Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjams advokatams Aidai Krukonienei ir D. S., išteisintiesiems M. M. ir S. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl 2010 m. gruodžio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. Z. pagal LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikintas S. Z. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į gaunamą motinystės pašalpą už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2010-05-13.

VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV Zarasų skyriaus civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintas kaltinant tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, apgaule S. Z. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: laikotarpiu nuo 2000-08-07 iki dabar būdamas M. M. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu duomenys neskelbtini), savininku, susitaręs ir bendrai veikdamas su firmoje pagal 2005-09-28 Darbo sutartį Nr. 15 nuo 2005-09-29 (laikotarpiu nuo 2006-01-09 iki 2006-05-14 ji buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o nuo 2006-05-15 iki 2007-09-30 vaiko priežiūros atostogose), dirbančia administratorės - teisininkės pareigose S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdami apgaule S. Z. naudai įgyti padidintą motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodamas apie S. Z. nėštumą ir apie tai, kad nuo 2008-04-01 ji bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-08-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207, Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas padidinti S. Z. 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, žinodamas, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos nepakis, tačiau tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, papildė 2005 m. rugsėjo mėn. 28 d. Darbo sutartį Nr. 15, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ vietoje jai mokamo 1200 Lt darbo užmokesčio, nuo 2007-10-01 nustatė padidintą darbo užmokestį - 6000 Lt, nors firma 2006 ir 2007 metais dirbo nuostolingai, (už 2006 metus nuostolis sudarė 14678 Lt, už 2007 metus nuostolis padidėjo ir sudarė 27386 Lt).

Po ko, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 užpildęs ir pasirašęs S. Z. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodęs, kad ji firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavęs už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 36000 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), 2007-12-28 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12 ir 2008-04-09 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, ko pasėkoje S. Z. pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008 04 01 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-04-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir 2008-04-07 Sprendimu Nr. 8.37-1171 išmokėjo 19077,20 Lt dydžio motinystės pašalpą.

Po ko ji 2008-08-11 VSDFV Zarasų skyriui, adresu Šiaulių g. 2, Zarasai, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-26 VSDFV Zarasų skyriaus Sprendimu Nr. (MTS)-221, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2008-04-09 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2008-08-05 iki 2010-05-13 jai skirti 121 327,25 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2009-01-31 išmokėjo pašalpą sumoje 36546,77 Lt, po ko 2009-02-26 VSDFV Zarasų skyriuje buvo priimtas Sprendimas Nr. (SMN)-3 dėl mokėjimo nutraukimo, kuriuo remiantis nuo 2009-02-01 motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-05-13 jis veikdamas bendrininkų grupėje su S. Z., apgaule S. Z. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 140 404,45 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta – 19 657,02 Lt motinystės pašalpos ir 29 237,42 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, iš viso padarydamas VSDFV biudžetui 48 894,44 Lt turtinę žalą.

Taip pat M. M. pagal LR BK 300 str. 3 d. išteisintas kaltinant tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su S. Z. suklastojo ir panaudojo dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui, o būtent: laikotarpiu nuo 2000-08-07 iki dabar būdamas M. M. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), savininku, susitaręs ir bendrai veikdamas su firmoje administratorės-teisininkės pareigose dirbančia S. Z., žinodamas, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos firmoje nepakis, tačiau siekdamas apgaule jos naudai įgyti padidintą motinystės pašalpą iš VSDF biudžeto, 2007-09-30 įrašė 2005 m. rugsėjo 28 Darbo sutarties Nr. 15, grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ papildymą, apie darbdavio įsipareigojimą firmos darbuotojai S. Z. nuo 2007-10-01 mokėti 6000 Lt darbo užmokestį, po ko laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 užpildė S. Z. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodė, kad ji firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną (dėl ko S. Z. nepagrįstai priskaičiuota už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 36000 Lt pajamų (darbo užmokesčio) suma), po ko 2007-12-28 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12 ir 2008-04-09 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1 nurodęs grafoje „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, kaip M. M. firmos savininko parašu, M. M. firmos antspaudu ir 2007-12-28 ir 2008-04-11 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelės – 48 894,44 Lt. žalos.

Be to, M. M. pagal LR BK 222 str. 1 d. išteisintas kaltinant tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2000-08-07 iki dabar būdamas M. M. firmos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) savininku ir pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį atsakingas už firmos buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent: nesivadovaudamas 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2005-08-08 nutarimo Nr. 844 redakcija), firmos įkurtame odontologijos kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), neįrengė ir neįregistravo kasos aparato, be to, nesivadovaudamas 2004 m. sausio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintu ,,Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašu“, firmos administratorės-teisininkės pareigose dirbančios S. Z. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 darbo laiką fiksavo ne pagal faktiškai atidirbtą darbo laiką, o pagal Darbo sutartyje Nr. 15 nurodytą darbo laiką, dėl ko darbuotojai nepagrįstai buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai nedirbtą laiką, tuo pažeidė 2001 m. lapkričio mėn. 6 d., Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 -14 str. ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ nuostatas, kur straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ,,Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Dėl nurodytų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 negalima iš dalies nustatyti M. M. firmos pelno, turto ir nuosavo kapitalo dydžio.

S. Z. pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisinta kaltinant tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su M. M. firmos, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininku M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) siekdama apgaule savo naudai įgyti padidintą motinystės pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF), žinodama, kad yra nėščia, (2007-09-18 VĮ Kauno Dainavos poliklinikoje jai nustatytas keturių savaičių nėštumas) ir nuo 2008-04-01 bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2008-08-05 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 207,Nr. 132-5346) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašaipų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai, bus skaičiuojama iš 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų IV ketvirčio ir 2008 metų I ketvirčio draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos nepakis, tačiau, tikslu iš VSDF biudžeto gauti didesnes motinystės pašalpas, susitarė su M. M., papildyti 2005 m. rugsėjo mėn. 28 d. Darbo sutartį Nr. 15, t. y. grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ vietoje jai mokamo 1200 Lt darbo užmokesčio, nuo 2007-10-01 nustatyti padidintą darbo užmokestį - 6000 Lt, nors firma 2006 ir 2007 metais dirbo nuostolingai, (už 2006 metus nuostolis sudarė 14678 Lt., už 2007 metus nuostolis padidėjo ir sudarė 27386Lt).

M. M. 2007 m. rugsėjo mėn. 30 d. papildžius 2005 m. rugsėjo mėn. 28 d. S. Z. Darbo sutartį Nr. 15, punktu apie tai, kad nuo 2007 m. spalio mėn. 01 d. darbdavys jai įsipareigoja mokėti darbo užmokestį 6000 Lt taip pat užpildžius ir pasirašius laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose melagingai nurodžius, kad darbuotoja S. Z. firmoje dirbo 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas per dieną, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ir 2008 metų I ketvirčius 36000 Lt pajamų (darbo užmokesčio suma), 2007-12-28 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr. 12 ir 2008-04-09 Pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį Nr. 1, pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, ji pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2008-04-01 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2008-04-01 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir 2008-04-07 Sprendimu Nr. 8.37-1171 išmokėjo 19077,20 Lt dydžio motinystės pašalpą.

Po ko ji 2008-08-11 VSDFV Zarasų skyriui, adresu Šiaulių g. 2, Zarasai, pateikė prašymą, kuo remiantis 2008-08-26 VSDFV Zarasų skyriaus Sprendimu Nr. (MTS)-221, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2008-04-09 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2008 metų I ketvirtį pateiktų duomenų, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2008-08-05 iki 2010-05-13 jai skirti 121 327,25 Lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-08-05 iki 2009-01-31 išmokėjo pašalpą sumoje 36546,77 Lt, po ko 2009-02-26 VSDFV Zarasų skyriuje buvo priimtas Sprendimas Nr. (SMN)-3 dėl mokėjimo nutraukimo, kuriuo remiantis nuo 2009-02-01 motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas buvo nutrauktas.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2010-05-13 ji veikdama bendrininkų grupėje su M. M., apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 140 404,45 Lt, iš kurių jai buvo išmokėta - 19657,02 Lt motinystės pašalpos ir 29237,42 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos iki vaikui sukaks dveji metai, iš viso padarydama VSDFV biudžetui 48 894,44 Lt.

Be to, S. Z. pagal LR BK 300 str. 3 d. išteisinta kaltinant tuo, kad ji veikdama bendrininkų grupėje, kartu su M. M., suklastojo dokumentą dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui, o būtent: susitarusi ir bendrai veikdama su M. M. firmos, (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininku M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) žinodama, kad realiai jos darbo laikas ir einamos pareigos firmoje nepakis, tačiau siekdama apgaule savo naudai įgyti padidintą motinystės pašalpą iš VSDF, ji savo parašu patvirtino 2005 m. rugsėjo mėn. 28 d. Darbo sutarties Nr. 15 grafoje „Darbo sutartis pakeista (papildyta)“ M. M. fiktyviai įrašytą papildymą, apie darbdavio įsipareigojimą vietoje jai mokamo 1200 Lt mėnesinio atlyginimo, nuo 2007-10-01 nustatyti padidintą 6000 Lt mėnesinį atlyginimą, dėl ko VSDF biudžetui buvo padaryta didelės – 48 894,44 Lt žalos.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus konstatavo, kad M. M. ir S. Z. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., požymių.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2010-12-29 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. ir paskirti jam už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, už LR BK 222 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, už LR BK 300 str. 3 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. Z. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. ir paskirti jai už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str. 2 d. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, už LR BK 300 str. 3 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tenkinti VSDFV Zarasų skyriaus civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamųjų 21483,67 lt.

Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, padarė neatitinkančias bylos aplinkybių išvadas, nepagrįstai neįvertino kai kurių įrodymų. 2009-06-19 Nr. 5-2/92 ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada nustatyta, kad iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų, bei už 2006 m. ir 2007 m. pateiktų metinių pelno mokesčių deklaracijų nustatyta, kad M. M. firma dirbo nuostolingai. Laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2008-03-31 M. M. firma neturėjo finansinių galimybių, S. Z., dirbančiai teisininkės administratorės pareigose, mokėti 6000,00 Lt mėnesinį atlyginimą. Padidinus administratorės teisininkės pareigose dirbančiai S. Z. darbo užmokestį nuo 1200,0 Lt. iki 6000,00 Lt. firma 2007 m. nuostolius padidino 18861,0 Lt. M. M. firmai dirbant nuostolingai, mažėjant gaunamoms pajamoms, S. Z. mokamas darbo užmokestis buvo nuo 9,3 iki 11,3 karto atskirais mėnesiais didesnis, nei mokėjo kitiems darbuotojams. Nors 2007-11-23 administratorė teisininkė S. Z. komandiruota į Angliją (Londonas), komandiruotės trukmė nuo 2007-11-24 iki 2007-12-02, tačiau 2007 m lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad į komandiruotę S. Z. išvyko 2007-11-25, t. y. 1 diena vėliau, nei nurodyta įsakyme. Be to, S. Z. už komandiruotės metu panaudotas nedarbo dienas (2007-11-25 ir 2007-12-01) papildomos išeiginės dienos nebuvo suteiktos, 2007 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neapskaitytos. Specialisto išvadoje pažymėta, kad S. Z. komandiruotė į Angliją firmos veiklos nepagerino. M. M. firma 2007 m. nenurodė patirtų išlaidų reklamai ir reprezentacijai. Prokuroro teigimu, tai paneigia M. M. ir S. Z. versiją, kad užsienyje buvo platinamos vizitinės kortelės ar kokia kita reklaminė medžiaga. Be to, nuo 2008 m. kovo mėn. firma neteikia odontologijos paslaugų, o nuo 2008 m. gegužės mėnesio nevykdo mažmeninės prekybos veiklos. Nuo 2008 m. birželio mėnesio firmoje pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius dirbo tik vienas asmuo, S. Z., kuriai nuo 2008-08-05 suteiktos atostogos vaiko priežiūrai iki vaikui sueis 2 (dveji) metai.

Apelianto teigimu tai jog S. Z. realiai įmonėje nedirbo patvirtina liudytojų J. Š., V. K., S. S. bei V. S. parodymai. Nors neva M. M. gyvenamojoje vietoje Balbieriškio 65, Kaune, S. Z. buvo skirtas kambarys, kompiuteris, tačiau šie parodymai vertintini kritiškai. Kadangi šis adresas nenurodomas firmos duomenyse, nėra klientų, kurie būtų turėję ten reikalų. Pati S. Z. nenurodė jokių reikšmingų darbų, išskyrus nuomos sutarties surašymą ir komandiruotę į Angliją. Nepateikti jokie jos ruošti dokumentai. Taip pat liudytojos I. M. parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes S. Z. jos pusbrolio žmona. Liudytojai J. A. K. ir M. P. matė S. Z. atvykstant minėtu adresu, bet negali žinoti, ką ji ten veikė. Be to, jie susiję su kaltinamaisiais - pirmasis M. M. kaimynas, kitas - S. Z. ir jos vyro pažįstamas.

Taip pat skunde nurodoma, jog nors S. Z. nurodė vieną iš veiklos sričių - odantologinę M. M. firmos veiklą. Tačiau I. M. parodė, jog pati rūpinusis visais odontologinio kabineto reikalais - medžiagų pirkimu, dokumentų tvarkymu, klientų paieška ir registracija, o šiame kabinete dirbusios liudytojos J. S. ir L. P. parodė, kad S. Z. nepažįstančios ir jos nemačiusios. Kaip parodė M. M. tuo metu jis skyrėsi su žmona ir S. Z., anot jo, turėjo rūpintis ir skyrybų reikalais. Kaip nustatyta, visa odontologinė veikla liko I. M.. Prokuroro nuomone, tai leidžia padaryti išvadą, kad tai buvo tik priedanga ir veiklos imitavimas. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į t ai, kad odontologiniame kabinete, kaip ir M. M. arbatos ir prieskonių parduotuvėje dirbusios darbuotojos uždirbo tik minimalų mėnesinį atlygį.

Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio ir į tai, kad M. M. ir S. Z. yra pažįstami, ji yra jo buvusios žmonos pusbrolio žmona, kad S. Z. priėmimas į darbą sutampa sujos nėštumo laikotarpiu. Šie faktai paaiškina visus anksčiau išvardintus prieštaravimus ir logiškai nesuprantamus veiksmus. Anot apelianto, akivaizdu, kad sudarant darbo sutartį su S. Z. buvo nesilaikoma CPK, LR Darbo kodekso reikalavimų, įdarbinimas buvo fiktyvus, darbo teisiniai santykiai tik buvo imituojami, siekiant tokiu būdu apgaule gauti didesnes motinystės pašalpas iš VSDFV biudžeto.

Taip pat apeliantas nesutina su apylinkės teismo išvada, jog specialisto išvadoje nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai užtraukia tik administracinę atsakomybę. 2009-06-19 specialisto išvadoje Nr. 5-2/92 nurodyta, kad M. M. firma nesivadovavo 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (2005-08-08 nutarimo Nr.844 redakcija), nes odontologiniame kabinete nebuvo įrengto ir įregistruoto kasos aparato. Gydytojų odontologų parodymais buvo naudojami kasos pajamų orderiai. Firmos savininkas M. M. nesivadovavo 2004 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 78 patvirtintu „Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo tvarkos aprašu". Patvirtinto aprašo 4.1. punkte nurodyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodomas darbo laiko balansas, t.y. faktiškai dirbtas laikas, neatvykimas į darbą ir nedirbtas laikas. S. Z. neatvykimai į darbą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neapskaityti. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose firmos savininkas M. M. fiksavo ne faktiškai atidirbtą laiką, bet darbo sutartyje nurodytą darbo laiką. M. M. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose fiksavo tikrovės neatitinkantį darbo laiką, todėl nepagrįstai buvo mokamas darbo užmokestis už faktiškai nedirbtą laiką. Tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo Nr. IX-574 14 str. Apskaitos dokumentų pasirašymas", kurio 2 dalyje nurodyta, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašą asmenys." Dėl minėtų buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti M. M. firmos pelno, turto ir nuosavo kapitalo dydžio.

Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek M. M., tiek S. Z. veikoje yra būtini sukčiavimo požymiai - fiktyviai įdarbinus, imituojant darbo teisinius santykius, pateikus VSDF valdybai suklastotus, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie S. Z. darbo užmokestį, darbo laiką, buvo suklaidinta VSDF valdyba, įgyta didelės vertės turtinė teisė. Veika teisingai kvalifikuota kaip padaryta bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. M., būtina atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarytas sunkus ir du apysunkiai nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - padarytas savanaudiškas nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją - nusikaltimas baigtas, kaltininko asmenybę – M. M. neteistas, charakterizuojamas gerai tai, kad yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę kaltinamajai S. Z., reikėtų atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - padarytas sunkus ir apysunkis nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimai padarytas tiesiogine tyčia, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus - padarytas savanaudiškas nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją - nusikaltimas baigtas, kaltininko asmenybę - S. Z. neteista, charakterizuojama gerai, tai, kad yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, skirtina reali mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

Išteisintasis M. M. atsikitime į prokuroro apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2010 m. gruodžio 29 d. Kauno mieto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis ir S. Z. išteisinti. Nurodo, jog prokuroro apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir jame išdėstytas neteisingas ir netikslus bylos medžiagos aplinkybių vertinimas. Nors prokuroras skunde teigia, jog firma dirbo nuostolingai, todėl neturėjo galimybių mokėti S. Z. nustatyto atlyginimo. Tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, jog nebuvo galimybės išmokėti atlyginimus. Visi atlyginimai ir mokesčiai valstybei buvo mokami laiku ir piniginių lėšų tam pilnai pakako. Įmonės pelningumą ir finansines galimybes išmokėti skolas tiekėjams, mokesčius valstybei, darbuotojų atlyginimus susieti negalima, nes tai visiškai nesusiję, kai yra įmonė moki ir pinigų srautais sureguliuoti. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog neegzistavo vizitinės kortelės, kurios buvo išplatintos Anglijoje, nes jos buvo gaminto pačioje įmonėje, todėl papildomų išlaidų joms pagaminti nebuvo. Anot M. M. nėra pagrindo abejoti ir dėl S. Z. darbo vietos adresu Balbieriškio g. 65, Kaune, nes šis adresas nuo 2000-08-08 yra pagrindinis įmonės adresas, čia registruota pati įmonė. Atsikirtime atkreipiamas dėmesys į tai, jog S. Z. firmoje dirba nuo 2005 metų, todėl nėra pagrindo teigti, jog įdarbinta fiktyviai, siekiant pasinaudoti motinystės išmokomis.

Išteisintoji S. Z. atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Atsikirtime nurodoma tai, jog jai atlyginimas buvo padidintas būtent nėščiai, nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad tai padaryta siekiant ateityje gauti didesnę motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą t.y. apgauti VSDFV Kauno ir Zarasų skyrius, nes LR DK normos nedraudžia nėščioms darbuotojoms didinti darbo užmokestį. Jos darbo užmokestis buvo padidintas šalių susitarimu ir VSDF biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos. Tai, kad M. M. firmos ūkinė-finansinė veikla nebuvo itin gera ir nebuvo gautas pelnas nėra pagrindas tvirtinti, jog įmonės finansinė padėti buvo tirk sunki, jog įmonei grėstų bankrotas. Nors jos darbo užmokestis buvo didesnis nei kitų darbuotojų, tačiau ši aplinkybė nesudaro sukčiavimo sudėties.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Išteisintieji M. M. ir S. Z. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados, jog M. M. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 1 d., o S. Z. nepadarė veikų turinčių nusikaltimų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. požymių yra teisinga.

Pagal LR BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas kad apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaujant organizuotoje grupėje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998-12-22 nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad M. M. ir S. Z. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu S. Z. buvo paskirta motinystės pašalpa. Be to, nėra pagrindo teigti, kad M. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog darbo sutartis Nr. 15 patvirtina, jog 2005-09-29 M. M. firma atstovaujama savininko M. M., sudarė terminuotą iki 2005-12-29 darbo sutartį su S. Z.. S. Z. nuo 2005-08-29 buvo priimta į teisininkės pareigas, nustatant jos darbo funkcijas – dokumentų ruošimą ir administravimą, sutartis sudaryta terminuotai iki 2005-12-29, darbdavys įsipareigojo mokėti minimalią mėnesinę algą, nustatyta 40 val. per savaitę darbo trukmė. Minėtoje darbo sutartyje buvo padaryti pakeitimai nuo 2005-10-01 darbdavys įsipareigojo mokėti 1200 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2005-10-01 sutartis buvo pakeista į neterminuotą. Be to, darbo sutartis buvo papildyta ir nuo 2007-10-01 darbdavys įsipareigojo mokėti mėnesinį darbo užmokestį 6000 Lt. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu M. M. ir S. Z. kategoriškai neigė kaltinimus, jog S. Z. buvo įdarbinta fiktyviai. Byloje nustatyta, jog M. M. firma veikė Laisvės al. 97 B, Kaune, Savanorių pr. 271, Kaune, o įmonė buvo registruota adresu Balbieriškio g. 65, Kaune. Liudytojų J. Š., S. S., I. M., J. A. K., M. P. parodymais nustatyta, kad S. Z. darbo vieta buvo adresu Balbieriškio g. 65, Kaune, kur ir yra registruota įmonė ir buvo gaunama korespondencija. Be to, kaltinamoji lankydavosi ir parduotuvėje, esančioje Laisvės al. 97 B, kur jai M. M. duodavo nurodymus, ir odontologiniame kabinete, iš kurio ji parveždavo dokumentus. Nors liudytojos J. S. bei L. P., kurios dirbo odontologėmis parodė, jog S. Z. nepažino, tačiau minėtų liudytojų parodymų pagrindu negalima daryti išvadų, jog S. Z. M. M. firmoje dirbo fiktyviai, nes kiti bylos objektyvūs duomenys rodo, jog S. Z. firmoje dirbo ne fiktyviai, ji atliko jai pavestus darbus. Tai, jog S. Z. įmonėje atliko jai pavestus darbus patvirtina ir tai, jog 2007-10-01 M. M. parašė du įgaliojimus Nr. 10/1, vienu iš kurių S. Z. įgaliojo teikti deklaracijas apie sunaudotą elektros energiją UAB ,,VST“, antru įgaliojimu įgaliojo tvarkyti ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su esamų ir naujų sutarčių sudarymu. Be to, 2007-11-23 M. M. firmos savininko įsakymu Nr. 11/23 administratorė – teisininkė S. Z. buvo komandiruota į Angliją (Londoną), komandiruotės tikslas – rinkos tyrimas odontologijos srityje, naujų kontaktų užmezgimas, lietuvių, dirbančių Anglijoje, švietimas apie M. M. firmos odontologiniame kabinete teikiamas paslaugas. Darbuotojas kelionės išlaidas tarpusavio susitarimu apmoka savo lėšomis, komandiruotės trukmė – 2007-11-24 – 2007-12-02. S. Z. grįžusi iš komandiruotės 2007-12-10 pateikė ataskaitą apie savo apsilankymą Londone, kur, kaip ji nurodo, aplankė penkias odontologijos klinikas, nurodė šių klinikų adresus, aprašė jų teikiamas paslaugas.

Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbą konkretaus dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse. LR Darbo kodekso 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, M. M. padidindamas S. Z. darbo užmokestį iki 6000 Lt per mėnesį, o S. Z., gaudama tokio dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nagrinėjamu atvejus įmonė vykdė savo veiklą, joje dirbo darbuotojų, t. y. įmonė vykdė realią veiklą, o ne buvo fiktyviai sukurta. S. Z. darbo užmokestis buvo padidintas šalių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo jo buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi S. Z. nuo jai padidinto darbo užmokesčio mokėjo atitinkamas didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, tai ji įgijo teisę į didesnę motinystės pašalpą. S. Z. išmokėta didesnė motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad S. Z. gavo didesnę motinystės pašalpą apgaulės būdu, t. y. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą bei iš jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės pašalpą. Sukčiavimu šioje baudžiamojoje byloje M. M. ir S. Z. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, jog S. Z. M. M. firmoje nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo. Tai, kad M. M. firmos ūkinė – finansinė veikla nebuvo itin gera, nesudaro pagrindo manyti, kad įmonės finansinė padėtis buvo tiek sunki, kad įmonei grėstų bankrotas. Taip pat faktas, kad S. Z. darbo užmokestis M. M. firmoje buvo didesnis, nei kitų darbuotojų, pats savaime nesudaro sukčiavimo sudėties, aplinkybių, kad šis darbo užmokestis būtų mokamas už realiai neatliekamą darbą, kad buvo sumokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas, byloje nenustatyta. Be to, lyginti S. Z. ir kitų įmonės darbuotojų darbo užmokesčius nėra teisinga, kadangi kiekvieno įmonės darbuotojo atliekamo darbo pobūdis, funkcijos ir kitos aplinkybės, sąlygojančios darbo užmokesčio nustatymą, yra skirtingos. Kaip jau minėta, darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pagrindo išvadai, kad 6000 Lt mėnesinis darbo užmokestis objektyviai buvo neįmanomas, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog auščiau aptarti duomenys patvirtina, kad apylinkės teismo išvada, jog M. M. ir S. Z. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d. požymių yra pagrįsta ir teisėta. Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo pripažinti, jog M. M. ir S. Z. veikdami bendrininkų grupė būtų suklastoję ir panaudojo suklastotą dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelės žalos VSDF biudžetui. Kadangi nustatyta, jog S. Z. darbo santykiai nebuvo fiktyvų, tai yra ji dirbo M. M. firmoje jai pavestą darbą ir už tai gavo nustatyto dydžio atlyginimą, nuo kurio buvo sumokėtos visos įmokos VSDF biudžetui.

Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo išvada dėl M. M. išteisinimo pagal LR BK 222 str. 1 d., tačiau apeliaciniame skunde neišdėstė motyvų, kurie paneigtų apylinkės teismo padarytas išvadas. Apylinkės teismas nustatė, jog specialistui nebuvo pateikti M. M. firmos odontoloninio kabineto kasos pajamų orderių registracijos žurnalas, todėl nebuvo galima nustatyti ar visi kasos pajamų orderiai buvo apskaityti ir įnešti pinigai į firmos kasą. Iš to seka, jog nėra aišku ar specialistui užduoties atlikimui buvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai. Dėl to galima daryti tik prielaidas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau priimti apkaltinamąjį nuosprendį vadovaujantis tik prielaidomis draudžia LR Baudžiamojo proceso įstatymas. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis būtų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais, o bet kurios byloje nepašalintos abejonės, prieštaravimai turi būti vertinami ir aiškinami kaltinamųjų naudai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl apylinkės teismo padarytos išvados, kad M. M. padarytas 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pažeidimas užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 163(3) str.

Pagal LR BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t.y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kolegija, atsižvelgusi į aukščiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, jog apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.