Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė į teismo posėdį neatvyko.

Byla nagrinėtina, šalims nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš bylos bei prijungtos civilinės bylos Nr.2-824-750/2017 dokumentų matyti, kad paprastuoju neprotestuotinu vekseliu atsakovas M. G. įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovui (vekselio turėtojui) S. G. 2896,20 Eur (10000 Lt) sumą vekselyje nurodytu terminu, t.y. iki 2014-06-02, tačiau piniginių įsipareigojimų neįvykdė. 2015-06-02 ieškovas laišku informavo atsakovą apie įsiskolinimą, ragindamas jį sumokėti, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovo prašoma priteisti suma būtų sumokėta, nėra.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis, 77 straipsnio 2 punktas).

Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi, plačiąja prasme, vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėtina, kad abstrakti prievolė pagal vekselį nenustoja galioti tuo atveju, kai sueina jo pateikimo notarui vykdyti terminas. Aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal įstatymus, nėra pagrindas pasibaigti jame nurodytai vekselio davėjo pareigai sumokėti pinigus. Tokiu atveju, vekselio gavėjas gali tikėtis, kad vekselio davėjo įsipareigojimas nors ir nebus įvykdytas supaprastinta tvarka, nurodyta Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme, tačiau galės būti įvykdytas savanoriška vekselio davėjo valia arba priverstine tvarka, kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo pagal vekselį, kaip atsiskaitymo dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-695/2015).

Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, ne kreditorius turi įrodinėti jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindų buvimą ir galiojimą, bet skolininkas privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindų arba kad jie negalioja.

Nagrinėjamu atveju būtent vekselio davėjas, t. y. atsakovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį, kuris yra abstraktaus pobūdžio, tačiau, atsakovas atsikirtimų į ieškovo pareikštą reikalavimą nepateikė ir skolos neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo – tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselyje nurodyta, jog atsakovas pinigus gavo. Svarbu paminėti, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas apie atsakovo prievolę atsiskaityti pagal vekselį atsakovui buvo pranešęs, tačiau atsakovas prieštaravimų nepateikė, vekselio neginčijo.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti nelaukdamas, kada vekselio turėtojas pareikalaus jį apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; kt.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui pareiga pagal vekselį atsirado suėjus vekselio apmokėjimo terminui - 2014-12-24, tačiau nei iki 2014-12-24, nei sulaukęs ieškovo raginimų sumokėti skolą, atsakovas vekselio neginčijo.

Remiantis minėtomis teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, yra pagrindas ieškovo reikalavimus patenkinti ir priteisti iš atsakovo 2896,20 Eur negrąžintos skolos.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos 87 Eur žyminio mokesčio ieškovui bei 3,94 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2896,20 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-05-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,94 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.