buvo apsvarstytas ir konstatuotas nepriimtinumas, taip pat ieškovas buvo informuotas, kad remiantis 2017-12-04 raštu Nr. 01-10-02-17579 nuo 2017-12-19 lizingo sutartis yra nutraukta; pagal sutarties 19.1 punktą pareikalauta grąžinti turtą (b. l. 86).
30. Atsakovo teigimu, ieškovui nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis laikoma nutraukta nuo 2017-12-19. Taip pat atsakovo pateikti duomenys patvirtina, kad paskutinis ieškovo mokėjimas bankui buvo 2017-10-23, o nuo atsakovo nurodomo lizingo sutarties nutraukimo 2017-12-19 iki šiol ieškovas neatliko visiškai jokių mokėjimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ir anksčiau vėluodavo atsiskaityti su atsakovu, tačiau atsakovas, kaip minėta, vis sudarydamas naujas grafikų versijas, sudarė ieškovui galimybę tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau ir pagal atnaujintus mokėjimo grafikus ieškovas mokėjimų tinkamai nevykdė. Be to, ieškovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl jo galimybės ateityje įvykdyti ginčo sutartį ir kokiu būdu galėtų padengti susidariusį įsiskolinimą ar toliau vykdyti abipusiai tinkamus abiems sutarties šalims mokėjimus. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog ieškovo pasiūlymas mokėti po 600 Eur mėnesines įmokas, kai neapmokėtas skolos dydis yra 350 466,97 Eur ir įmokas skiriant vien turto vertei dengti, ieškovas turtą išsipirkinėtų beveik 49 metus (ieškovo amžius - 46 metai), neatitinka atsakovo kaip finansų įstaigos interesų. Be to, ieškovas iki šiol naudojasi lizingo objektu, kaip nurodo ieškinyje, dalį turto nuomoja tretiesiems asmenims, tačiau jokių projektų kaip galėtų padengti įsiskolinimus nepateikė (CPK 185 str.).
31. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apie įsiskolinimų nepadengimą, yra pagrindas išvadai apie lizingo sutarties esminį pažeidimą, suteikiančiu lizingo davėjui teisę nutraukti lizingo sutartį. Teismas sprendžia, kad lizingo sutarties nutraukimas dėl didelės įsipareigojimų dalies neįvykdymo (iš esmės visos finansuotos turto sumos), kai lizingo gavėjas ginčo laikotarpį iš esmės buvo mokėjęs tik palūkanas, o lizingo davėjui pareikalavus sumokėti įsiskolinimą pagal sutartį, ir to ieškovui neatlikus, gali būti laikomas proporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu.
32. Teismas pažymi, kad sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. Kaip minėta, CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog dėl lizingo gavėjo padaryto sutarties pažeidimo esminio pobūdžio ir lizingo davėjo pareigos prieš vienašališką sutarties nutraukimą raštu pareikalauti, kad lizingo gavėjas per protingą terminą šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, yra imperatyvioji. Taigi lizingo šalių susitarimas negali prieštarauti nurodytai CK 6.574 straipsnio nuostatai. Šalių sudarytos lizingo sutarties 18.1.3 punkte nustatyta, kad atsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, jeigu atsiranda bent viena iš žemiau nurodytų sąlygų, kurių kiekviena laikoma esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, ir būtent viena iš jų – klientas daugiau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo remiantis sutartimi nustatomos mokėjimo dienos nesumoka bet kokių pagal sutartį jam tenkančių mokėjimų (įskaitant delspinigius ir baudas), ir, atsakovo manymu, byloje pateikti įrodymai leidžia teigti, jog sutartis buvo nutraukta ne tik laikantis lizingo sutartyje nurodytos vienašalio nutraukimo tvarkos, bet ir konstatavus esant pagal lizingo sutartyje minėtame 18.1.3 punkte numatytą esminio pažeidimo pagrindą.
33. Minėta, kad atsakovas 2017-12-04 raštu informavo ieškovą apie susidariusią 351 747,09 Eur skolą (praleistas neapmokėtos turto vertės grąžinimo dalies terminas ir praleistas 1 mėnesio sąskaitos už palūkanas terminas) ir per suteiktą papildomą terminą iki 2017-12-18 paragino padengti susidariusią skolą, nurodant, kad atsakovas, nesumokėjus sumos, nuo 2017-12-19 imsis priemonių susigrąžinti jam nuosavybės teise priklausantį turtą bei išieškoti nurodytą įsiskolinimą LR įstatymuose nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, ieškovui nepadengus įsiskolinimo, lizingo sutartis laikoma nutraukta nuo 2017-12-19. Tačiau, kaip matyti, minėtame atsakovo 2017-12-04 rašte nustatyto ieškovui reikalavimo sumokėti susidariusią skolą, nėra užsimenama apie sutarties nutraukimą, būtent nesumokėjus įsiskolinimo, kaip to reikalaujama pagal CK 6.217 straipsnio ir 6.218 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtent 2017-12-04 rašte nenurodžius apie numatomas taikyti teisines pasekmes – sutarties nutraukimą. Teismo vertinimu, vien tai, kad ankstesniais minėtais 2016-03-09, 2017-01-11 ir 2017-05-10 raštais atsakovas ir buvo įspėjęs ieškovą apie sutarties nutraukimą nesumokėjus susidariusių skolų, neeliminavo jo pareigos 2017-12-04 rašte įspėti atsakovą apie konkrečias teisines pasekmes – sutarties nutraukimą, būtent nesumokėjus nurodytos 351 747,09 Eur skolos, kai tuo labiau ankstesniuose raštuose buvo nurodomos kitos įsiskolinimo sumos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti šalių sudarytos lizingo sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu.
34. Ieškovas taip pat ieškiniu prašo pripažinti 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties bendrosios dalies 18.6.2 punktą negaliojančiu ir nurodo, kad šis punktas iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros principą bei nustato neproporcingai didelę ieškovo atsakomybę už sutarties neįvykdymą, kai grąžinamas daiktas ir negrąžinamos sumokėtos sutartinės įmokos. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad nutraukus sutartį, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.
35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad lizingo sutarties sąlyga, pagal kurią iki lizingo sutarties nutraukimo vykdant šią sutartį lizingo gavėjo lizingo davėjui sumokėti mokėjimai lizingo gavėjui negrąžinami, nedraudžiama įstatymo, tačiau, esant šalių ginčui dėl sutarties nutraukimo teisinių padarinių, teismas turi patikrinti, ar atitinkamos sąlygos taikymas konkrečios sutarties vykdymo kontekste nereikš nepagrįsto civilinės atsakomybės išplėtimo vienos iš šalių atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu lizingo davėjui grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę – negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų – nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012). Atsižvelgdamas į išdėstytus išaiškinimus, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pripažinti lizingo sutarties 18.6.2 punktą negaliojančiu dėl jo prieštaravimo įstatymui nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad pagal nurodytą kasacinio teismo praktiką teismas, atsižvelgdamas į konkrečias faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, gali tokio turinio sutarties nuostatos netaikyti, arba ją taikyti tik iš dalies.
36. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra yra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. CK 6.574 straipsnyje nurodyta, kad tais atvejais, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir per papildomai lizingo davėjo nustatytą terminą pažeidimo nepašalina, lizingo davėjas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti grąžinti jam sutarties dalyką ir išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje nustatyti lizingo davėjo teisių gynybos būdai siejami su dviem lizingo sutarties ypatumais: su įprasta lizingo dalyko savybe – nusidėvėjimu per naudojimosi laikotarpį (amortizacija), bei su tuo, kad vyraujantis lizingo davėjo interesas yra ne nuosavybės, bet finansinis. Atsižvelgiant į tai ir numatant, kad susigrąžinto lizingo dalyko likutinė vertė gali nepadengti atliktų investicijų net ir įskaičius iki sutarties nutraukimo lizingo gavėjo atliktas periodines įmokas, įstatyme įtvirtinta lizingo davėjo teisė, nutraukus sutartį, ne tik susigrąžinti daiktą, bet ir papildomai reikalauti atlyginti nuostolius, t. y. sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo padariniai CK 6.574 straipsnyje reglamentuojami taip, kad prioritetas suteikiamas lizingo davėjo investicijoms kompensuoti, o ne nuosavybės teise turimo daikto valdymo ir naudojimosi teisėms susigrąžinti. Toks reglamentavimas atitinka lizingo sutarties esmę, tikslą, jos šalių teises ir pareigas bei lizingo dalyko ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ bankroto administratorius v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje restruktūrizuojama „Jondras“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-238/2014).
37. Teismas pažymi, kad sutarčių sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, siekiant, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai ir sąžiningai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „SEB lizingas“ v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013). Tuo atveju, kai lizingo sutartyje nustatyta, jog lizingo gavėjui pereina lizingo dalyko nuosavybės teisė, tai dalį įmokų sudaro daikto vertei išpirkti skirti mokėjimai, kurie nėra lizingo davėjo nuostolių kompensacija ar pelnas. Tokiu atveju atsiranda lizingo gavėjo teisė reikalauti grąžinti šias įmokas pagal CK 6.222, 6.574 straipsnių nuostatas, tačiau ne daugiau nei tiek, kiek šios įmokos viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius. Taigi analizuojant lizingo sutarčių 18.6.2 punkto turinį, atsižvelgtina į realius atsakovo patirtus nuostolius ir grąžinto turto vertę.
38. Teismas nesutinka su ieškovo argumentais dėl neprotingai didelį lizingo sutartimi nustatytą netesybų dydį, nes iš esmės nepagrindė, kodėl jos turi būti panaikinamos arba mažinamos iki 0,02 proc. Nepateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima pagrįsti lizingo sutartyje nustatytą delspinigių dydžio mažinimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais bei tuo labiau paneigti sutarties šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti.
39. Nagrinėjamu atveju lizingo sutarties bendrosios dalies 3.5 punktas nustato praleidusiam terminą vykdyti piniginę prievolę - ieškovui 0,1 procentų dydžio delspinigius. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog turtas buvo lizinguojamas ne asmeniniams ar šeimos ūkio poreikiams, o verslui vykdyti – tai pagrindžia turto paskirtis. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog lizingo suma yra itin ženkli, todėl paskolintų pinigų neatgavimas sutartais terminais gali sukelti kreditoriui atitinkamo dydžio nuostolius, kuriems kompensuoti ir buvo sutartos netesybos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu tarifu, o tai, ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
40. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas prieš sudarant lizingo sutartis, jų sudarymo metu ar sutarčių vykdymo metu būtų kėlęs reikalavimus dėl sutarčių sąlygų. Atsakovas sutiko su lizingo sutarčių sąlygomis, ir tik tuomet, kai ėmė nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, pateikė ieškinį dėl lizingo sutarties 18.6.2 punkto ir netesybų dydžio pripažinimo negaliojančiomis. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas yra verslininkas, jam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl galėjo laisvai derėtis dėl lizingo sutarčių sąlygų su atsakovu, taip pat ir dėl aptariančių sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes. Atsakovas ne tik mokėjo įmokas pagal grafikus, bet ir ilgą laiką naudojosi perduotu turtu, vykdė ūkinę - komercinę veiklą. Dėl to, teismo vertinimu, nėra pagrindų, dėl kurių ginčijami lizingo sutarties punktai galėtų būti pripažinti negaliojančiais.
41. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinos turėtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos – 2433,50 Eur žyminis mokestis (už patenkintą ieškinio turtinį reikalavimą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių), taip pat iš atsakovo priteistinas valstybės naudai 2433,50 Eur žyminis mokestis (žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieškovas buvo atleistas Vilniaus apygardos teismo 2018-07-16 nutartimi). Kadangi atsakovas patyrė atstovavimų išlaidų, ir ieškinys dalyje (dėl neturtinių reikalavimų) yra atmestas, teismo vertinimu, iš ieškovo atsakovo naudai yra protinga priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 ir 293 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti AB SEB bankas vienašališką 2007 m. lapkričio 13 d. lizingo sutarties Nr. P2007-110017 (2018 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 01-10-02-6142) nutraukimą neteisėtu.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo AB SEB bankas ieškovo V. V. naudai 2433, 50 Eur žyminio mokesčio ir valstybės naudai 2433,50 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovo V. V. atsakovo AB SEB bankas naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį apygardos teismą.