Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Jurgitai Mazurkevičiūtei, Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant nukentėjusiojo – Švedijos karalystės ambasados – atstovei Evai Nilsson Mansfeld, administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui – G. R., jos atstovui – advokatui Domantui Skebui, vertėjams – Ruslanui Iržikevičiui, Viktorijai Jagniatinskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Švedijos karalystės ambasados skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 3-169/35 „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė S. K.-K. 2009 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 3-169/35 (b. l. 5-6, 21–22) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nutarime nustatyta:

1.1. 2009 m. sausio 8 d. apie 8.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvinės veiklos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad Didžioji g. 14, Vilniuje, buvo apgadintas automobilis „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jį apgadinęs automobilis iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

1.2. Į nurodytą vietą nuvykę policijos pareigūnai rado automobilio naudotoją P. S., kuris paaiškino, kad 2009 m. sausio 7 d. apie 14.30 val. atvairavo automobilį ir paliko jį stovėti adresu Didžioji g. 16 stovėjimo aikštelėje. Priėjęs prie automobilio 2009 m. sausio 8 d. 8.00 val. rado jį apgadintą. Kas sugadino jo naudojamą automobilį, P. S. nematė, liudytojų nėra.

1.3. Policijos pareigūnams, atvykusiems į eismo įvykio vietą, neprisistatęs asmuo nurodė, kad automobilį „VW Touran“ apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo automobilis „Audi“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

1.4. Policijos pareigūnai nustatė, kad tiriamas eismo įvykis buvo užfiksuotas ant Didžioji g. 18 pastato įrengtomis vaizdo kameromis. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis, kurio valstybinio numerio ir markės nėra galimybės įžiūrėti dėl blogos vaizdo įrašo kokybės, važiuodamas iš stovėjimo vietos galine kaire puse kliudė greta stovintį automobilį. Po kontakto iš jo išlipo vairuotojas ir, apžiūrėjęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo.

1.5. Bylos tyrimo eigoje remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrine duomenų baze nustatyta, kad valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) išduoti pilkos spalvos automobiliui „Seat Cordoba Vario“.

1.6. Bylos tyrimo metu susisiekus su eismo liudytoju, jis tvirtino, kad automobilis, kurį jis matė buvo „Audi“ markės, tamsios spalvos.

1.7. Atlikus įvairių valstybinio numerių kombinacijų paiešką Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrine duomenų bazėje buvo nustatytas panašiausias į liudytojo nurodytus valstybinių numerių simbolius automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas G. R. vardu.

1.8. Apklausos metu G. R. kategoriškai tvirtino, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo, ar automobiliu naudojosi 2009 m. sausio 8 d. teigė nepamenanti. Automobiliu naudojasi tik ji viena.

1.9. Apžiūrėjus automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo galinės kairės pusės jokių apgadinimų nepastebėta, taisymo ar maskavimo žymių neaptikta.

1.10. Remiantis byloje surinktais objektyviais įrodymais, paneigti G. R. parodymus ir įrodyti, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo tiriamame eismo įvykyje, nėra galimybės.

1.11. Kadangi eismo įvykio liudytojas negalėjo nurodyti, kurioje vietoje suklydo įsimindamas pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, dėl turimos informacijos neinformatyvumo, nustatyti automobilį, apgadinusį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį vairavusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus įstatymų nustatyta tvarka, nėra galimybės.

2. Priimant skundžiamą nutarimą buvo remiamasi 2009 m. sausio 8 d. Tarnybiniu pranešimu (b. l. 24), Tarnybinio pranešimo papildymu (b. l. 24 antroji pusė), 2009 m. sausio 8 d. Eismo įvykio schema (b. l. 25), Administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymais (b. l. 25 antroji pusė), 2009 m. vasario 4 d. Tarnybiniu pranešimu (b. l. 23), fotolentele (b. l. 26), 2009 m. vasario 4 d. G. R. paaiškinimu (b. l. 27), 2009 m. vasario 4 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 28), 2009 m. sausio 8 d. P. S. paaiškinimu (b. l. 33).

2.1. 2009 m. sausio 8 d. Tarnybiniame pranešime (b. l. 24) Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulis E. U. nurodė, kad 2009 m. sausio 8 d. gavo pranešimą, jog Didžioji g. 14, Vilniuje, automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė stovintį automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos pasišalino. Apie tai pranešė neprisistatęs asmuo. Pareigūnas nurodė, kad 8.15 val. nuvyko į įvykio vietą ir rado apgadintą automobilį, kurio vairuotojas P. S. paaiškino, kad automobilį paliko šioje vietoje 2009 m. sausio 7 d. apie 14.30 val. 2009 m. sausio 8 d. apie 8.00 val. atvykęs į darbą pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Tarnybiniame pranešime pareigūnas taip pat nurodė, kad įvykį užfiksavo vaizdo kamera, esanti ant pastato Didžioji g. 18, Vilniuje, tačiau dėl prastos vaizdo įrašo kokybės, nei valstybinio numerio, nei automobilio markės nustatyti nėra įmanoma. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis, kuris stovėjo priešais atbulas, išvažiuoja iš stovėjimo vietos, kliudė stovintį „VW Touran“, iš automobilio išlipo vairuotojas (vyras) ir apžiūrėjęs abu automobilius, atsisėda atgal į automobilį ir išvažiuoja. Pareigūnas tarnybiniame pranešime paminėjo, kad gali būti apgadintas pasišalinusio automobilio galinės dalies kairioji pusė.

2.2. 2009 m. vasario 4 d. Tarnybiniame pranešime (b. l. 23) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė S. K.-K. nurodė, kad atliekant tyrimą telefonu buvo susisiekta su eismo įvykio liudytoju, kuris tvirtino, kad jo matytas automobilis tikrai buvo „Audi“ markės, konkretaus jo modelio negalėjo nurodyti, kur suklydo nurodydamas numerį nežino, teigė, kad automobilis buvo tamsios spalvos, tačiau konkrečiau apibūdinti negalėjo. Nurodė, kad į stovintį automobilį atsitrenkė galine kaire puse, automobilį vairavo moteris, kuri po kontakto išlipo pažiūrėti eismo įvykio pasekmių, vairuotojo bruožų liudytojas apibūdinti negalėjo, kviečiamas apklausai jis atvykti atsisakė, savo duomenų nenurodė.

2.3. 2009 m. sausio 8 d. paaiškinime (b. l. 33) P. S. paaiškino, kad 2009 m. sausio 7 d. apie 14.30 val. automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko stovėti stovėjimo aikštelėje, esančioje Didžioji g. 16, Vilniuje, o 2009 m. sausio 8 d. apie 8.00 val. atvykęs į darbą pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas.

2.4. 2009 m. vasario 2 d. paaiškinime (b. l. 27) G. R. paaiškino, kad jai priklauso automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį dažnai stato šalia savo namų Didžioji g. 11. Nepamena, ar nurodytą rytą naudojosi automobiliu, bet patvirtino, kad jokiame eismo įvykyje nedalyvavo ir Švedijos karalystės ambasadai priklausančio automobilio neapgadino.

3. Skunde (b. l. 8) (teisme gautas 2009 m. kovo 9 d.) ir patikslintame skunde (teisme gautas 2009 m. kovo 26 d.) (b. l. 2-3) nukentėjusysis – Švedijos karalystės ambasada prašo teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 3-169/35 „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“. Nukentėjusysis mano, kad tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertinti eismo įvykio tyrimo metu surinkti duomenys, o tyrimas atliktas aplaidžiai. Nurodė, kad gavo naujų duomenų apie įvykį ir į kuriuos nebuvo atsižvelgta tiriant eismo įvykį. Paaiškino, kad 2009 m. vasario 27 d. į Švedijos karalystės ambasadą, esančią adresu Didžioji g. 16, Vilniuje, atėjo moteris, prisistačiusi G. R. vardu, ir pranešė, kad 2009 m. sausio 8 d. ji, vairuodama automobilį įvažiavo į ambasadai priklausančią transporto priemonę „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Moteris pasiūlė kompensuoti nedidelę padarytos žalos dalį. Raštu pripažinti kaltę moteris atsisakė.

II

3. Administracinėn atsakomybėn trauktinos G. R. asmens atstovas – advokatas Domantas Skebas (2009 m. gegužės 6 d. advokato orderis, serija LAT Nr. 1019952 (b. l. 38)) prašė atmesti Švedijos karalystės ambasados skundą. Paaiškino, kad buvo atliktos visos įmanomos tyrimo priemonės, jog būtų galima išsiaiškinti, kas konkrečiai sukėlė eismo įvykį, padarė žalą ir pasišalino iš įvykio vietos. Byloje nėra duomenų, koks konkrečiai automobilis sukėlė eismo įvykį, kontaktavo su ambasados automobiliu. Liudytojas pasakė, kad jis girdėjo kontakto garsą, tačiau pačio kontakto nematė. Taip pat jis nurodė, kad nežiūrėjo į sugadinimus ant automobilio. Liudytojas nurodė automobilio numerius, kurie, policijos manymu, niekaip negalėjo būti susijęs su eismo įvykiu, nes numeriai buvo visai kitos automobilio markės, nei nurodė liudytojas. Policijos įstaiga spėliojo, koks tai galėtų būti automobilis, parinkinėjo panašius numerius, tačiau toks spėjimas negali būti prilyginamas tyrimui. Negalima atmesti ir tokios galimybės, kad „Volkswagen“ automobilis, stovėdamas judrioje gatvėje, galėjo kontaktuoti su kitu automobiliu, nes toje gatvėje yra intensyvus eismas. Automobilio vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį nėra identifikuotas, ir kad tą pažeidimą galėjo padaryti G. R., byloje duomenų nėra. To nepatvirtina nei liudytojai, nei filmuota medžiaga. Ambasados vertinimas, kad G. R. elgesys įrodo jos kaltę, yra hipotetinio pobūdžio. G. R. logiškai paaiškino, kad yra policijos persekiojama dėl tokio įvykio, pradėjo domėtis eismo įvykiu, siekė išsiaiškinti, kokia yra žala. Jeigu ta žala nedidelė, G. R. teigė, kad jai paprasčiau būtų sumokėti žalą, nei bylinėtis įrodinėjant savo nekaltumą. Pakankamai ilgai užtrukęs bylinėjimasis patvirtina, kad teisybės paieškos yra ganėtinai ilgos ir sunkios, todėl G. R. elgesys buvo pakankamai logiškas. Apklausti liudytojai nepatvirtino, kad G. R. būtų tiesiogiai paminėjusi aplinkybę, kad ji sukėlė eismo įvykį.

4. Teismo posėdyje liudytoja – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė S. K. – K. paaiškino, kad nutarimas buvo priimtas vadovaujantis visais surinktais įrodymais. Buvo gautas pranešimas telefonu apie eismo įvykį ir nurodytas netikslus automobilio, kuris pasišalino iš įvykio vietos, valstybinis numeris. Asmens, kuris pranešė apie eismo įvykį, buvo žinomas tik telefono numerio, nes jis prisistatyti atsisakė. Jis paaiškino, kad tiksliau nurodyti automobilio valstybinio numerio negali, nes įsidėmėjo tik tokį, kokį ir nurodė pareigūnams. Pareigūnė teismui paaiškino, kad duomenų bazėje buvo tikrinami visi galimi numerių variantai ir pagal kombinacijas buvo nustatytas tik vienas automobilis, galėjęs dalyvauti eismo įvykyje. Buvo iškviesta automobilio savininkė, kuri kategoriškai neigė dalyvavusi eismo įvykyje, ji nurodė, kad gyvena netoli, tačiau jokio kontakto su jokiu automobiliu nebuvo. Apžiūrėjus G. R. automobilį nebuvo nustatyta jokių žymių toje dalyje, kur buvo užfiksuota vaizdo kameroje, todėl įrodyti, kad ji dalyvavo eismo įvykyje, nebuvo galima.

Liudytoja papildomai paaiškino, kad vaizdo įrašai saugomi labai trumpą laiką, todėl esant reikalui policijos pareigūnai privalo juos peržiūrėti ir aprašyti savo tarnybiniame pranešime. Vaizdo medžiaga yra išreikalaujama, kai pareigūnai neperžiūri vaizdo įrašo. Paaiškino, kad šioje byloje vaizdo kamerų užfiksuotas įvykis buvo aprašytas pareigūno tarnybiniame pranešime, užfiksuotas eismo įvykio mechanizmas, nurodyta, kaip važiavo automobilis, kas jį vairavo ir t. t.

5. Teismo posėdyje liudytojas – Švedijos karalystės ambasados vairuotojas P. S. paaiškino, kad pačio autoįvykio nematė. Moteris, sėdinti salėje, buvo atėjusi, ieškojo ambasadoje ko nors, žinančio apie tą įvykį. Įvykis buvo anksti iš ryto. Ji jam papasakojo, kad jai policija pranešė, jog ji padarė autoįvykį – atsitrenkė į Švedijos karalystės ambasados automobilį. Liudytojas jai pasakė, kad buvo toks įvykis, jog įvažiavo į automobilį, įlenkė sparną. Tuo viskas ir baigėsi. Su G. R. buvo susitikęs 3 kartus. Antrą kartą susitiko, kai apskaičiavo automobiliui padarytą žalą. Ji paklausė, kiek kainuotų, nes norėjo apskaičiuoti žalą automobiliui pas savo pažįstamus. Kitą kartą su ja susitiko, kai buvo susitaręs, jog ji susitiks su liudytojo viršininke. Tai buvo trečias kartas. Ketvirtas kartas buvo atsitiktinis susitikimas. Su G. R. buvo nuvažiavę į jos pažįstamo žmogaus autoservisą su sugadintu automobiliu. Tarp susitikimų praėjo neilgas laiko tarpas, viskas vyko maždaug dienos bėgyje. Apie įvykį moteris pasakė, kad ji nepajuto, kaip atsitrenkė į automobilį. Taip pat sakė, kad buvo iškviesta į policijos nuovadą, jog automobilio numeris, kuris yra paieškoje, panašus į jos automobilio numerį. G. R. tiesiogiai nenurodė, kad ji sugadino ambasados automobilį, bet jos atėjimas davė pagrindą taip manyti.

6. Teismo posėdyje liudytojas – V. A. nurodė, kad autoįvykį matė. Eidamas ryte į darbovietę išgirdo automobilio smūgį. Dirba įmonėje, esančioje Subačiaus g. 7. Pakėlė akis, pamatė priekyje atbuline eiga važiuojantį ir jau sustojusį automobilį „Audi“ tamsios spalvos. Automobilis buvo atsitrenkęs užpakaliniu buferiu į „Volkswagen“ žalios spalvos automobilį. Išlipo moteris, pasižiūrėjo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Liudytojas negalėjo pasakyti, ar ta moteris sėdi posėdžių salėje, kadangi tai buvo ankstyvas rytas, buvo tamsu ir matė tik moterišką siluetą. Pažeidėjos automobilis buvo senesnio modelio „Audi“ sedanas. Automobilio spalva buvo tamsi. Po to tas automobilis nuvažiavo Rotušės link. Moteris buvo pakankamai aukšta, tikrai ne žema, kokio ji buvo kūno sudėjimo, liudytojas pasakyti negalėjo, kadangi moteris buvo su žieminiais rūbais, kurie neišryškina kūno sudėjimo. Kai išgirdo smūgį, „Audi“ automobilio užpakalinis buferis vairuotojo pusėje buvo atsitrenkęs į sparną. Išgirdo smūgį, arčiau stebėti nėjo. Buvo maždaug už 10–15 m. Po to priėjo prie automobilio, tačiau tuo momentu tokių sugadinimų, kad būtų įlinkę, nepamatė. „Audi“ numerius eidamas pro šalį matė ir mano, kad tiksliai pasakė visą kombinaciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistė S. K.-K. 2009 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 3-169/35 (b. l. 21–22) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Nukentėjusysis – Švedijos karalystės ambasada su tokiu nutarimu nesutinka, mano, kad byloje pakanka įrodymų, jog G. R. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn.

2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 297 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

3. ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

4. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Švedijos karalystės ambasadai priklausantis automobilis „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17) buvo apgadintas (b. l. 25 antroji pusė). Šio automobilio priekinio bamperio kairė pusė buvo įbrėžta, įlenktas priekinis kairysis sparnas (b. l. 25 antroji pusė). Tokiu būdu yra nustatytas vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų – padaryta žala Švedijos karalystės nuosavybei – automobiliui „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Byloje surinkti įrodymai (vaizdo kameros įrašo aprašymas tarnybiniame pranešime (b. l. 24), liudytojo V. A. parodymai (b. l. 76–77)) patvirtina, kad automobilio „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai buvo padaryti kito automobilio – tai yra žala buvo padaryta neteisėtais veiksmais.

6. Atsakomybė už nurodyto pažeidimo padarymą yra nustatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

7. Dėl nurodyto eismo įvykio 2009 m. vasario 26 d. buvo priimtas nutarimas, kuriuo dėl įrodymų trūkumų buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo teisenos, nes nebuvo galima nustatyti asmens, kuris vairavo automobilį, apgadinusio nukentėjusiajam priklausantį automobilį.

8. Tiriant eismo įvykį, buvo iškelta versija, kad administracinį teisės pažeidimą galėjo padaryti G. R.. Tokia prielaida buvo padaryta, nes jai nuosavybės teise priklausančio automobilio markė ir valstybinis numeris buvo panašiausias į įvykio liudytojo nurodytus duomenis. Nukentėjusysis, ginčydamas nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nurodo, kad pakanka įrodymų, pagrindžiančių G. R. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, ATPK 256 straipsnio 3 dalies, 284 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teisės pažeidimų teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, tai yra asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka. „Nekaltumo prezumpcijos principas taip pat reiškia, kad pareiga pateikti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo įrodymus tenka kaltinimus reiškiančiai pusei, tai yra, visų pirma, institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei institucijai, nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą (LR ATPK 256 straipsnio 3 dalis). LR ATPK 272 straipsnio 1 dalyje traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui numatyta teisė, tačiau jokiu būdu ne pareiga teikti įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-318/2008).

10.1. Tiesioginis įvykio liudytojas V. A. (jo tapatybė buvo nustatyta iš UAB „Omnitel“ gavus raštą apie telefono numerio, kurį turėjo policijos pareigūnai, savininką (b. l. 57) ir iš telefono numerio savininko UAB „Ernst & Young Baltic“ pranešimo (b. l. 66), kad telefono numeriu naudojasi jų darbuotojas V. A.) nurodė, kad automobilio, kuris, anot jo, sukėlė eismo įvykį, markė buvo „Audi“, tiksliau įvardinti automobilio modelio jis negalėjo (b. l. 21, 23, 76–77). Pranešdamas apie matytą eismo įvykį jis nurodė, kad automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini), tačiau tirdami eismo įvykį policijos pareigūnai nustatė, kad šis valstybinis numeris yra suteiktas automobiliui „Seat Cordoba Vario“ (b. l. 32). Tuo tarpu įvykio liudytojas kategoriškai tvirtino, kad matė „Audi“ markės automobilį (b. l. 23, 76–77). Vaizdo kamerų užfiksuotame vaizde, kurio įrašą teismas reikalavo pateikti, tačiau policijos pareigūnai informavo, kad to įrašo neturi (b. l. 40), automobilio markės ir valstybinio numerio nebuvo matyti (b. l. 24). Liudytoja Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė S. K. – K. teismo posėdyje paaiškino, kad duomenų bazėje buvo tikrinami visi galimi numerių variantai ir pagal kombinacijas buvo nustatytas tik vienas automobilis, galėjęs dalyvauti eismo įvykyje.

10.2. Įvykio liudytojas V. A. nurodė, kad iš automobilio išlipo aukšta moteris (b. l. 76–77), tuo tarpu 2009 m. sauso 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pareigūnas, peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, kad iš automobilio išlipo vairuotojas (vyras) (b. l. 24).

10.3. Nukentėjusysis savo skundą iš esmės grindžia vienu motyvu – kad G. R. prisipažino apgadinusi automobilį „VW Touran“. Teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė – atstovybės vadovo patarėja Eva Nilsson Mansfeld ir liudytojas Švedijos karalystės ambasados vairuotojas P. S. nurodė, kad G. R. tiesiogiai neprisipažino tiesiogiai sukėlusi eismo įvykį (b. l. 74–78).

10.4. Byloje nustatyta ir tai patvirtino pati G. R., kad jos gyvenamoji vieta yra Didžioji g. 11, Vilniuje, ir ji savo automobilį laiko šalia savo namų (b. l. 27). Tuo tarpu Švedijos karalystės ambasada yra įsikūrusi adresu Didžioji g. 16, Vilnius.

10.5. Vaizdo įrašą stebėjęs pareigūnas 2009 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad gali būti apgadintas galinės dalies kairė pusė (b. l. 24). Apžiūrėjus G. R. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 28), Tarnybiniame pranešime nurodytoje vietoje sugadinimų nebuvo pastebėta, taisymo ar maskavimo žymių neaptikta.

10.6. Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 8 d. Didžioji g. 16, Vilniuje, vaizdo kamerų užfiksuotas vaizdo įrašas nėra išlikęs (b. l. 40, 51).

11. Teismas, įvertinęs byloje suriktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad jų nepakanka, kad G. R. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn už Švedijos karalystės ambasadai priklausančio automobilio „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą. Vienintelio įvykį mačiusio asmens parodymai yra netikslūs (netiksliai nurodytas automobilio valstybinis numeris), be to, jo nurodyta aplinkybė, kad automobilį vairavo moteris (b. l. 76–77) paneigiama 2009 m. sausio 8 d. Tarnybiniame pranešime užfiksuota aplinkybe, kad vaizdo įraše matyti, kad iš automobilio išlipo vyras (b. l. 24). Įrodymai, nurodantys, kad pažeidimą padarė G. R., buvo gauti atsitiktinio spėjimo būdu (automobilių duomenų bazėje ieškant įvairių valstybinio numerio kombinacijų). Be to, liudytojas P. S. ir nukentėjusiojo atstovė Eva Nilsson Mansfeld nepatvirtino, kad G. R. jiems prisipažino sukėlusi eismo įvykį. Tai, kad G. R. aiškinosi galimai padarytą žalą ir siūlė ją atlyginti (tai patvirtino pati G. R. (b. l. 78)), neįrodo, kad ji padarė pažeidimą.

12. Vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje galiojančiu nekaltumo prezumpcijos principu, visos kilusios abejonės privalomai turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, tačiau tai gali būti padaryta tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-156/2009).

Teismas pažymi, kad visi galimi liudytojai byloje yra apklausti, surinkti visi galimi įrodymai, tačiau jie nepašalino byloje esančių neaiškumų. Taip pat pažymi, kad vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas eismo įvykis nėra išlikusi, todėl jos ištirti nėra galimybių. Todėl teismas daro išvadą, kad yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl G. R. kaltės.

13. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 3-169/35 „Nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo – Švedijos karalystės skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 128–129 straipsniais,

nutaria:

Švedijos karalystės ambasados skundą atmesti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.