Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Proceso sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2

2021 m. lapkričio 18 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo Lino Belevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam Giedriui janoniui kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. yra kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų - turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, o būtent:

1.2. 2010 m. vasarą A. O. iš K. B. sužinojo apie pastarojo ketinimą tęsti savo nusikalstamą veiką nebe su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. ir kitais jų bendrininkais, o kitoje Kauno miesto nusikalstamoje grupuotėje. Apie tai A. O. pranešė organizuotos grupės lyderiams D. Č. ir T. G., tuo metu besislapstančiam nuo teisėsaugos pareigūnų Nyderlandų Karalystėje, Roterdamo mieste. T. G. nurodė A. Z. ir A. O. Lietuvoje susisiekti su kitais organizuotos grupės lyderiais G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., kad šie parinktų ir paskirtų nusikalstamos veikos bendrininkus bei nurodė K. B. stipriai sumušti už savo ir bendrininkų kriminalinio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje. A. O. ir A. Z. 2010 m. vasarą, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. rugsėjo 21 d., degalinėje „Lukoil“, Karaliaus Mindaugo g., Kauno m., susitiko su D. Č. ir A. J., kurie paskyrė A. O., A. Z., D. Č., M. N., E. M. ir J. J. atsakingais už nusikaltimo parengimą bei padarymą, nurodė šiems paimti organizuotos grupės dalyvių be leidimo laikytą šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą „TT“, K. B. surasti, atimti laisvę – sučiupti ir nuvežti į nuošalią vietą, ten stipriai sumušti, sulaužyti rankas, kojas ir perduoti organizuotos grupės lyderių žinią, kad niekas iš jų grupuotės į kitą gaują pereiti negali.

1.3. Vykdydami nurodymą, 2010 m. rugsėjo 21 d., apie 18–19 val., A. Z., D. Č., M. N., E. M., J. J. ir A. O. pastarojo vairuojamu automobiliu „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykę į aikštelę Kaune, Ašigalio gatvėje netoli degalinės „Skulas“, užpuolė automobilyje „Audi A4“ sėdėjusius pistoletais ginkluotus K. B. ir P. R.. A. O. likus automobilyje „VW Caravelle“ už vairo, E. M., D. Č. ir J. J. bandė K. B. ištraukti iš automobilio, bet šis pasipriešino ir vieną kartą šovė iš be leidimo turėto 7,62 mm kalibro pistoleto „TT“ Nr. 30024746 E. M. į galvą, tačiau kulka šį kliudė nežymiai, o M. N. tuo metu iš automobilio „Audi A4“ ištraukė P. R.. A. Z., nukreipęs be leidimo turimą 7,62 mm kalibro pistoletą „TT“ į gulintį ant žemės P. R., saugojo bendrininkus nuo galimo P. R. ginkluoto pasipriešinimo, kai tuo tarpu E. M., J. J., M. N. ir D. Č. ištraukė K. B. iš automobilio „Audi A4“, sudavė šiam rankomis ir kojomis bendrai ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, nunešė į automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į kurį įsėdo ir A. Z., po ko visi nuvažiavo į Vaišvydavos mišką. A. O. vairuojamu automobiliu vežant ant grindų paguldytą K. B., J. J. laužė pastarajam rankų pirštus, o atvežus į mišką, esantį Piliuonos g., Kaune, netoli Vaišvydavos ir ištraukus K. B. iš automobilio, paguldžius šį ant žemės, taip atėmus nukentėjusiajam laisvę, A. O. ir A. Z. stebint, M. N., J. J. ir E. M. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po 3-4 smūgius ir laužtuvais – ne mažiau 10 smūgių į kojas ir rankas, bendrai suduodami nukentėjusiajam ne mažiau 24 smūgių į galvą, veidą, rankas, kojas, padarydami K. B. žaizdas nosies nugarėlėje ir jos šone, galvos plaukuotoje srityje, dešinėje plaštakoje, dešinėje blauzdoje, kairėje blauzdoje, paviršines žaizdas kairėje blauzdoje, plėštinę žaizdą dešiniame delne, odos nubrozdinimus dešiniame delne, dešiniame kelyje, poodines kraujosruvas apie kairę akį, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, nosies kaulų lūžimą, dešinės plaštakos ketvirto delnakaulio lūžimą ir kairio blauzdikaulio kūno lūžimą, durtinius ir pjautinius sužalojimus kaktoje, skruoste, viršutinėje lūpoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Vykdydami T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č. nurodymą, mušant K. B. jie perdavė pastarajam organizuotos grupės lyderių žodžius, kad „niekas į kitą gaują pereiti negali“, po ko įkėlė K. B. į mikroautobusą bei nuvežę prie Masiulio g. 10, Kaune, paliko gulėti viešojo transporto stotelėje. A. O., A. Z., E. M., J. J., M. N. ir D. Č. K. B. sužalojimo metu, neturėdami leidimo 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo - pagrobė nukentėjusiojo neteisėtai įgytą ir laikytą 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746, kurį nuo įgijimo iki 2017 m. sausio 23 d. organizuotos grupės lyderių nurodymu ir žinia neturėdamas leidimo E. M. laikė sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis atliekant kratą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu jis – G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje 2010 m. rugsėjo 21 d. įgijo ir iki 2017 m. sausio 23 d. laikė šaunamąjį ginklą - 7,62 mm kalibro 1930/33 m. pavyzdžio Tokarevo konstrukcijos pistoletą TT Nr. 30024746. Šiais savo veiksmais G. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, o būtent:

2.1. 2011 metais M. P. ir R. M. konflikto dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų metu sumušus E. B. (G. J. giminaitį) ir apie tai sužinojus G. J., pastarasis bei R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J., T. G., dėl savanaudiškų paskatų - siekdami įtvirtinti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų bei nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su T. G., G. J., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo M. P. ir R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tikslu 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., G. J., R. B., G. B., D. Č., G. Ž., A. J. pakvietė į susitikimą prie prekybos centro „Molas“, esančio (duomenys neskelbtini), A. Z., A. O., R. J., T. G., E. M., E. M. ir M. L., nurodė šiems: vykti į Nyderlandų Karalystę, Hagos mieste surasti M. P. ir R. M. bei stipriai juos sužaloti, o M. P. dar ir sulaužyti rankas, peršauti kojas ir stuburo slankstelius bei nupjauti ausį; perdavė duomenis apie M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą Nyderlandų Karalystėje, Hagos mieste; T. G. kelionių išlaidoms padengti davė 3 000–4 000 eurų; nurodė T. G. ir R. J. nusikaltimo metu panaudoti organizuotai grupei priklausančius šaunamuosius ginklus – du „Taurus“ „80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei šaudmenis šiems ginklams, paminėtus ginklus ir šaudmenis į Nyderlandų Karalystę gabenant kontrabandos būdu. Vykdydami nurodymus, A. Z., A. O., R. J. ir T. G. automobiliu „VW Golf Plus“, o M. L., E. M., E. M. ir G. S. automobiliu „VW Passat“, 2011 m. vasarą, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 7 d., Kauno mieste, pasiėmę radijo ryšio priemones, skirtas nusikaltimo darymo metu ryšiui tarp bendrininkų palaikyti, taip pat be leidimo iki 2011 m. liepos Lietuvos Respublikos teritorijoje įgytus ir laikomus šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip keturis šaudmenis šiems ginklams, paslėpę revolverius su šoviniais automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo gabeno minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis iš Kauno per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kontrabandos būdu pergabeno du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius bei ne mažiau kaip 4 šaudmenis šiems ginklams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Lenkijos Respublika, nepateikiant muitinės kontrolei ir jos išvengiant - slepiant automobilyje „VW Golf Plus“, neturėdami leidimo pergabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis per Europos Sąjungos valstybių teritorijas iki Nyderlandų Karalystės Roterdamo miesto, kur neturėdami leidimo laikė iki 2011 m. liepos 6 d. nenustatytame bute, kuriame apsigyveno ir rengėsi nusikaltimo padarymui. A. Z., A. O., R. J., T. G., M. L., E. M., E. M. ir G. S. Roterdamo miesto parduotuvėje įsigijo kriketo lazdas, drabužius, avalynę, kepures, iš kurių pasigamino kaukes, kelias dienas iš eilės automobiliais „VW Golf Plus“ ir „VW Passat“ vyko į Hagos miestą, kur stebėjo M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą bei juos pačius, siekdami išsiaiškinti pastarųjų naudojamus automobilius, dienotvarkę ir parinkti tinkamą nusikaltimo padarymui laiką, parengė nusikaltimo padarymo planą, pagal kurį ketino įsiveržti į M. P. ir R. M. gyvenamąją vietą ir ten juos sunkiai sužaloti. Atlikę nukentėjusiųjų stebėjimą ir nustatę, jog įsiveržimas į pastarųjų butą yra neįmanomas, nusikaltimo vykdytojai parengė naują planą, pagal kurį M. P. ir R. M. turėjo būti užpulti gatvėje. Šio plano įgyvendinimui pakakus mažesnio vykdytojų skaičiaus, E. M., M. L., E. M. ir G. S. buvo išsiųsti į Lietuvos Respubliką, kur išvyko automobiliu „VW Passat“. Pagal naujai parengtą planą A. Z. ir T. G. turėjo stebėti aplinką ir laukti link gyvenamosios vietos ar iš jos einančių M. P. ir R. M. bei radijo ryšio priemone apie tai pranešti A. O. ir R. J., kurie tuo metu už namo turėjo laukti ateinančių M. P. ir R. M. bei pastaruosius gatvėje užpulti ir apšaudyti turimais šaunamaisiais ginklais. 2011 m. liepos 6 d. vakare A. Z., A. O., R. J. ir T. G., persirengę specialiai nusikaltimo padarymui įgytais drabužiais, apsiginklavę dviem revolveriais ir ne mažiau kaip 4 šoviniais, automobiliu „VW Golf Plus“ iš Roterdamo m. nuvyko į Hagos m., kur (duomenys neskelbtini)pastatė automobilį bei veikė pagal sutartą planą. A. Z. ir T. G. stovėjo Goeverneurlaan ir De Genestetlaan g. sankryžoje ir stebėjo (duomenys neskelbtini)esančio namo laiptinę, o A. O. ir R. J., iš automobilio „VW Golf Plus“ pasiėmę šaunamuosius ginklus – du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius, užtaisytus ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, laukė M. P. ir R. M. J. W. g., t. y. pasikėsino padaryti sunkų M. P. ir R. M. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes į gatvę iš namo išėjo tik vienas M. P., o R. M. nepasirodė. 2011 m. liepos 7 d. apie 1 val. M. P. išėjus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., laiptinės ir einant link J. W. g. stovinčio automobilio, A. Z. ir T. G. radijo ryšio priemone apie tai pranešė R. J. ir A. O. bei pasišalino iš įvykio vietos. A. O. ir R. J. J. W. gatvėje, Hagos m., iš turimų šaunamųjų ginklų šovė ne mažiau kaip keturis šūvius į prisiartinantį M. P., padarydami nukentėjusiajam sėklidžių dešinės pusės, kairės kirkšnies, kairės šlaunies, kairio šono, kairio sėdmens, juosmens dešinės pusės šautinius sužalojimus, o jų kanalų eigoje pilvo ertmės ir užpilvaplėvinio tarpo organų – pilvaplėvės, gaubtinės žarnos kylančiosios dalies, dešiniojo šlapimtakio sužalojimus, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Siekdami sunaikinti nusikaltimo įrankius ir priemones, A. O. ir R. J. šaunamuosius ginklus - du „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverius iš karto po nusikaltimo padarymo, iš įvykio vietos bėgdami link automobilio, išmetė į vandens kanalą, esantį ties Linnaeusstraat ir Bragastraat gatvių sankirta, Hagos m., o grįžę į Roterdamo m., A. Z., T. G., A. O. ir R. J. drabužius, avalynę, kepures, radijo ryšio priemones sunaikino, išmesdami į šiukšlių konteinerį. A. Z. ir A. O. grįžę po nusikaltimo padarymo į Lietuvą, apie padarytą nusikalstamą veiką atsiskaitė R. B. ir G. B., o vėliau ir T. G. su G. J., kurie padėkojo už atliktą darbą. Tokiu būdu jis - G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų – ne mažiau kaip dviejų „Taurus 80“ modelio .38 „Special“ kalibro revolverių, užtaisytų ne mažiau kaip keturiais .38 „Special“ kalibro šoviniais, įgijimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo, jų kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

2. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, o būtent:

3.1. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., Kauno m. T. G. nurodė A. Z., jog reikia sumušti ir apiplėšti A. P.. Tuo tikslu T. G. su A. Z. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini)., esančio daugiabučio, kur T. G. parodė A. Z. nusikaltimo padarymo vietą bei pateikė duomenis apie tai, jog A. P. važinėja pilkos spalvos automobiliu „Audi A8“. Nusikaltimo padarymui T. G. davė A. Z. naudotis Nyderlandų Karalystėje vogtu juodos spalvos automobiliu „VW Golf IV“. Tuo pat metu G. J. nurodė A. G., E. M. ir E. M. užpulti, sumušti ir apiplėšti A. P.. Tikslu suderinti nusikaltimo padarymo planą ir padalinti vaidmenis, G. J., T. G. ir D. Č. 2011 m. lapkritį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., sukvietė A. Z., A. G. ir E. M. į susitikimą, vykusį netoli A. P. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu G. J., išreikšdamas bendrą savo, T. G. bei D. Č. poziciją, dėl savanaudiškų tikslų nurodė kuo greičiau A. P. stipriai sumušti ir apiplėšti, paimant daiktus, laikrodį ir grandinėlę. Kelių dienų laikotarpiu po susirinkimo, 2011 m. lapkričio antroje pusėje, tačiau iki 2011 m. lapkričio 22 d., A. Z., E. M., A. G. ir E. M., vykdydami jiems duotus nurodymus, pasiėmė iš kiemo (duomenys neskelbtini)., T. G. duotą automobilį „VW Golf IV“, uždėjo ant jo vogtus valstybinius numerius, pasiėmė kaukes, radijo stotis, po ko nuvyko prie A. P. namų (duomenys neskelbtini). Ten A. Z., A. G., E. M., sustoję netoli laiptinės, kurioje gyveno A. P., durų, užsidėję ant veidų kaukes ir turėdami radijo stotį, laukė automobilyje, o E. M. su kita radijo stotimi buvo kitoje gatvės pusėje ir stebėjo, kada į netoliese esančią aikštelę prie restorano „Portofino“, adresu Savanorių pr. 404, kurioje nukentėjusysis statydavo automobilį, atvažiuos A. P.. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. kelias dienas iš eilės iki 2011 m. lapkričio 22 d. laukė progos užpulti A. P., tačiau nukentėjusysis nuolat išeidavo iš namų ir grįždavo su savo drauge. 2011 m. lapkričio 22 d. apie 20-21.30 val. E. M. pranešus per radijo ryšį, jog A. P. atvažiavo vienas, automobilį „Audi A8“ pasistatė aikštelėje prie restorano „Portofino“, adresu Savanorių pr. 404, ir nešdamas sportinį krepšį ateina link namų laiptinės, A. Z., E. M. ir A. G., užsidėję ant veidų kaukes, išlipo iš automobilio „VW Golf IV“ ir puolė A. P. prie namo (duomenys neskelbtini). A. Z. su E. M. griebė A. P. už striukės, sudavė kiekvienas po vieną smūgį kumščiais į veidą ir parvertė nukentėjusįjį ant žemės. Gulinčiam A. P. A. Z., E. M. ir A. G. sudavė kiekvienas ne mažiau kaip po 5 smūgius į veidą ir pilvą, dėl ko A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis galvoje, muštine kairės ausies žaizda ir plaštakų odos nubrozdinimais. A. P. šaukiant pagalbos, A. Z., E. M. ir A. G. apieškojo nukentėjusįjį, tačiau neradę nei laikrodžio, nei grandinėlės, paėmė sportinį krepšį ir rankinę, kartu su E. M. sėdo į automobilį „VW Golf IV“ ir išvažiavo, pagrobdami sportinį krepšį, 100 eurų vertės, sportbačius „Nike“, 100 eurų vertės, šortus ir sportinius marškinėlius „Nike“, bendros 500 eurų vertės, rankšluostį, be vertės, odinę rankinę „Armani“, 200 eurų vertės, joje buvusią piniginę, be vertės, ir 3 100 litų (897,82 eurų) joje, A. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), A. P. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę (duomenys neskelbtini), automobilio „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, šio automobilio raktelį su imobilaizeriu, 1 400,28 Lt (405,55 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia “, be vertės. A. Z., E. M., A. G. ir E. M. automobiliu „VW Golf IV“ atvykę į Krantinės g., Kauno m., pasidalino lygiomis dalimis pagrobtus pinigus, o krepšį, rankinę ir jose buvusius daiktus, išskyrus telefoną ir sportinę aprangą, sudegino, automobilį „VW Golf IV“ pastatė į garažą (duomenys neskelbtini). Kitą dieną – 2011 m. lapkričio 23 d., A. Z. pranešė T. G. apie atliktą užduotį, už ką pastarasis pagyrė ir pavaišino pietumis. Tokiu būdu jis - G. J., veikdamas organizuotoje grupėje su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. bendros 2 203,37 eurų vertės turto bei dokumentų - vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelės (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, grobimą panaudojant fizinį smurtą, ko pasėkoje nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais savo veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 17 d. Suėmimo terminas pratęstas teismui nustačius, kad yra pagrindas pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Kaltinamojo G. J. gynėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paskirti G. J. bet kurią kitą už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

11. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, bylos nagrinėjimo stadiją ir kitomis kardomosiomis priemonėmis, tokiomis kaip intensyvi priežiūra, galimus taikyti suvaržymus, gynėjas daro išvadą, kad byloje nustatyti G. J. saistantys socialiniai ryšiai yra pakankami tam, kad užtikrinti, jog paleidus jį į laisvę jis nesislėps nuo teismo ir kitais būdais netrukdys procesui.

12. Pasisakydamas dėl skundžiamoje nutartyje nustatyto suėmimo taikymo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, gynėjas nurodo, kad vien tai, jog kaltinamąjį aktą surašiusio prokuroro manymu veikas reikia kvalifikuoti kaip padarytas organizuota grupe ir kad prokuroras aprašė tariamus bendrininkų vaidmenis, nereiškia, kad konkretus kaltinamasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas. Byla nėra išnagrinėta teisme, nėra nustatyta, ar inkriminuojamos veikos apskritai buvo padarytos, jei taip – kokia bendrininkavimo forma, todėl šie teismo motyvai yra visiškai nepagrįsti.

13. Gynėjas taip pat pažymi, kad ankstesni, išnykę asmens teistumai negali būti vertinami nei skiriant bausmes, nei taikant procesines prievartos priemones. Anot gynėjo, tai, kad G. J. buvo teistas, kai jam buvo 17 metų, negali jo charakterizuoti, nes per tokį laiko tarpą asmens elgesys ir moralinės nuostatos gali iš esmės pasikeisti. Be to, asmens nuteisimas praeityje, kaip faktas, nekinta visą likusį teisto žmogaus gyvenimą, netgi neišnyksta kaltininkui visiškai atlikus bausmę, todėl bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje draudžia šias aplinkybes pakartotinai vertinti sprendžiant klausimą dėl kardomųjų priemonių skyrimo ar jų termino pratęsimo.

15. Skunde akcentuojama, kad G. J. sveikatos būklė yra sunki. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis serga IIIA stadijos plaučių nesmulkialasteliniu vėžiu, todėl jam būtina tęsti reguliarų ligos kontrolės monitoringą ir laikytis pateiktų rekomendacijų – vengti kontaktų su aplinkiniais, laikytis tausojančio režimo, pilnavertiškai maitintis, kuo dažniau būti gryname ore. Anot gynėjo, šių gyvenimo sąlygų objektyviai neįmanoma užtikrinti tardymo izoliatoriuje. Pasak gynėjo, jau 42 mėnesius G. J. nėra atliekami reikalingi tyrimai, jo išgyvenamumo tikimybė nėra didelė.

16. Pasak gynėjo, švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstyta, o ne atmetama be jokių motyvų. Nagrinėjamu atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas nebėra būtinas ir neišvengiamas, nes kardomųjų priemonių tikslų galim pasiekti taikant kitas kardomąsias priemones. O nuolat pratęsiant ilgalaikį suėmimo taikymą vien formaliais pagrindais ir tokio procesinio sprendimo tinkamai nemotyvuojant, yra nepagrįstai ir neproporcingai varžomos kaltinamojo teisės. Įsiteisėjus skundžiamai nutarčiai, G. J., pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnį bei EŽTT suformuluotas šios teisės normos taikymo taisykles, būtų laikomas suėmime jau 45 mėnesius, o tai, vertinant šios baudžiamosios bylos kontekste, yra nepateisinama nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu.

17. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

18. Kaltinamojo G. J. gynėjo skundas atmetamas.

19. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės ? suėmimo ? terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

20. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Skundo nagrinėjimui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis G. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokiais duomenimis laikytini liudytojų A. Z., H. B., M. G., V. J., S. A., A. A., nukentėjusiojo A. P. parodymai, specialisto išvados, pagal išduotą Europos tyrimo orderį iš Nyderlandų karalystės Hagos apygardos prokuratūros gauti procesiniai dokumentai ir kt. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant (skiriant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

21. Kauno apygardos teismas kaltinamajam G. J. kardomąją priemonę – suėmimą – pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

22. G. J. kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato itin griežtas ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Gresianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, nustatydamas ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į šią aplinkybę, bet ir į tai, kad pagal turimus duomenis G. J. turi ryšių užsienyje – Nyderlandų Karalystėje, todėl paleistas į laisvę gali slapstytis nuo teismo. Pažymėtina, kad nustatant šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti visi su tuo susiję baudžiamojoje byloje surinkti kardomosios priemonės klausimui spręsti reikšmingi duomenys, o ne vien tas faktas, kad pagal G. J. pareikštą kaltinimą minėtoje valstybėje buvo vykdytas vienas iš nusikaltimų, kaip teigia gynėjas.

23. Skunde pažymima tai, kad G. J. yra vedęs, turi išlaikytinių, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo. Šios aplinkybės yra gana svarbios, tačiau nesant sąlygų pritaikyti kitas efektyvias kardomąsias priemones, vis tik nėra tiek reikšmingos ir nepaneigia tikimybės, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Darydama tokią išvadą, be pirmiau aptartų duomenų, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad gynėjo pabrėžiami stiprūs socialiniai ryšiais galbūt nesulaikė kaltinamojo nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų net devynių apysunkių, sunkių ir labai sunkių tyčinių nusikaltimų, kurie galbūt buvo įvykdyti per pakankamai trumpą, vienerių metų, laikotarpį, padarymo. Nuo galimo neteisėto elgesio kaltinamojo tikėtina nesulaikė ir tai, kad 2009 m., t. y. prieš metus iki nagrinėjamoje byloje tiriamų įvykių, jam buvo atlikta sudėtinga dešinio plaučio pašalinimo operacija. Sprendžiamam klausimui aktualūs byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad jau 2010?2011 kaltinamojo sveikatos būklė buvo ženkliai pagerėjusi. Tai, kad ir šiuo metu kaltinamasis tikėtina jaučiasi pakankamai gerai, netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, kad be Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų filialo Onkologijos ligoninės rašto, gynyba nenurodo jokių dokumentų, susijusių su G. J. sveikatos būkle. Jokių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamojo sveikatos būklė šiuo metu yra bloga ir galėtų tapti kliūtimi G. J. pasislėpti nuo teismo (pvz. kaltinamasis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo posėdžiuose, dažnai būna gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ar pan.), neturi ir pirmosios instancijos teismas. Įvertinusi visas pirmiau aptartas nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

24. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

25. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo ankstesnius teistumus, kaltinamojo vaidmuo galbūt padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Esant šioms aplinkybėms, negalima sutikti su gynėjo teiginiu, kad sprendžiant kardomųjų priemonių taikymo klausimą, neturėtų būti atsižvelgiama į ankstesnius asmens teistumus. Atsakant į analogišką G. J. gynėjo skundo argumentą, aukštesniojo teismo jau ne kartą buvo minėta, kad nustatant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto pagrindo buvimą, į ankstesnius asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktus atsižvelgiama tik kaip į papildomą kriterijų vertinant jo asmenybės pavojingumą ir polinkį pažeisti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Gynėjas pagrįstai nurodo, kad vien tik 28 metų senumo teistumas negali tinkamai charakterizuoti asmens, nes per tokį ilgą laiko tarpą gali pasikeisti jo elgesys ir moralinės nuostatos, tačiau vertinant šią aplinkybę kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų G. J. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste – jam 2011 m. priimtą apkaltinamąjį teismo nuosprendį, šioje byloje inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismo turimus duomenis dėl kito G. J. atliekamo ikiteisminio tyrimo – darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus.

26. Jau buvo minėta, kad G. J. kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikaltimų sąrašą. Nusikaltimai, kurių padarymu yra kaltinamas G. J., galbūt buvo ne atsitiktiniai, o iš anksto suplanuoti bei gerai organizuoti. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos susijusios su itin visuomenei pavojingu neteisėtu veikimu – žiauriu nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymu, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. Nusikalstami veiksmai galbūt truko ilgą laiką ir buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe. Įvertinus galbūt kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo vaidmenį jų padaryme, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas, kitus šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis, pagrįstai manytina, jog G. J. yra pavojingas visuomenei ir paleistas į laisvę gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

27. Gynėjas nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju neturėtų būti atsižvelgiama į nagrinėjamoje byloje G. J. pareikštus kaltinimus, jų turinį (pvz. kaltinimą nusikalstamą veiką padarius organizuota grupe ir kt.). Aukštesniojo teismo jau buvo minėta, kad tokio teiginio nepagrįstumą patvirtina ne tik kai kurių BPK normų turinys (pvz. BPK 122 straipsnio 4 dalis, kur yra konkrečiai nurodoma, kad atsižvelgiama į asmeniui pareikštą įtarimą), bet ir pirmiau nurodyta šiuo klausimu formuojama teismų praktika (žr. 26 p.). Nustatydamas BPK 122 straipsnyje numatytus suėmimo taikymo pagrindus, teismas visais atvejais atsižvelgia į asmeniui pareikštų įtarimų (kaltinimų) turinį (inkriminuojamų veikų pobūdį, pavojingumą ir kt.) ir juos pagrindžiančius duomenis, vertindamas, ar jie leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas veikas.

28. Teigdamas, kad šiuo metu nebėra pagrindo taikyti G. J. griežčiausią kardomąją priemonę, gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadiją, t y. į tai, kad šiuo metu yra apklausti visi kaltinamajame akte nurodyti liudytojai, todėl, anot gynėjo, paleistas iš suėmimo kaltinamasis negalės trukdyti procesui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis argumentas, kaip ir šiuo klausimu skunde cituojama teismų praktika, turi didesnę reikšmę tuomet, kai suėmimo terminas yra tęsiamas, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą. Nagrinėjamu atveju suėmimo terminas G. J. yra tęsiamas kitais pagrindais, kurių nustatymas nėra tiesiogiai susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadija.

29. Prašydamas paskirti G. J. švelnesnę kardomąją priemonę, gynėjas taip pat apeliuoja į sunkią jo sveikatos būklę, akcentuodamas, kad kaltinamajam tardymo izoliatoriuje dėl objektyvių priežasčių negali būti suteiktos jam būtinos medicinos paslaugos. Į šį skundo argumentą jau buvo iš dalies atsakyta pasisakant dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo nustatymo pagrįstumo (žr. 24 p.). Skundo argumentus dėl G. J. sveikatos būklės, susijusius su jam praeityje nustatyta onkologine liga, taip pat su jo sveikatos būklės profilaktiniais patikrinimais, visiškai paneigia ir Lietuvos apeliacinio teismo gauti papildomi duomenys. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teismą informavo, kad nuo 2018 m. balandžio 17 d. iki dabar G. J. periodiškai lankosi Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje dėl įvairių paslaugų, susijusių su sveikatos priežiūra, teikimu. Pacientas stebimas šeimos gydytojo dėl po 2009 m. lapkričio 6 d. atliktos dešinio plaučio pašalinimo operacijos, jam skiriami reikiami vaistai, pagal rekomendacijas suteikiami papildomi pasivaikščiojimai lauke. Apsilankant pas šeimos gydytoją, vyrauja nusiskundimai susiję su virškinimo sutrikimais, nugaros skausmu, rankų tirpimu. Profilaktiškai atliekami kraujo tyrimai, plaučių rentgenodiagnostika, odontologinė patikra. Visi šie duomenys leidžia padaryti išvadą, kad G. J. profilaktiniai tyrimai atliekami laiku ir išsamiai, jam teikiama medicininė pagalba dėl bet kokių kaltinamojo nusiskundimų, šiuo metu jokių reikšmingų sveikatos sutrikimų jam nenustatyta.

30. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentu, kad suėmimas G. J. taikomas ilgą laiką. Savaime suprantama, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo, švelnesnėmis kardomosiomis priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

31. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. G. J. suėmimas buvo paskirtas 2018 m. balandžio 17 d. Kaltinamajam inkriminuojami labai sunkūs nusikaltimai (BK 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktai), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 12 metų. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė neviršija BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytos 2/3 didžiausios laisvės atėmimo bausmės, nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio nagrinėjama ši byla ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

32. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Jau buvo minėta, kad remiantis bylos duomenimis, G. J. yra pavojingas visuomenei ir linkęs pažeidinėti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles asmuo. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti pavojingą asmenį, bet ir netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti labai pavojingas nusikalstamas veikas ? žiaurius nusikaltimus žmogaus sveikatai, šaunamųjų ginklų panaudojimu viešose vietose ir kt. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ilgesnis kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas yra pateisinamas, kadangi šios procesinės prievartos taikymą sąlygoja siekis apginti viešąjį interesą. Pažymėtina, kad ši apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka EŽTT formuojamą praktiką (Kudla prieš Poland, pareiškimo Nr. 30210/96) bei rekomendacijose dėl Konvencijos 5 straipsnio taikymo pateiktus išaiškinimus, kuriose teigiama, jog nepertraukiamas suėmimo taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei yra būtinumas apginti viešąjį interesą, kuris nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

33. Ši baudžiamoji byla yra sudėtinga (kaltinimai pareikšti 17 asmenų, inkriminuota daug nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje), byla didelės apimties (ją sudaro 82 tomai). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas deda visas pastangas, kad bylos nagrinėjimas vyktų sklandžiai ir kuo sparčiau (šiuo metu teismo posėdžiai yra suplanuoti iki 2022 m. kovo 22 d.), tad nėra pagrindo pripažinti, kad procesas yra vilkinamas.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamojo G. J. suėmimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas ir būtinas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teismo procese. Tik griežčiausia kardomoji priemonė, tiesiogiai atimanti kaltinamajam galimybę bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, gali būti efektyvi siekiant baudžiamojo proceso tikslų, numatytų BPK 119 straipsnyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Būtent tai akcentuoja EŽTT praktika (Lukovič prieš Serbiją, Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją, Štvrtecky prieš Slovakiją ir kt.). G. J. suėmimo terminas pratęstas, nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu nėra išnykę.

35. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo G. J. gynėjo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo G. J. gynėjo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi kaltinamajam G. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.