Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2009 m. rugpjūčio 1 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Savanorių pr. 121, Vilniuje, degalinėje „Lukoil Baltija“, automobiliu, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, Mercedes Benz 190, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad ištraukė dujų užpildymo žarną, pavažiavo ir nutraukė ją, t. y. sugadino dujų užpylimo žarną. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET 9, 234 ir 238 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Be S. B. paaiškinimo, jo kaltė įrodyta kita byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais policijos komisariatui, Vilniaus apsk. VPK Kelių policijos valdybos Administracinė veiklos skyriaus paieškos poskyrio specialistės L. J. tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašo medžiaga.

Liudytoja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad į degalinę, jie atvažiavo užpilti dujų. Draugas užpylė dujas ir nuėjo į degalinę susimokėti. Sėdo į automobilį ir pajudėjo. Pajudėjus išgirdo kažkokį garsą. Kaip išaiškėjo, dujų žarna nebuvo atjungta nuo bako. Draugas sujungė žarną ir pritvirtino prie kolonėlė. Tada nuėjo į degalinę, paklausė ar viskas gerai ir jie išvažiavo.

Liudytoja O. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dirba UAB „ Lukoil Baltija“ degalinėje, esančioje Savanorių pr. 121, Vilniuje. 2009 m. rugpjūčio 1 d. atvažiavo žmogus, užpylė dujas, susimokėjo ir išvažiavo. Kamerų niekas visą laiką nestebi. Jeigu šis žmogus būtų pas juos atėjęs ir pasakęs, kad nutraukė dujų žarną, tai jie būtų iškvietę policiją ir operatorių galinti ją sutvarkyti, o ne pasakytų, kad viskas gerai. Kai atvažiavo kitas klientas, jis negalėjo užpilti dujų, todėl pradėjo aiškintis kas atsitiko. Peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatė, kaip buvo sugadinta dujų užpylimo žarna. Žarna buvo tiesiog sukišta, bet nepataisyta, vožtuvai neveikė. Dėl žarnos nutraukimo į juos niekas nesikreipė ir apie jos nutraukimą niekas nepranešė.

Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra UAB „Lukoil Baltija“ degalinės, esančios Savanorių pr. 121, Vilniuje, direktorius. Nuo šių metų gegužės 1 d. galioja tvarka, kad klientai dujas pildosi patys. Jam buvo pranešta, kad nebeveikia dujų užpylimo kolonėlė. Peržiūrėjus vaizdo įrašus pastebėjo, kad buvo nutraukta žarna. Tuomet iškvietė meistrus, kurie viską sutvarkė, nes pats žmogus negali sutvarkyti žarnos.

Bauda skirtina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. B. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš liudytojų parodymų, matyti, kad S. B. užpylęs dujų nutraukė dujų užpylimo žarną. Jis atėjo į įvykio vietą, viską sutvarkė. Grįžo į degalinę, nes buvo įsitikinęs, kad degalinės darbuotojai matė įvykį. S. B. teigia, jog jam paklausus pas operatorę ar viskas tvarkoje, ji linktelėjo galva, todėl jis įsitikinęs, jog nepadarė žalos ir viskas tvarkoje, išvažiavo. S. B. įvykį suvokė ne kaip eismo, todėl nemanė, jog jis pasišalina iš įvykio vietos. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju S. B. veiksmuose nėra tyčios.

Be to, S. B. veiksmai negali būti traktuojami kaip eismo įvykis, todėl jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Eismo įvykiu negalima laikyti kiekvieną įvykį, susijusį su transporto priemone. Esminę reikšmę, lemiančią veikos kvalifikavimą eismo įvykiu, turi pažeidimo esmė ir taisyklės, kurios buvo pažeistos. Kaip minėta, teismas nustatė, jog S. B. neištraukė dujų pylimo žarnos iš automobilio bako, pradėdamas važiuoti ją nutraukė, išlipęs sutvarkė ir manydamas, kad žalos nepadarė išvažiavo iš įvykio vietos. T. y. veiksmus galima suskirstyti į kelis etapus: pirmas, neištraukė dujų pylimo pistoleto iš automobilio, antras, nutraukė dujų žarną, todėl išlipęs įstatė ją atgal į kolonėlę ir nuėjo į degalinę, trečias, išvažiavo iš įvykio vietos. Pirmoji veika pasireiškė neveikimu – neištraukė dujų užpylimo žarnos iš savo automobilio. Antrasis veiksmas buvo sugadinimas, t. y. pirmojo pažeidimo padarymo būdas – pajudant automobiliui. Taigi šiais veiksmais S. B. netinkamai naudojosi dujų pylimosi įranga, todėl pažeidė bendrąsias dujų užpylimo savitarnos būdu taisykles – užsipylus dujas, automobilis gali pajudėti, kai degalų užpylimo žarna (pistoletas) yra išimtas ir įtvirtintas degalų kolonėlėje. S. B. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, pradėjo važiuoti neištraukęs dujų užpylimo žarnos iš savo automobilio dujų užpylimo vietos, todėl pažeidė bendrąsias naudojimosi dujų užpylimo savitarnos būdu taisykles ir sugadino užpylimo įrangą. Jis nesiekė išvengti atsakomybės, nes grįžo į įvykio vietą ir degalinės darbuotojos veiksmus supratęs kaip žalos nepadarymą ir leidimą važiuoti, išvažiavo iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad degalinės turto sugadinimą lėmė ne Kelių eismo taisyklių pažeidimas, bet pirmojo etapo veika - naudojimosi dujų užpylimo savitarnos būdu taisyklių pažeidimas, konkrečiai – dujų žarnos neištraukimas. Taigi iš esmės visų pirma buvo pažeistos ne Kelių eismo taisyklės, bet bendrosios naudojimosi dujų užpylimo savitarnos būdu taisyklės. Todėl asmuo negali būti laikomas pažeidęs Kelių eismo taisykles.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad S. B. veiksmuose nėra pažeidimų sudėties, numatytų LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl S. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad S. B. vairavo automobilį Mercedes Benz 190, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas privalomuoju transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, todėl jis tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad S. B. galiojančių administracinių teisės pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 123 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 - 288 straipsniais, 123 straipsnio 5 dalimi, teismas,

nutaria:

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 80 (aštuoniasdešimties) Lt baudą.

S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57413. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Nutarimas per dešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.