Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1582-1138/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
e1-1582-1138/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35300-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1582-1138/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35300-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.1; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Renatos Šauklienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti per visą laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. B. kaltinamas tuo, kad 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia pastūmė Z. N., dėl ko jis griuvo ir galva atsitrenkė į betoninę palangę, tokiu būdu nukentėjusiajam Z. N. buvo padarytas sumušimas dešinėje viršugalvio pusėje ir sukeltas fizinis skausmas. Šiais veiksmais I. B. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Kaltinamasis I. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 18 val., jis grįžo į mamos A. B. namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose jie gyvena trise, t. y. jis, mama ir mamos sugyventinis Z. N.. Kadangi namuose griežtai yra draudžiama gerti alkoholį, jis išgerti namuose negali, todėl grįždamas namo nusipirko 200 gr. trauktinės, kurią eidamas namo išgėrė. Grįžus namo, juose mama užuodė, kad jis yra vartojęs alkoholio, todėl griežtu tonu jam dėl to priekaištavo. Tuo metu jis buvo namų virtuvėje, gaminosi valgyti ir visas jų pokalbis su mama vyko virtuvėje, Z. tuo metu buvo miegamajame kambaryje. Po pokalbio mama nuėjo į miegamąjį ir atsigulė, vėliau jis nuėjo į miegamąjį, nes norėjo su ja pasikalbėti, kadangi ji visą dieną jam siuntė nuomojamų butų skelbimus, nes nori, kad jis išsikraustytų iš jos buto. Nuėjęs į miegamąjį kambarį, kuriame ant lovos gulėjo mama, jis atsisėdo šalia jos, bei žodis po žodžio susipyko, kalbėjo vienas su kitu pakeltu tonu. Tuo metu Z. sėdėjo kitoje lovos pusėje, ant šalia lovos esančio taip vadinamo „pufiko“, bei ėmė juos raminti, sakydamas: „baikit, nerėkaukit“. Tada jis atsikėlė ir paėjo link jo ir pasakė, kad jis nesikištų, nes čia ne jo reikalas. Tada jie žodžiu konfliktavo su Z., kuris atėjo link jo, pasakė, kad netriukšmautų, netrukdytų jam žiūrėti televizoriaus, ranka parodydamas į duris, kad jis išeitų iš jų kambario. Priėjęs artyn Z. norėjo uždaryti kambario duris, jis jį abiem rankomis stūmė krūtinės srityje. Pastūmus Z., jis susvyravo, žingsnį paėjo atbulas, bei užkliuvęs už lovos kojūgalio lentos, atbulas griuvo. Griūdamas jis galva trenkėsi į betoninę palangę, kuri yra netoli lovos. Bute palangės yra visos betoninės, nes jos nebuvo pakeistos nuo namo statybos laikų. Z. nuvirtus jis pasakė, kad jam skauda galvą, nuėjo į virtuvę ir kažką išsiėmęs ir šaldytuvo šaldymo kameros, prisidėjo prie skaudamos vietos. Tuo metu, kai viskas tarp jų su Z. vyko, tame pačiame kambaryje ant lovos gulėjo mama, tačiau ji nespėjo į jų konfliktą įsikišti, kadangi viskas įvykio labai greitai. Daugiau nieko papasakoti negali, kaltu prisipažįsta visiškai, nes tikrai pastūmė Z. N., kuris virsdamas susitrenkė galvą, bei tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą. Pirminėje savo apklausoje jis nurodė, kad Z. pirmas norėjo jam suduoti, tačiau taip pasakė, nes buvo išsigandęs, susijaudinęs ir galvojo, kad pameluodamas taip palengvins savo padėtį. Z. jis atsiprašė per savo mamą, jis jam atleido, jie susitaikė ir Z. jokių pretenzijų neturi. Dar nori pasakyti, kad esant galimybei norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka, kad jam būtų paskirtas areštas.

2.1. Papildomos apklausos metu I. B. parodė, kad tvirtina 2022 m. spalio 6 d. apklausos metu duotus parodymus, tačiau nori juos šiek tiek patikslinti. Patikslina, kad buvo nurodęs, jog po to, kai jis pastūmė Z., jis susvyravo, paėjo žingsnį atbulas, bei užkliuvęs už lovos kojūgalio nuvirto, tačiau pasakydamas, kad jis paėjo atbulas, suklydo, nes ten nebuvo kur paeiti, kadangi Z. stovėjo tokioje vietoje, kur jam paeiti nebuvo galimybės, todėl tik jį pastūmus jis iš karto nuvirto. Kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai ir labai gailisi.

3. Kaltinamojo I. B. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.

4. Nukentėjusysis Z. N. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bute kartu su sugyventine A. B. 20 metų. Paskutinius dvejus metus su jais gyvena A. sūnus I. B., kuris girtauja ir būdamas girtas kelia triukšmą, neleidžia ilsėtis, provokuoja konfliktus, šūkauja, dėl jo elgesio ne kartą yra kviesta policija. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 18 val., I. grįžo iš darbo ir apie valandą laiko sėdėjo tualete, kur nuėjo A., ir jis, būdamas miegamajame kambaryje girdėjo, kad tarp jų vyksta žodinis konfliktas, po ko A. atėjo į miegamąjį, bei atsigulė į lovą. Paskui A. į miegamąjį atėjo ir I., kuris toliau triukšmavo ir trukdė žiūrėti televizorių. Tada jis atsikėlė nuo lovos, pasakė, kad jis eitų į savo kambarį, leistų žiūrėti televizorių, nes per jo keliamą triukšmą nesigirdi televizoriaus ir ėjo link miegamojo durų, norėdamas jas uždaryti. I. tuo metu stovėjo netoli durų, o priėjus I. jį abiem rankoms stipriai stūmė krūtinės srityje, po ko jis griūdamas užkliuvo už lovos kojūgalio, virto, trenkėsi galvą į betoninę palangę, bei nugriuvo ant žemės ir jam labai suskaudo pakaušį dešinėje pusėje, ėmė svaigti galva. Tada I. iš kambario išėjo triukšmaudamas, dar paklausė, ar reikia pagalbos, jis pasakė, kad ne, ir I. išėjo iš jų kambario. Kadangi skaudėjo sutrenktą vietą, skausmą vertina 5 balais iš 10, jis nuėjo į virtuvę, ant sutrenktos vietos užsidėjo šaldytos mėsos, kadangi sumuštoje vietoje iškilo didžiulis gumbas. Praėjus kuriam laikui į butą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos išsikvietė pats I.. Policijos pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes ir jis jiems papasakojo apie tai, kas įvyko namuose bei pareigūnai pradėjo tyrimą. Iškvietė medikus, kurie jį apžiūrėjo namuose, į gydymo įstaigą nesivežė. Daugiau nieko papasakoti negali, gali tik patvirtinti, kad I. tyčia jį stipriai pastūmė, kai jis norėjo uždaryti kambario duris. Jis pats I. atžvilgiu jokių veiksmų neatliko ir net neketino to daryti, nes kaip jau minėjo, norėjo uždaryti kambario duris. Kadangi jis patyrė tik fizinį skausmą, didesni sužalojimai nebuvo padaryti, nepageidauja, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatinėjamas iš medicininių dokumentų, nes nori, kad tyrimas būtų baigtas kuo greičiau, jis I. dėl to pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia.

5. Apklausta liudytoja A. B. parodė, kad ji gyvena kartu sugyventiniu Z. N., su kuriuo gyvena 20 metų. Paskutinius dvejus metus su jais gyvena jos sūnus I. B., kuris girtauja ir būdamas girtas kelia triukšmą, neleidžia ilsėtis, konfliktuoja su jos sugyventiniu, todėl ji griežtai draudžia I. į namus grįžti esant neblaiviam. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 18 val., I. iš darbo grįžo į namus, tačiau ji iš karto nesuprato, jog jis vartojęs alkoholio, o būnant namuose I. ėmė girtėti, todėl ji jam dėl to papriekaištavo, bei jie žodžiu susipyko. Konfliktavo tik žodžiu, po ko ji nuėjo į miegamąjį, kuriame ji būna su Z., o I. kambarys yra svetainėje. Paskui ją į kambarį atėjo I., kuris atsisėdo ant šalia lovos esančios kėdės, ji gulėjo ant lovos, o Z. sėdėjo ant kušetės kitoje lovos pusėje. Ji norėjo ramybės, kurios I. jai nedavė, vis provokavo konfliktą, todėl Z. matydamas, kad I. neduoda ramybės, atsistojo nuo kušetės, pasakė: „ar tu duosi motinai ramybę“, ėjo link I., I. taip pat atsistojo ir ėjo link Z., tuo metu ji kėlėsi nuo lovos, atsisėdo ant lovos krašto ir nespėjo atsisukti, todėl kas tarp jų įvyko, nespėjo pamatyti, tik išgirdo kaip Z. pasakė: „nesistumdyk“, po ko išgirdo bildesį, bei garsą panašų į metalo skambesį. Tada atsisuko į kitą lovos pusę, bei pamatė Z. gulintį ant žemės, Z. galva buvo ties radiatoriumi, I. stovėjo už lovos, kojų gale. Ji labai išsigando, todėl ką tiksliai Z. pasakė, kai ji paklausė, kas atsitiko, dabar tiksliai neprisimena, todėl nurodyti negali, tik prisimena, kad Z. lyg sakė, jog jam susipynė kojos. I. išėjo iš kambario, Z. virš ausies iškilo gumbas. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė I. ir jis pats buvo sulaikytas. Ji tiksliai nematė, ar tarp Z. ir I. buvo kontaktas, tačiau kaip jau minėjo, kai atsisuko, Z. gulėjo ant grindų ir galvoje jam buvo iškilęs gumbas. Po to, kai I. buvo paleistas iš areštinės, ji su juo kalbėjo, I. labai išgyvena dėl to, kas įvyko.

6. Iš 2022 m. spalio 13 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir foto lentelių matyti, kad nukentėjusysis Z. N. parodė miegamojo kambarį, kuriame įvyko įvykis (nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3). Z. N. parodė jo paties padėtį (t. y. į kurią pusę jis buvo atsisukęs) ir parodė tą vietą, kurioje jis stovėjo, kai I. B. jį pastūmė. Z. N. atsistojo (šalia lovos kojūgalio) ir parodė paprašytą padėtį ir vietą, kurioje jis stovėjo prieš jį pastumiant (nuotrauka Nr. 4.). Mobiliojo ryšio telefonu užfiksavus Z. N. parodytą vietą, Z. N. buvo paprašyta parodyti I. B. stovėjimo vietą ir padėtį (t. y. į kurią pusę jis buvo atsisukęs prieš pastumiant Z. N.), Z. N. atsistojo šalia sienos, nugara į sienos pusę (nuotrauka Nr. 5.) ir mobiliojo ryšio telefonu buvo užfiksuota I. B. vieta ir padėtis prieš pastumiant Z. N.. Tada Z. N. buvo parašyta parodyti palangę ir į kurią jos vietą jis griūdamas susitrenkė galvą, Z. N. nuėjęs prie lango, ranka parodė palangės vietą, į kurią vietą griūdamas jis trenkėsi galvą (nuotrauka Nr. 6), Z. N. nurodyta vieta buvo užfiksuota mobiliojo ryšio telefonu.

7. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose užfiksuota situacija įvykio vietoje: įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtos gatvės kairėje pusėje yra daugiabutis gyvenamasis namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Namas yra trijų aukštų, mūrinis, baltos ir raudonos spalvos. Įėjimas į namą yra iš vidinės kiemo pusės. Į kiemą patenkama per gatvėje esantį įvažiavimą. Namo kieme yra automobilių stovėjimo aikštelė. Per namo lauko duris patenkama į laiptinę, užlipama į trečią aukštą, kur yra butų durys. Trečio aukšto kairėje pusėje yra buto durys pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini). Per buto duris patenkama į koridorių. Koridoriuje, dešinėje pusėje yra batų dėžė su sudėta avalyne, yra drabužių kabykla su pakabintais drabužiais, yra šaldytuvas. Koridoriuje, kairėje pusėje yra durys į vonią, yra durys į virtuvę. Koridoriuje, priešais yra durys į svetainę. Svetainėje, kairėje pusėje yra išlankstyta sofa – lova su patalyne, yra pakabintas televizorius, yra durys į balkoną. Svetainėje, dešinėje pusėje yra kėdė su rašomuoju stalu ir kompiuteriu, yra sulankstyta sofa – lova. Svetainėje, viduryje yra staliukas su dviem foteliais. Svetainėje, priešais yra sekcija su daiktais, yra durys į miegamąjį. Miegamajame, kairėje pusėje yra pakabintas televizorius, yra kėdė ir spintelė. Miegamajame, dešinėje pusėje yra dvi spintos su drabužiais ir dvi kėdės. Miegamajame, priešais yra lova su dviem staliukais, yra komoda.

8. Iš Asmens apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad apžiūrimas nukentėjusysis Z. N.. Paprašius parodyti skaudamas kūno vietas, Z. N. parodė galvos sritį (dešinę pusę), aukščiau dešinės ausies yra matomas patinimas.

9. Iš Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės matyti, kad Z. N. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas.

Motyvuojamoji dalis

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

11. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis I. B. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo I. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.

12. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis I. B. smurtavo Z. N. atžvilgiu, t. y. 2022 m. rugsėjo 14 d., apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia pastūmė Z. N., dėl ko jis griuvo ir galva atsitrenkė į betoninę palangę, tokiu būdu nukentėjusiajam Z. N. buvo padarytas sumušimas dešinėje viršugalvio pusėje ir sukeltas fizinis skausmas.

13. Kaltinamojo I. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Prokurorė pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo I. B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 20 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 21.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.55 val., vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir paskirti galutinę bausmę – 19 parų arešto.

15. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu.

16. Teismas, skirdamas I. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirba, teistas, paskutinį kartą 2022 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, taip pat atsižvelgia į I. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

17. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, ankstesnį teistumą, pagrindo atidėti bausmės vykdymą teismas nenustatė.

18. Į I. B. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 21.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.55 val. (viena para).

19. Kaltinamajam I. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. B. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į I. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. 21.30 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.55 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad vieną parą arešto bausmės kaltinamasis yra atlikęs.

Kaltinamajam I. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas