Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-600-962/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
II-600-962/2014
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00506-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Pareiškėjas
I. S.
Kategorijos
  • 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-600-962/2014Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00506-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 50.2, 63 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 3 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant pareiškėjui I. S., jo įstatyminiam atstovui rūpintojui J. A., atstovei advokatei R. M., institucijos priėmusios nutarimą Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos atstovei A. S.;

vaiko teisių apsaugos tarnybos Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo I. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą Administracinei komisijai prie Birštono savivaldybės tarybos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. S. prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, jam buvo skirta 50 Lt bauda už tai, kad 2013-11-05 išvarė iš namų (duomenys neskelbtini), A. Ž. ir pasiėmė karvę, padarydamas A. Ž. nedidelę žalą. Komisija neteisėtai ir nepagrįstai nevertino visų byloje esančių įrodymų, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, kurios turi reikšmės teisės pažeidimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti. A. Ž., iš jo motinai E. S. priklausančių namų, neišvarė, karvės savavališkai neišsivedė, ją paliko pats A. Ž.. A. Ž. yra piktnaudžiaujantis alkoholiu, baigia pragerti visus jo motinos namuose esančius nors kiek vertingesnius daiktus, tačiau yra akivaizdžiai Birštono PK policijos pareigūnų globojamas, nes pareiškėjui jau net du kartus, pagal A. Ž. nepagrįstus pareiškimus, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ir abu yra nutraukti, nesant pareiškėjo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Birštono PK gina išimtinai tik A. Ž. tariamai pažeidžiamas teises. Pareigūnai neatsižvelgia, kad pareiškėjas, jo tėvo nužudymo dieną, buvo nepilnametis ir kad šiuo metu yra nepilnametis, tačiau yra nuolat kviečiamas į policiją duoti parodymus, dalyvauti akistatose. Niekas negynė jo, kaip nepilnamečio interesų, nužudžius tėvą, nei Birštono savivaldybės vaikų teisių atstovai nei prokuratūra, atstovaudama viešąjį interesą nepareiškė ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo jo atžvilgiu, jis net nebuvo baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, nors prarado tėvą, kuris vienintelis juo rūpinosi. Pareiškėjo akivaizdoje, girta motina nužudė jo tėvą, o jis, kaip nepilnametis, buvo paliktas visiškai vienas tokioje beviltiškoje padėtyje, net nebuvo pasirūpinta psichologo pagalba. Taip pat nebuvo spręstas klausimas ir dėl tėvo turto paveldėjimo, per įstatymo nustatytą terminą, nors jo tėvas turėjo įsigijęs ir savo turto, kuris būtų jo paveldėtas, nes motina nužudžiusi tėvą į jo palikimą jokių teisių neturi. Neturtinę žalą už tėvo nužudymą prisiteisė tėvo sesuo. A. Ž. buvo motinos vienas iš sugyventinių, visus tėvui priklausiusius vertingesnius daiktus jau yra seniai pardavęs. Pareiškėjui nuvykus į motinos namus, tada, kai ji buvo išvežta į įkalinimo įstaigą, A. Ž. pats išėjo iš tų namų, atidavė raktus, prižadėjo, jog kitą dieną pasiims visus savo daiktus. Karvės buvo penkios. Keturias Ž. išsivedė, o vieną karvę paliko pareiškėjui. Daiktus atvažiavo pasiimti po 3 – 4 dienų kartu su policija neva dėl to, kad jam neleidžiama pasiimti savo daiktų. Pasiėmęs savo daiktus parašė pareiškimą. Karvę jis pats paliko pareiškėjui. A. Ž. turėjo keturias karves, o penktoji buvo jo mamos, kuri buvo perrašiusi karvę A. Ž., kai grėsė areštas visam jos turtui. Dėl karvės konfliktų nebuvo. Karvė buvo pas pareiškėją apie mėnesį, gal du ir tada vėl su policija atvyko A. Ž. ir pasiėmė tą vieną likusią karvę.

Pareiškėjo įstatyminis atstovas rūpintojas J. A. I. S. skundą palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad I. S. yra labai nuskriaustas, jo negynė ir negina Vaiko teisių apsaugos skyrius. Kai I. S. tėvą nužudė, I. baudžiamojoje byloje, dėl nežinomų priežasčių, buvo tik liudininku, bet ne nukentėjusiuoju. Dar prieš nuteisiant jo motiną už tėvo nužudymą, I. atėjęs skųsdavosi, kad mama su sugyventiniu A. Ž. jį muša, išvydavo iš namų. E. S. vyrai keisdavosi kiekvieną dieną po kelis kartus. Jis prižiūrėjo I. senelius, o I. ateidavo pas juos, pavalgydavo, pabūdavo. 2013 m. lapkričio 2 d. atėjus su I. į jo motinos namus, rado apsvaigusį A. Ž., kuris pasakė, kad I. motina jam paliko namus prižiūrėti. A. Ž. buvo liepta išeiti iš namų, buvo iškviesta apsauga. A. Ž. prižadėjo atvykti kita dieną pasiimti daiktų, sutiko savo noru išeiti iš tų namų. Tačiau kitą dieną neatvyko, o atvyko maždaug po 3 – 4 dienų su policija pasakęs, kad niekas jam neatiduoda daiktų, neatrakina durų. Tada A. Ž. susirinko daiktus ir išvažiavo, tačiau maždaug už 2 mėnesių parašė pareiškimą ir pareiškė pretenzijas į vieną likusią karvę. Keturias karves buvo pasiėmęs anksčiau, t.y. įvykio dieną 2013 lapkričio 2 d., o viena karvė buvo I. S. motinos perrašyta A. Ž., kad nekonfiskuotų. Karvė buvo palikta I., kuris ją prižiūrėjo ir ganė. Šiuo metu I. gyvena ir pas rūpintoją, ir savo mamos namuose. Jėga prieš A. Ž. nebuvo pavartota, A. Ž. niekas neišmetė iš tų namų, jis pats atidavė raktus.

Pareiškėjo atstovė advokatė R. M. pareiškėjo skundą palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, institucija, priėmusi nutarimą Administracinė komisija prie Birštono savivaldybės tarybos atsiliepime nurodė ir posėdyje atstovė A. S. paaiškino, kad skunde minimi argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir prieštaraujantys administracinėje byloje esantiems dokumentams. I. S. skundo teiginiai, kad jis nepadarė jokio administracinės teisės pažeidimo ir kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas prieštarauja faktinėms aplinkybėms, prieštarauja administracinėje byloje esantiems dokumentams – administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turiniui. Administracinė komisija, 2014-04-09 priimdama nutarimą taikyti I. S. administracinę nuobaudą, vadovavosi administracinėje byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02 surinktos medžiagos visuma ir Policijos komisariate surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei ir Alytaus apylinkės prokuratūros 2014-01-31 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei kitais pateiktais dokumentais. Minėtame prokuratūros priimtame nutarime aiškiai ir suprantamai įvardinti I. S. atlikti veiksmai, duotas jo veiksmų kvalifikacinis įvertinimas, o būtent tai, jog įtariamųjų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų požymių, nagrinėjamu atveju įtariamųjų savavališki veiksmai, nesukėlę didelės žalos, atsižvelgiant į jų pobūdį, vertinami kaip administracinės teisės pažeidimas (ATPK 188 straipsnis). Priimdama nutarimą administracinė komisija vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga ir ATP protokolu. Komisija išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus įrodymus ir pasisakymus. Taip pat buvo rasta neatitikimų. Kai buvo kalbama apie karvę J. A. sakė, kad karvė ganėsi toje pačioje ganykloje. Tuo tarpu pats I. S. sakė, kad karvę perkėlė į A. ganyklas. Taip pat žino, jog karvė šiuo metu priklauso A. Ž.. Prašo I. S. 2014-06-16 skundo dėl Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimo panaikinimo netenkinti ir palikti minėtą nutarimą nepakeistą.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė M. A. paaiškino, kad nuo 2012 metų nustatyta I. S. globa, globėju paskirtas J. A.. Globėjas J. A. rūpinosi iš pradžių I. S. seneliais, o vėliau perėmė ir I. globą. I. S. niekur nesimoko, dirba atsitiktinius darbus, padeda dirbti įvairius darbus J. A. ūkyje, nusiskundimų jo elgesiu nėra, gyvena globėjų namuose. I. S. globa nustatyta po tėvo nužudymo, kai motina buvo jau sulaikyta. Mano, jog administracinė komisija priimdama sprendimą rėmėsi policijos surašytu protokolu ir ikiteisminio tyrimo nutarimu, bet Administracinės komisijos nutarimo socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius nevertino. Mano, jog administracinė komisija motyvuotai priėmė nutarimą.

Liudytoja B. A. parodė, kad prieš S. suėmimą nuvyko į vaiko teisių apsaugos skyrių ir parašė prašymą, kad kai I. motina bus suimta, jis galėtų gyventi motinos namuose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas sutiko su prašymu. I. S. motiną suėmė 2013 m. lapkričio 5 d. Tą pačią dieną į tuos namus nuėjo I. su globėju, o maždaug po 15 minučių, iškvietusi apsaugą, nuėjo ir ji. Tuose namuose lyg ir nebuvo nieko, A. Ž. važiavo parsivežti apsauga. Pakeliui apsaugos darbuotojas sutiko A. Ž. su broliu besivedančius keturias karves. Vėliau į kiemą susirinko gal kokie 4 - 5 vyrai ir nešė įvairius daiktus, lyg daiktai būtų priklausę jiems. A. Ž. išeidamas pasakė, kad palieka vieną karvę I., net parodė ranka kurią, taip viena karvė liko pas I., kurią jie prižiūrėjo apie du mėnesius. Atšalus orams ją laikė tvarte. Vieną dieną grįžus jai su vyru namo, buvo pilnas kiemas policijos pareigūnų ir A. Ž. pasiėmė ir tą likusią karvę, kartu su dujų balionu. A. Ž. niekas jėga iš tų namų neišvarė, jis išėjo pats. Daiktus ką norėjo, tą pasiėmė. Ta viena likusioji karvė buvo net gi atskirai rišama, ji ir liko I..

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kažkiek laiko gyveno S. namuose, tačiau nuosavybės teisių neturi į I. S. motinos namus. Nuo 2013 m. lapkričio mėn. ten nebegyvena. Kreipėsi į policiją, atsiėmė daiktus ir išsikėlė. Kai S. buvo išvežta į įkalinimo įstaigą, jam nieko neleido pasiimti. Jis tik su policijos pagalba atsiėmė daiktus. Mano, kad jį kaip ir išvarė iš tų namų, atėjo globėjai, iškvietė apsaugą ir išvijo. Policijoje parašė pareiškimą, ir po maždaug 3 dienų su policija nuvažiavo ir pasiėmė savo daiktus. Kai su policija atvažiavo, buvo dar jo brolis. Jis ganė karves ant S. žemės. Išsivedė keturias karves, liko viena karvė. Tos vienos karvės jam neleido išsivesti. Jis nematė, kur ji buvo, kadangi buvo kažkur nuvesta globėjų. Karvė buvo I. S. motinos, bet jam perrašyta. Keturios karvės buvo vienoje vietoje, o viena kažkur kitur. Jam neleido išsivesti tos karves, nes atvyko apsauga ir liepė dingti nuo kiemo. Daiktus atsiėmė po trijų dienų, atvykęs kartu su policija. Karvę po dviejų mėnesių atsiėmė todėl, kad tuo metu tik atgavo gyvulių pasus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad 2012-08-02 Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), be tėvų globos likusiam nepilnamečiui I. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2012-07-30, I. S. laikinuoju rūpintoju paskirtas J. A..

2014-01-31 Kauno apygardos Prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių I. S., J. A. ir B. A. atžvilgiu ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota spręsti Alytaus apskr. VPK Birštono PK spręsti dėl minėtų asmenų administracinės atsakomybės.

2014-03-10 Alytaus apskr. VPK Birštono PK surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas I. S. galimai padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Protokole nurodoma, kad I. S. veiksmai 2013-11-05, kai jis savavališkai išvarė A. Ž. iš E. S. sodybos, taip pat pasiėmė karvę manant, kad ji priklauso A. Ž., formaliai atitinka objektyviuosius savavaldžiavimo požymius, o turtinė žala nedidelė, todėl I. S. trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 str.

Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, I. S. skirta 50 Lt bauda už tai, kad 2013-11-05 išvarė iš namų (duomenys neskelbtini), A. Ž. ir pasiėmė karvę, padarydamas A. Ž. nedidelę žalą.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). LR ATPK 257 str. nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas turi būti įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.

LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms. Taigi, pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė, tačiau kaip matyti iš Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos nutarimo ir atsiliepimo į skundą, nėra aišku, iš kokių įstatyminių normų kildinami I. S. pažeidimai, kadangi institucija, priėmusi nutarimą nenurodė, kokias teisės normas savo veiksmais pažeidė I. S.. To nepadarė ir bylą nagrinėjant teisme.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Šių surinktų bei išdėstytų įrodymų visuma ir jau minėta savavaldžiavimo teisinio santykio samprata paneigia administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 straipsnyje, sudėties buvimą ir I. S. kaltumą savavaldžiavus.

Birštono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2014-04-09 nutarime nurodyta, kad I. S. išvarė iš namų A. Ž. ir pasiėmė karvę. Skundžiamą nutarimą priėmusi komisija remiasi tuo, jog 2014-01-31 Kauno apygardos Prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesant veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių I. S., J. A. ir B. A. ir baudžiamosios bylos medžiaga perduota spręsti Alytaus apskr. VPK Birštono PK spręsti dėl minėtų asmenų administracinės atsakomybės.

I. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad jis A. Ž. iš namų neišvarė, A. Ž. išėjo pats. Teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo skundą, surinktus rašytinius duomenis bei apklausus liudytojus nenustatyta, kad I. S. būtų išvaręs A. Ž. iš E. S. namų. Pats A. Ž. nurodė, kad teisėto pagrindo gyventi E. S. namuose neturėjo. Tai, jog A. Ž. buvo pareikalauta apleisti minėtus namus ir kad savo daiktų jis atvyko atsiimti su policija, nesuponuoja išvados, kad jis buvo išvarytas ir jam daiktai nebuvo atiduodami, be to ginčas dėl daiktų atsiėmimo ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes I. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl A. Ž. išvarymo iš namų. O kaip yra ne kartą išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų, administracinių teisės pažeidimų teisenos tvarka civilinio pobūdžio ginčai tarp privačių asmenų dėl turto priklausomybės, naudojimosi juo ir pan. nėra sprendžiami. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nepakeičia ir negali pakeisti Civilinio proceso kodekso nustatytos teisenos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-868/09, N3-169-06 ir kt.). Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena siekiama užtikrinti, kad laikantis įstatymų asmuo atsakytų už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Šiai teisenai nėra būdingas privačių ginčų tarp asmenų dėl nuosavybės ar teisių suvaržymo ja naudotis sprendimas, kadangi šiems ginčams spręsti yra numatytos specialios taisyklės, numatytos Civilinio proceso kodekse ir esmingai besiskiriančios nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos taisyklių.

Byloje nėra jokių įrodymų, kokiu būdu I. S. kaltinamas išvaręs A. Ž. iš namų – panaudodamas fizinę, ar kitokią prievartą. Vertindamas įrodymus teismas daro išvadą, kad tarp I. S. ir A. Ž. santykiai yra konfliktiški, namai, į kuriuos grįžo gyventi I. S., priklausė jo tėvams. A. Ž. buvo tik pareiškėjo motinos E. S. sugyventinis. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio 2014-01-31 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad A. Ž. apklausos metu parodė, kad 2013-11-05, kai E. S. buvo išvežta į įkalinimo įstaigą, į jos namus atėjo B. A. su vyru ir I., tačiau I. visą laiką tylėjo, o agresyviai prieš jį buvo nusiteikę B. ir J. A., o atvykęs apsaugos darbuotojas taip pat nurodė išeiti iš šių namų, jeigu jie jam nepriklauso. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ginčo objektu tapusi karvė priklausė I. S. motinai, tačiau ji karvę buvo perrašiusi A. Ž. vardu, galimai dėl to, kad išvengti jos turto arešto padarius nusikaltimą. Posėdyje apklaustas liudytoju A. Ž. parodė, kad jis ganė karves ant E. S. žemės, o kilus konfliktui dėl išsikėlimo iš E. S. namų, jis išsivedė keturias karves, o liko viena karvė, nes jam jos neleido išsivesti, jis tos karvės tiesiog nematė, kadangi karvė buvo kažkur nuvesta globėjų. Taigi, paties A. Ž. parodymai yra prieštaringi, nors išvarymu iš namų kaltinamas I. S., tačiau pats A. Ž. nurodo, kad tą dieną I. tylėjo, išeiti liepė A. bei apsaugos darbuotojas. Taip pat ir dėl karvės neatidavimo, A. Ž. nurodo, kad jam jos nedavė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nurodo, kad tos karvės jis tiesiog nematė, kadangi karvė buvo kažkur nuvesta globėjų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra jokio pagrindo teigti, kad I. S. išvarė A. Ž. iš namų ir pasiėmė A. Ž. priklausančią karvę, taip padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str.

LR ATPK 9 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn jo kaltė turi būti įrodyta.

Institucija, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, objektyviai nustatyti, ar pareiškėjas kaltas šio pažeidimo padarymu ir ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai, vadovaudamasis įstatymu, išnagrinėti bei nustatyti visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Ši įstatymo nuostata imperatyviai adresuota (skirta) Institucijai ir, tuo pačiu, draudžia perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjui (ATPK 284 str. 1 d.). LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.

Nagrinėjamojoje byloje nesurinkta patikimų, vieningų leistinų įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų I. S. kaltę padarius nurodytą pažeidimą. Teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi bei administracinę nuobaudą skyrusi Institucija nepagrįstai I. S. pripažino kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., be to, institucija net nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė pareiškėjas. Nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant skundą teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių išvadą, jog pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str. Iš to seka, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Pažymėtina ir tai, jog ATPK reglamentuoja nuobaudų skyrimą (ATPK 30, 30² str.). Tačiau iš skundžiamo nutarimo bei susipažinus su 2014-04-09 vykusio posėdžio dėl administracinio teisės pažeidimo protokolu, nėra aišku, kodėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusi komisija, laikiusi, kad I. S. visgi padarė pažeidimą, jam, kaip nepilnamečiui, likusiam be tėvų globos, niekada nebaustam administracine tvarka, neskyrė ATPK 188 straipsnio sankcijoje numatytos lengvesnės bausmės rūšies – įspėjimo.

Tačiau asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių I. S. kaltę padarius LR ATPK 188 str. nustatytą pažeidimą, I. S. veiksmuose nėra šiame straipsnyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla I. S. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. S. skundą, panaikinti Administracinės komisijos prie Birštono savivaldybės tarybos 2014-04-09 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 80AN-8712615-14/AT-02, kuriuo I. S. už LR ATPK 188 str. numatytą pažeidimą paskirta 50 Lt bauda, ir bylą I. S. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė