Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės I. R. atstovui advokatui Arūnui Koskui, atsakovės M. G. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį dėl paskolos priteisimo atsakovei M. G., trečiajam asmeniui V. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 11 671,69 Eur (40 300 Lt) suteiktą paskolą, 2 095,17 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovė, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, suteikė atsakovei paskolą iki pareikalavimo automobilio AUDI Q7 įsigijimui. Paskola suteikta 16 bankinių pavedimų, atliktų laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-05-25. Ieškovei pareikalavus, atsakovė paskolos negrąžino, palūkanų nesumokėjo.

Tretysis asmuo į teismo posėdžius neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2013-03-04 iki 2013-05-25 per 16 kartų ieškovė pervedė atsakovei viso 40 300 Lt, pavedimų mokėjimo paskirtyje nurodydama „Paskola“. Atsakovė dirbo UAB „Artela“, t.p. buvo sudariusi su šia įmone tarpininkavimo prekyboje sutartį. Šios įmonės, kaip ir įmonės „Korgus“ prokuristas buvo tretysis asmuo. UAB „Naftos artelė“ savininke buvo ieškovė. UAB „Finatera“, kurios vadovė bei savininkė buvo atsakovė, buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Artela“, UAB „Korgus“, UAB „Naftos artelė“ (b.l. 10-25, 41-89).

Kaip matyti, tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovei atsakovei pervestų pinigų (40 300 Lt) paskirties : ieškovė teigia, jog nurodyti pinigai buvo paskola ir atsakovė turi pareigą juos grąžinti, atsakovė – jog tai atsiskaitymas pagal paslaugų teikimo, darbo bei tarpininkavimo sutartis, ir pinigai neturi būti grąžinti ieškovei. Tokiu būdu ieškovė byloje privalėjo įrodyti paskolos sutarties sudarymą, jos esminių sąlygų tame tarpe ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – egzistavimą, o atsakovė – aplinkybę, jog pinigai jai buvo pervesti ne paskolos, o kitu teisiniu pagrindu (2013 06 18 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2013, 2013-12-31 LAT nutartis byloje Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).

Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo, paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus, o atsakovė įrodė, kad pinigai jai buvo pervesti kitu teisiniu pagrindu nei nurodo ieškovė (CPK 12, 178, 185 str.).

Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs šias faktines aplinkybes. Bylos šalys yra verslininkai, ne vienerius metus vykdantys ūkinę-komercinę veiklą, vadovaujantys įmonėms, tačiau rašytinės paskolos sutarties, kurioje būtų aiškiai nurodyta paskolos suma, paskirtis, jos grąžinimo terminai, atlygintinumas, tokiu būdu užtikrindamos susiklosčiusių teisinių santykių aiškumą, apibrėžtumą, nesudarė. Kas kelia abejonių paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimu. Nors ieškovė nurodo, jog pinigai buvo skolinti tam, kad atsakovė galėtų įsigyti automobilį AUDI Q7, tačiau, kaip matyti iš bylos dokumentų, tokio automobilio atsakovė neturėjo. Ieškovės nurodytą automobilį lizingo būdu per trejus metus įsigijo įmonė „Finareta“ (b.l. 132-134), o ieškovės atlikti pervedimai atsakovei visiškai neatitinka mokėjimų grafiko prie lizingo sutarties. Todėl yra pagrindo manyti, jog už automobilį nebuvo mokama iš ieškovės gautais pinigais. Tokiu būdu nepatvirtinama ieškovės pozicija dėl galimos paskolos paskirties ir panaudojimo. Neatitinka įprastos skolinimo praktikos bei kelia abejonių paskolos teisinių santykių tarp bylos šalių egzistavimu ir veiksmai, kai skolinami pinigai pervedami ne vienu pavedimu, bet 16 ir per gan ilgą laikotarpį (per daugiau nei du su puse mėnesio), kas akivaizdžiai labiau būdinga tęstiniams ir įvairiems teisiniams santykiams (pvz. atsiskaitymams už periodiškai teikiamas paslaugas, prekes ar kt.), bet ne paskolos sandoriams. Atsakovės poziciją apie jai pervestų pinigų paskirtį iš dalies patvirtina ir rašytiniai įrodymai (kasos pajamų orderiai (b.l. 96-103)), iš kurių matyti, kad į įmonės „Finatera“ apskaitą ieškovės atliktų pavedimų laikotarpiu buvo įnešti pinigai kaip lėšos, gautos, atsiskaitant už įmonės „Finatera“ suteiktas paslaugas pagal buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis su UAB „Artela“, UAB „Korgus“, UAB „Naftos artelė“ (b.l. 53-64). Duomenys iš viešųjų registrų t.p. patvirtina, kad nurodytos įmonės (UAB „Artela“, UAB „Korgus“, UAB „Naftos artelė“) yra susijusios su ieškove – ieškovė buvo UAB „Naftos artelė“ vadove, kitų dviejų įmonių prokuristas buvo ieškovės buvęs sutuoktinis (tretysis asmuo byloje). T.p. rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad atsakovė dirbo UAB „Artela“ pagal darbo sutartį, buvo sudariusi su šia įmone ir tarpininkavimo prekyboje sutartį (b.l. 42-52). Atsakovės reikalavimai yra patvirtinti ir įmonės „Artela“ bankroto byloje (b.l. 138).

Iš šių aplinkybių viseto teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad tarp bylos šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, atsakovė nebuvo įsipareigojusi grąžinti ieškovei jos pervestų piniginių lėšų, o pinigai buvo pervesti kitais teisiniais pagrindais nei nurodo ieškovė, t.y. dėl įmonių „Finatera“, „Artela“, „Korgus“, „Naftos artelė“ bendradarbiavimo, teikiant bei gaunant paslaugas, dėl atsakovės darbo bei veiklos UAB „Artela“ pagal darbo bei tarpininkavimo sutartis, kaip ir nurodo atsakovė (CPK 185 str.). Tuo pačiu teismas pripažįsta, kad, esant nurodytų aplinkybių visetui, vien mokėjimo paskirties „Paskola“ nurodymas pavedimuose, kuriais buvo pervestos lėšos atsakovei, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamas paskolos teisiniams santykiams tarp bylos šalių konstatuoti.

Todėl ieškinys atmetamas.

Atsakovės prašymas taikyti ieškovei atsakomybę už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (nesąžiningą nepagrįsto ieškinio pareiškimą) atmetamas. Byloje, teismo vertinimu, besąlygiškai, neginčijamai ir neabejotinai nenustatyta, kad ieškovė nagrinėtą ieškinį būtų pareiškusi aiškiai nesąžiningai, tyčia siekdama nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita (o ne klysdama ar būdama suklaidinta). Sprendimas byloje priimtas, iš esmės remiantis tikimybių pusiausvyros principu (vienus faktus pripažįstant labiau tikėtinais nei kitus). Tokiu būdu nenustatytos visos būtinos įstatyme įtvirtintos atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sąlygos (tame tarpe ir kaltė) (CPK 95 str.), ir dėl to ši atsakomybė, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovės atžvilgiu negali būti taikoma.

Ieškinį atmetus, visas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti ieškovė (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti atsakovei M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,80 Eur (šešiolika eurų 80 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.