- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-585-530/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2020 m. birželio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 357-121 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, 64 straipsnio 1, 3 dalis, laisvės atėmimu 17 (septyniolikai) metų.
2. Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. birželio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 357-121 nutarė taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių 27 (dvidešimt septynių) dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. birželio 3 d.) laisvės atėmimo bausmės. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teigiamai vertino, kad nuteistasis kelerių metų laikotarpiu stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir pareigų, su administracija jo santykiai dalykiški. Šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis remia visuomenės vertybes, reiškia norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose ir projektuose. Bausmės atlikimo metu stengiasi spręsti turimas problemas. Turėdamas finansinių įsipareigojimų juos sprendžia pagal turimas galimybes. Laisvėje nuteistasis dirbo, pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, neatlygintinai tvarkė ir prižiūrėjo aplinką, į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. A. V. nusikalstamo elgesio rizika taip pat žymi pažangą, rizika žemėjo nuo 56 balų iki 49 balų. Jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, planuoja gyventi su šeima, su kuria bendrauja, turi jų palaikymą, kas, tikėtina, padėtų nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Komisija, visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. V. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad A. V. nors ir yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį bei vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistojo elgesys ir mąstymas bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau nėra pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą. A. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 49 balai pagal OASys, iš kurių net 20 balų yra dinaminiai, pirmojo vertinimo metu rizikos vertinimo rezultatas buvo 56 balai, iš to pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika viso bausmės atlikimo metu mažėjo labai nežymiai – tik 7 balais. Be to A. V. vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai, kuriuos teismas nutartyje išsamiai aptarė ir padarė išvadą, kad nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių. Teismas pažymėjo, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog A. V. bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d., tačiau mokytis pradėjo tik 2017 m., gerovės darbus dirba tik nuo 2019 m., dėl įdarbinimo į pataisos namų administraciją kreipėsi 2020 m. vasario 12 d., tačiau įdarbintas nebuvo, kas tik patvirtina, jog nuteistasis, atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, visą bausmės laiką neturėjo teigiamos darbinės motyvacijos, o tai yra svarbi aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. V. bausmės atlikimo metu buvo ne tik 7 kartus skatintas, bet ir 5 kartus baustas drausmine tvarka, be to, jis turi atlyginti 53 591 Eur civilinį ieškinį, tačiau įrodymų apie jo atlyginimą nepateikė. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog nuteistasis A. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis A. V. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2020 m. birželio 3 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra formali, neatitinkanti teisės reikalavimų bei teisiškai nemotyvuota, kaip to reikalauja įstatymas. Teismas išsako ir paneigia savo paties teiginius, daugelis teiginių prieštarauja logikai, o pateikti argumentai formalūs ir niekuo nepagrįsti. Priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo nutartyje įvardijama priteisto ieškinio nedengimas bei likęs neatliktos bausmės dydis, nors tokių apribojimų, taikyti lygtinį paleidimą, įstatymai nenumato. Visuotinai žinoma, kad įkalinimo įstaigoje nėra darbo, tačiau teismas nepagrįstai atima galimybę išėjus dirbti bei dengti įsiskolinimą, o pateiktą darbdavio pažymą apie laisvėje A. V. suteikiamą darbą, teismas įvardijo „deklaratyvia“, nenurodydamas, kokiais konkrečiais duomenimis rėmėsi pateikdamas savo išvadą, o aukštesniojo teismo praktikos nurodymas niekaip nesietinas su A. V. pateikta pažyma. Be to taikant lygtinį paleidimą Komisija nutarimu įpareigoja dirbti, bei nustato kitus gana griežtus ir pilnai užtikrinančius visapusišką kontrolę saugiklius, kurių nesilaikant grąžinama į pataisos namus.
5.2. Skunde pažymima, kad teismo nurodomos Komisijos nutarimo nepatvirtinimo priežastys priskirtinos aplinkybėms, kurios iš esmės nesusijusios nei su A. V. elgesiu bausmės atlikimo metu, nei su taikytomis socialinės reabilitacijos priemonėmis ir jų įvykdymo rezultatais. Nutartyje teismas turėjo pareigą pateikti adekvačius, aiškius, teisėtus ir pakankamus motyvus, kodėl nurodytosios priežastys gali turėti įtakos sprendimui dėl Komisijos sprendimo taikyti lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą nepatvirtinimo tikslingumo, tačiau, kaip matyti iš nutarties turinio, teismas apsiribojo tik hipotetinių motyvų ir teisiškai nenustatytų sąlygų išvardijimu. Todėl ši skundžiama nutartis neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų.
5.3. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nebuvo prašoma atleisti A. V. nuo likusios bausmės atlikimo, tik kaip atitinkančiam visus nustatytus reikalavimus, už gerą elgesį suteikti įstatymo leidėjo nustatytas naujas sąlygas švelnesniam likusios bausmės atlikimui. Visas šias teisiškai reglamentuotas aplinkybes bei Komisijos sprendimą teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai ignoravo. Bausmę A. V. atlieka nuo 2006 metų ir didžioji bausmės dalis yra atlikta, tačiau teismas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis galėtų kelti pavojų visuomenei. Iš A. V. atimama viltis, teisėti lūkesčiai ir motyvacija tinkamai elgtis, laikytis visuomenės priimtų elgesio normų. Komisija priėmusi nutarimą įvertino A. V. teigiamus elgesio pokyčius, taip pat įvertinusi ilgalaikius tyrimus ir praktiką, kuriais nustatyta, kad atsisakymas taikyti probaciją lemia sunkesnę resocializaciją, integraciją bei didina pakartotinių nusikaltimų tikimybę. Įstatymų leidėjas bei Komisija pažymi, jog būtina kuo dažniau taikyti įvairių formų ir įvairiomis sąlygomis apibrėžtą lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigų, jei nuteistasis tinkamai elgiasi bei atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
7. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BVK 157 straipsnio redakcija, tačiau sprendžiant dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, neišeinant už skundo ribų, kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis, t. y. BVK 157 straipsnio 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija.
8. Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (BVK 157 straipsnio 1 dalis, 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).
9. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtinas materialus pagrindas. Tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, jog A. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 49 balai, todėl sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. kovo 5 d. atlikus pirmąjį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyti 56 balai, kurie per visą bausmės atlikimo laiką sumažėjo tik 7 balais, kai tuo tarpu dinaminių balų skaičius (20 balų) dar gali kisti.
11. Pažymima, kad lygtinis paleidimas taikomas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Sprendžiant klausimą būtina visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos, elgesį bausmės atlikimo metu, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymą, pataisos įstaigos administracijos susidarytą nuomonę apie nuteistąjį bei kitas svarbias aplinkybes. Skunde teigiama, kad A. V. tinkamai elgiasi ir atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, nutartyje nepateikta jokių duomenų, kad jis galėtų kelti pavojų visuomenei, todėl teismas turėjo Komisijos nutarimą patvirtinti ir nustatyti A. V. švelnesnes likusios bausmės atlikimo sąlygas. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutikti negali, kadangi pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, motyvuotai tokios išvados nepadarė, kam visiškai pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Komisija nutarusi tenkinti A. V. prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo neįpareigoja priimti nuteistajam palankų sprendimą – į Komisijos nuomonę gali būti atsižvelgiama, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam palankaus sprendimo priėmimui.
12. Nuteistasis nesutinka su teismo padaryta išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pažymėtina, kad A. V. anksčiau teistas keturis kartus, iš kurių tris kartus jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoregavo bei nesistengė laikytis įstatymų imperatyvų, paskutinį nusikaltimą įvykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šiuo metu A. V. atlieka bausmę už kelių nusikalstamų veikų – apysunkio (BK 300 straipsnio 2 dalis), sunkaus (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas) nusikaltimų padarymą, veikdamas bendrininkų grupėje organizavo nužudymą, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, siekiant gauti draudiminę išmoką, kaltu neprisipažino, tačiau teismo buvo pripažintas pavojingu recidyvistu. Nors šios aplinkybės negali būti laikomos savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau šie duomenys yra svarbūs sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir vertinami neatsiejamai su nuteistojo elgesio, mąstymo ir požiūrio viso bausmės atlikimo metu apibūdinančiomis aplinkybėmis. Tik visapusiškas šių duomenų vertinimas gali suponuoti pagrįstą manymą apie tai, ar laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, ar šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Nors aukštesnysis teismas palankiai vertina nuteistojo pastangas keisti savo elgesį pozityvia linkme – nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį pataisos įstaigos administracijos buvo 7 kartus paskatintas, įgijo staliaus ir apdailininko specialybes, šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės. Tačiau pažymėtina, kad vis tik išlieka aktualūs ir nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kuriuos nuteistasis privalo koreguoti. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad A. V. bausmės atlikimo metu buvo drausmine tvarka baustas 5 kartus, nors drausminės nuobaudos ir negalioja, tačiau tai savaime nereiškia, jog praeityje bausmės atlikimo metu jo padaryti pažeidimai turėtų būti visiškai sumenkinami ir į juos neturėtų būti atsižvelgiama, kadangi nuteisto asmens pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė A. V. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai abejoti jo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes, padarytos nusikalstamos veikos susijusios su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais siekiant finansinės naudos, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje A. V. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui, gauti pajamų siekė ne tik teisėtais būdai (dirbdamas), bet ir nusikalstamu būdu. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis įkalinimo vietoje dirbo neatlygintinus gerbūvio darbus 2 val. per dieną, laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės mėn. iki spalio mėn. ir dėl įsidarbinimo į (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik 2020 m. vasario 12 d. Nors nuteistasis ir pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie galimą jo įdarbinimą pagalbiniu darbininku šioje bendrovėje lygtinio paleidimo atveju, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlygį, juo labiau įvertinus tai, kad A. V. atlikdamas bausmę nuo 2006 metų dėl įdarbinimo kreipėsi tik šiais metais, kas rodo jo darbinės motyvacijos stoką. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, kad darbdavio pateiktą pažymą dėl laisvėje suteikiamo darbo teismas įvardijo „deklaratyvia“, nenurodydamas, kokiais konkrečiais duomenimis rėmėsi darydamas tokią išvadą, yra nepagrįstas, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas pažymėjo, kad tokia pažyma nesuteikia absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis, tuo labiau, kad jo paties požiūris į darbą pataisos namuose kelia abejonių dėl to, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais būdais, juolab, kad praeityje nuteistasis teistas už nusikaltimus nuosavybei (vagystes, plėšimą).
14. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad A. V. vis dar nesiėmė jokių realių veiksmų siekdamas bent iš dalies padengti nukentėjusiesiems priteistus civilinius ieškinius, nors pats teigia, kad dalis ieškinio atlyginta, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Akivaizdu, jog lėšų tam tikrai turėjo, kadangi vien laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 3 d. iki 2020 m. balandžio 7 d. jis į savo asmeninę sąskaitą gavo 5652 eurus, tuo tarpu 4422 eurus išleido išimtinai savo reikmėms (apsipirko pataisos namų parduotuvėje). Šios aplinkybės leidžia spręsti, jog nuteistasis nesuvokia savo smurtinių veiksmų nusikalstamo pobūdžio ir dėl jų kilusių padarinių, jų neanalizuoja, kritiškai nevertina, už savo smurtinį poelgį atsakomybės neprisiima.
15. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo jam netaikymo įvertino tiek teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, tiek neigiamai jo pataisos procesą įkalinimo įstaigoje charakterizuojančius duomenis, taip pat nuteistojo asmenybę, bei motyvuotai atsisakė taikyti A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priimdamas teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pateiktame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. A. V. daroma pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų keitimui, t. y. švelninimui, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis ir taip bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas rodo, jog jo elgesys yra įvertintas pataisos namų administracijos. Todėl A. V. skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.